Šiandien aš stiprus
jei paklaustų manęs
ar aš pranašas –
be abejo atsakyčiau
be abejo
jei paklaustų manęs
ar aš apgavikas –
be abejo atsakyčiau
be abejo
jei paklaustų manęs
ar aš pamišėlis
ar visi likusieji –
be abejo atsakyčiau
be abejo
visi
likusieji
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
Vakare
pilkos rankos
įgudusiai
glostančios katę
katė raudonai nusižiovauja
nušviesdama mano pirštus
ir vėl pilkuma
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
***
kartais būna
mano kambaryje
kažkas miega
prasižiojęs
sunkiai alsuodamas
keliasi
pilna burna nakties
pažiūrėti į veidrodį
tai turėčiau būt aš
dažniau
mano kambaryje
kažkas ramiai
sugalvoja
pavojingą skustuvą
dainuojantį už nugaros
liūdno pamišėlio rankoj
tai turėčiau būt aš
ir tik labai retai
mano kambaryje
vėjas nusiveja
senų laikraščių gniūžtę
ar paslaptingai
prabėga katė -
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
***
tiek to gerumo
o vyno išgėrėm pakankamai
lig juodo garuojančio dugno
ir eilinę teisybę
vis sunkiau įsprausti
į rėkiančias mūsų
akiduobes
tiek to gerumo
voras numezgė vakarą
dejuojančių durų link
ir šlepetės prie lovos
nejaukiai susigūžė
veskit mane už rankos
veskit mane iš čia
veskit mane iš proto
aleliuja silpnieji
būt ar nebūt
ar išmokt pataikyt
pirštu į akį
vardan praregėjimo
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
***
tai mūsų krantas:
stiklinių žuvų skambesys
varpo šerdis
įšalus rūke –
sveikas atvykęs
kaip matai
ir čia nieko
glostomo
o diena
tarsi vakaras
trečias broli
ilsėkis ramybėje
jei jau atėjai –
viskas tiek gražu
kiek teisybė
ir nuleisk
baltą vėliavą
visgi esi
girtuoklių ir boružių
džiaugsmas
kurio galėtų
kurio irgi
galėtų nebūti
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
***
žinoma gali pabučiuoti
dainuojančius mano
smilkinius tik
nekalbėk apie sielą
aš jau keturiskart
numiręs
vieną kartą miriau
kai išmokau matyti
antrąkart besijuokdamas
trečiąkart užvakar numiriau
ketvirtąkart šiąnakt
kai palinkus prieš vėją
man galvą paglostei
rytas išaušo – man metas
reikia skubėti ten
kur nakvoja
didžiaakiai drugiai
kur šviesa vejas tamsą
žaidžiančio tigro nugara
reikia skubėti
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
Kelyje
einu įsirėmęs galvą į sieną
einu įsirėmęs galvą į sieną
eina du prašalaičiai ir sako
girtas nors gal ir ne
apsirengęs padoriai
o ir kas gi čia tokio
pavargo žmogus
atsišliejo į sieną
ilsisi arba verkia
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
Mylintys šviesūs ironiški
susėskim visi už stalo
jau metas šypsotis
jau metas tylėti
išverst kišenes į dangų
tegu sklando jame tušinukai
raktai monetos nosinės
moterys ir eilėraščiai
mylintys šviesūs ironiški
mylintys šviesūs ironiški
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
***
nesgi esu visai ne tas, kurio laukėte,
kitokios mano rankos, eigastis, gyvenimo būdas,
jei užkalbintų kas, atsakyčiau kitaip
nesgi esu visai ne taip, kaip norėtųsi
būti, tamsoj, neskaičiuojant gatvės žibintų,
moterų, laiptų, kol akys nuvargsta
nesgi esu visai ne ten, kur turėčiau
būti, kur laukia manęs nesulaukdami,
nesgi esu visai ne tas, kurio laukiate
atgailos ženklan privalau kas vakarą
sukalbėti labą vakarą, kaip jaučiatės, dėkui,
savęs alkanas, savimi aklas, savimi vienišas
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
Nauja Santaliučijos dainelė
gyveno trys broliai
trečiasis kvailys
dviejų galvose knibždėjo
o trečio ropojo
dviejų galvose knibždėjo
trečio ropojo
du broliai pasimirė sotūs
trečiasis numirė alkanas
dviejų pilvuose knibždėjo
o trečio ropojo
dviejų pilvuose knibždėjo
trečio ropojo
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
***
dainuoju:
žmogus žmogus žmogus
žvakė žvakė žvakė
tu kalbini šunį sakai
ciuciukas ciuciukas
dainuoju:
žmogus žmogus žmogus
žvakė žvakė žvakė
o tu sakai barikados
bastilija tu sakai
dainuoju dainuoju
tu išsivedi žmogų
ir užpūti žvakę
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
Didžiojo Vandens bliuzas
ei mažyte
pameni didįjį vandenį
prie kurio susitikome
prie didžiojo vandens
mes susitikome
lyjant lietui
prie didžiojo vandens
lyjant lietui
mudu mylėjomės
prie didžiojo vandens
lietus baigėsi
mano mažytė numirė
prie didžiojo vandens
gyvenu dabar vienas
kalbinu lietų
prie didžiojo vandens
mažame stiklainėlyje
auginu žuvytę
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.
Iliuminacija
punktyrai sušvintantys tamsoje,
trasuojančios mintys. Aš norėčiau,
kad būtų vasara, kad žiema, norėčiau,
senė, žvelgianti tau pavymui, ir dar
kad kas nors pagaliau pasikeistų,
nors metų laikas. Neturi pradžios
anei galo tai, ką matau užsimerkęs.
Uždaras ratas, magiškas ratas, kur
nebūsime saugūs. Sraigė, paklydusi
savo namelyje, būk atsargus, –
neargumentuotas kalbėjimas, tylus
gaudesys – klausykit įdėmiai,
mokytiniai, jūsų niekas nelaukia.
Pūvančių kūnų simetrija, šunų
traukos dėsnis, harmonijos pamatas.
Gyventi santarvėje su kaimyno
kaukole. Jei turi mylimąją,
prašyk ją, kad numirtų. Baigiu,
tik neturi pradžios anei galo, tai
Grajauskas, Gintaras. Tatuiruotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993.