JEIGU...
Jeigu baltas būtų juodas,
Jeigu juodas būtų baltas,
Jeigu šaukštas būtų puodas,
Jeigu šiltas būtų šaltas...
Jeigu Jonas būtų Petras,
Jeigu Petras Jonas būtų,
Jeigu kinas būtų teatras,
Teatro, žinoma, nebūtų.
Geda, Sigitas. Praniukas pramaniūgas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
KODĖL?
O kodėl diena balta,
O kodėl naktis šalta,
O kodėl katė rainuota
Kaip arklys nepabalnota?
O kodėl man būti čia
Rytą, dieną ir nakčia,
O kodėl tenai nebūti
Bent truputį,
Nors truputį!
Geda, Sigitas. Praniukas pramaniūgas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
IR ČIA, IR TENAI
Gali būt padebesy,
Gali būti – šuliny,
Gali būt,
Kad čia ir ten
Kaip paukštelis gyveni.
Geda, Sigitas. Praniukas pramaniūgas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
SVEČIAI
Gali būt, kad jų nebus,
Gali būt, kad nenubus,
Gali būt, kad dar nemiega,
Gali būt, kad kasa sniegą.
Gali būt – išvis nėra,
Gali būt –
Šiek tiek yra,
Gali būt,
Kad vakar buvo,
Gali būt,
Kad švarką siuvo.
Gali būt,
Kad jie maži,
Gali būt,
Kad jie seni,
Gali būt –
Jinai graži,
O jisai –
Pašelmeny.
Gali būt –
Jis graužia morką,
Ji išlėkus į kurortą,
Gali būti –
Ko negali?
Gali – ne,
Negali – gali.
Pasislėpkime vyšnyne
Ir palaukime nakties,
Gausim, gausim
Tikrą žinią
Iš atklydėlės žvaigždės.
Geda, Sigitas. Praniukas pramaniūgas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
GALI BŪTI
Gali būt, kad šilkas
Tai visai ne šilkas,
Gali būt, kad vilkas
Tai visai ne vilkas.
Gali būt, kad vilkas –
Tai tikriausias kiškis,
Vilnius – galbūt Kaunas,
Kaunas –
Tik Zapyškis.
Geda, Sigitas. Praniukas pramaniūgas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
VAKARAIS
Vakarais visi žydri,
Vakarais visi geri,
Vakarais visi raudoni,
Priedo dar –
Mėnulis šone.
Vakarais rašau eiles,
Sidabruotas daineles,
Pats rašau
Ir pats skaitau,
Žinoma,
Šiek tiek – ir tau.
Palūkėk, skaityt išmoksi
Ir bematant susivoksi,
Daineles dainuot
Pradėsi,
Galgi
net ir man padėsi?
Geda, Sigitas. Praniukas pramaniūgas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
LIŪDINTIS PEIZAŽAS
Gali būt, kad ateity
Žemėje žmonių nebus,
Vien tik robotai keisti
Šmirgu šmargu po lapus.
Nori gerti –
Rankenėlė,
Nori valgyt –
Mašinėlė,
Nori gulti –
Toks mygtukas,
Nori keltis –
Pakeltukas.
Du susipliekė antai,
Šviesos blykčioja baltai,
Du sukiužo po medžiu –
Nei vardų,
Nei pavardžių.
Sidabruoti numerėliai,
Laidotuvių kambarėliai,
Vien lemputės ir laidai,
Nieko gyvo nematai!
Gali būti, kad, vaikeli,
Žemėje žmonių nebus?
Gal kur nors keli žmogeliai
Dar šmėsuoja pro lapus?
Pasigavę parsiveskim,
Duokim valgyti ledų.
Gal daugiau jų atsirastų,
Jei aptiktume
Bent du?
Geda, Sigitas. Praniukas pramaniūgas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
ŽODYNO SKAITYMAS
Negi eiti
Reiškia eiti?
Negi lėkti
Reiškia lėkti?
Lėkti – reiškia
Bėgti, rėkti,
Eiti reiškia –
Griūt į priekį!
Geda, Sigitas. Praniukas pramaniūgas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
SUKIUŽĖLIŲ ŽEMĖJE
Vieną naktį
Išėjau,
Švietė mėnuo
Pusžalis,
Ir prilindo
Prie manęs
Kažin koks
Sukiužėlis.
Ką beveiksi,
Brolau,
Aš paglosčiau
Šitą,
Bet prilindo
Prie manęs
Sukiužėlių
Šimtas!
Ką dabar
Turiu daryt?
Oi vargeli
Mano,
Negi žemėje
Visoj
Vien tik jie
Gyvena?
Geda, Sigitas. Praniukas pramaniūgas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
LAPĖ PUIKUOLĖ
Lapė lapiną
Pamiršo,
Lapinas labai
Įniršo,
Kodėl nepalabino,
O klãusė
Šaliapino!
Geda, Sigitas. Praniukas pramaniūgas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.
KARVAIČIŲ KAIME
Žvejo darbelis –
Tinklą užmesti,
Marių žuveles
Tinklan privilioti.
Žuvį pagauti,
Ungurį žalią,
Žalią
Kaip rūtelę.
Žvejo darbelis –
Žuvį parnešti,
Mažai mergaitei
Sterblėn įdėti.
Mažõs mergaitės
Sunkus darbelis –
Ungurį žalią
Sterblėj laikyti!
Nešam jį mamai!
Paimk, motule,
Duok atsigerti
Žemės vandenėlio.
Geda, Sigitas. Praniukas pramaniūgas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1986.