tekstai.lt

Dainius Gintalas. Roko operos „ŽUVIAGANYS“ libretas (2004) (2)

b_166_111_16777215_0___images_stories_zuviaganys.jpg

5. Samanė

Moterų choras: Žuvys pelėdų akim
į sapną atlėkę,
skraidė, kaleno dantim
ir siurbėles pliekė

Plakės bizūnų žaibai
ir griaudė kamanės!
Sveikas esi, net labai!
Tad įkalk samanės!

Įkalk samanės…
 
Dailidė: Noriu bildėti kaip velnias ir siausti,
vėlei klausytis, ką dūzgia į ausį
vėtra, pavirtus į bitę –
 
Choras: Vėtra, pavirtus į bitę!
 
Dailidė: Šiąnakt stebuklas mane palytėjo,
ligą išvijo ir įpūtė vėjo –
 
Choras: Sveikinam linksmą dailidę!
 
Priedainis

Dailidė:


Sapną mačiau pilnatin pasinėręs,
plaukiojo luotuose romūs ten žvėrys,
žuvys dudeno sparnais tartum paukščiai,
tūpė į žiedus, vėl kilo į aukštį –
Ir štai netikėtai virtau aš drugiu…
 
Choras: Pilkim į gerkles samanę rugių! 
 
Dailidė: Įrankiai linksmo manęs išsiilgo,
prakaito šilto, darbymečio ilgo
laukia pašiurpusi dildė –
 
Choras: Laukia pašiurpusi dildė! 
 
Dailidė: Gal kur gyvena ir sapno dailidė,
verčiantis ulbančiu rojum vištidę? –
Sapnas gal protą išdildė?
 
Choras: Sapnas tau protą išdildė! 
 
Priedainis: Sapną mačiau pilnatin pasinėręs...
 
Choras: Pilkim į gerkles samanę rugių! 
 
Dailidė: Buvo susukęs mane į kokoną
paliegis siūlais be galo tvirtais, –
vaistą bet kokį numesčiau į šoną –
sapnas man tapo tikriausiais vaistais.

Rankos sutraukė jas veržusius siūlus –
jūsų dailidė pavirto drugiu,
gėda juk būtų išgert nepasiūlius –
Tad pilkim į gerkles samanę rugių!
 
Priedainis:

Dailidė:
 

Sapną mačiau pilnatin pasinėręs...
 
Choras: Pilkim į gerkles samanę rugių!



6. Sraigė

Choras: Lipšni štai upės dovana –
nebeatstumsi...
Šilta jinai – keistai šilta
ant pilvo gunkso.

Bet šliužas tas patinka jai –
– ojėj! – kaip keista.
Ir jam ganytis, – ajajaj!-
ant odos leista.
 
Priedainis: Prie odos glaudžias vakarai,
o sraigės šiltos,
net klastingiausi padarai,
šviesa apgirtę,

kai pilnatis pakloja patalus,
pamiršta įniršį ir pasalas...
 Dailia ranka, ranka švelnia
ji sraigę glosto.

Ir glamonėja ją – o net! –
sudėjus bluostą.
Bet kas tai, mąsto ji pernakt
įtempus sielą.

Gal sraigę siuntė iš ten pat,
kaip tėvui šėlą?
 
Priedainis:  Gaivingi plaučiai tų naktų
ir švelnūs gūsiai,
kai braidžioja garniai kartu
su sielom mūsų,

jau pilnatis išliejo vandenis –
tad plauksime į pievas valtimis
tad plauksime į pievas valtimis



7. Moteris medyje

Šamai: Humdzyla humdzylėla
Humdzyla humdzylėla
 
Moteris medyje: Lyg medvarlė įsitaisiau šiam medy
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: nukniaukusi garbaus dailidės luotą
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: kažin koks kipšas į šią vietą vedė –
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: sapnus regiu iš čia, o jiems neduota
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: Sapnai lyg snaudžiančios didingos laivės
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: nugrimzdusios ramiai į upės dugną
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: ir kai tik pasitaiko naktys blaivios
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: galiu regėti juos lyg žiedus lūgnių
 
Šamai: Humdzyla…
 
 Priedainis:

Moteris medyje:
 

Jie rėkauja –  Žuvų piemuo – pabaisa!
Jie kaukia vis – jis šamas ir žmogėdra!
Tik neklausyk, ką keltininkas paisto,
nes neatskirsi bebro nuo žuvėdros 
 
Šamai: Humdzyla humdzylėla
Humdzyla humdzylėla
 
Moteris medyje: Žuvų piemuo seniai tarytum sraigė
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: į savo kiautą užsidaręs tūno
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: bet nardo po sapnus ir šmėklas vaiko
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: kurios gyvena jūsų sielos kūne
 
Šamai: Humdzyla… 
 
Moteris medyje: Todėl dailidės dukra, paklausyki, –
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: dvi dovanas Žuvų piemuo iš sykio
 
Šamai: Humdzyla…
 
Moteris medyje: tau įteikė glosnia aistra apsvaigęs:
 
Šamai: Hum hum
 
Moteris medyje: sveikatą tėvui
 
Šamai: Hum hum
 
Moteris medyje: ir tą šiltą sraigę... 



8. Priartėjimai

Dailidės dukra: Ne rankom, o šilta srove
mane apvijo sapnas,
akių drėgme jaučiu tave
lyg srautą mielą kvapnų

Šitom naktim čia taip šviesu,
kai baltos žuvys klūpo,
jos spindi pilnaties gaisu
ir gieda aukso lūpom
 
Priedainis: Kai pilnatis pakloja patalus,
pamirškim įniršį ir pasalas
 
 

Žuvų piemuo: Sraige tą sykį prie tavęs
prisiliečiau lyg pirštais,
ji lydi po sapnų gatves,
kur netikrumas miršta

Ant upės dugno tiek sapnų,
pulsuojančių lyg kraujas,
nuo šiol tik pas tave skubu,-
tau čiulba veržlios sraujos
 
Priedainis: Kai pilnatis išlieja vandenis,
išplaukime į pievas valtimis
 
 

Dailidės dukra: Giesmių žuvis sapnuos ganai,
paslėpęs savo veidą,
išvyst norėčiau, ar žinai,
tave lyg slaptą aidą
 

Žuvų piemuo: Po meldus lyg baublys braidau,
nerasdamas sau vietos,
o akys drėgnos dar daugiau,
nes tavimi užlietos
 
Priedainis:
Žuvų piemuo ir dailidės dukra:




Kai pilnatis sūpuojas melduose,
klausykimės, kaip žuvys meldžiasi



9. Šulinys

Žvejai (vyrų choras): Pagavom pagavom
pabaisą pagavom,
gauruotą nuo žemės
ligi dangaus
 

Keltininkas: Pagavot pagavot
siaubūną pagavot,
dabar tik belieka
kaip reikiant nubaust
 
Žvejai: Pagavom,
Hei pagavom!
 

Žvejai: Surasim surasim
baisūnui šiam kapą,
užtenka jam niekinti
mūsų vaikus
 

Keltininkas: Na štai ir įkliuvo
merginų žudikas,
dabar jisai nuosprendžiui
mūsų paklus
 
Įkliuvo
 

Žvejai:

Keltininkas:

Žvejai:

Keltininkas:
Hei!

Įkliuvo

Hei!

Įkliuvo
 
Priedainis:
 

Keltininkas: Į šulinį meskim,
išdžiūvusį šulinį –
meskim svieskim
trenkim greičiau

Tegu čia išdžiūna
ir kaulai sudūla, –
turėsim ramybę
visi pagaliau
 
Žvejai: Į šulinį meskim,
išdžiūvusį šulinį –
meskim svieskim
trenkim greičiau

Tegu čia išdžiūna
ir kaulai sudūla, –
turėsim ramybę
visi pagaliau

Meskim svieskim
trenkim greičiau
 



Gerkim kvailiokim ir garsiai kvatokim
 
Keltininkas
(kažkur antrame plane):
ūšim lig ryto
neškit samanės daugiau
 
Choras: Humda dzyla hoja humda humzylėla


Skaityti toliau