***

pralošta partija:

nuolat vejiesi

tad negali būti pirmas

tu –

pravalgytas pragertas pradainuotas –

žodis

klajojantis po visatą

šeštadienio pilkas apsiaustas

slepia tavo veidą

bet apnuogina strėnas

ir tuštuma vėl širdį lydo

kombinacija kartojas:

metai trupa

o pirštai sulimpa

 

Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.

 

 

 

miesto bliuzas

 

liūdnas miestas prisipila taurę

     rytoj pas jį turėtų užeit kažkokia kekšė

          nualpusio žibinto šviesoje šoka melsvos peteliškės

               gimusios tavo plaukų šnarėjime ar taurės skam-

                    besy tavo balso kopija sušildė mano rankas

nesijaučiu papūga

                         miestas slepia apsnigtą bliuzą

                    malonu bendrauti su jumis moterie

                    bet saga ištrūkusi napoleono gimimo metais

                    nemėgsta laukti

alkis ir miegas

                      laipioja stogais

                                           skęsdami taurėse

 

Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.

 

 

 

miesto bliuzo

šiuolaikinė cover versija pankroko stiliumi

 

raišas miestas prisipila taurę bestygių gitarų

      išeinu pas gatvės dukrą

      pas eilinę šliundrą

      pamiršusią savo vardą

                                    gaila kad nepavirtau papūga

išskydusioje žibinto šviesoje šoka melsvos peteliškės

gimusios tavo plaukų šnarėjime ar taurės skambesy

(norėčiau išdulkint nors vieną iš jų)

            nuotrauka iš kurios sklinda tavo balsas

trumpam sušildė rankas

                                       vis jaučiu tą šlykščią spalvą

sniegas

        miestas slepias

                             gitara kalba bliuzą

        turiu kelias valandas

        kad galėčiau apvyt kaklą šaliku

        surinkt bet kokį šešiaženklį skaičių

        ir pasakyt: „aš negrįšiu”

                                  žiovulys

                                              penktadienį

sutartu laiku turėtų užsukt saga ištrūkusi per napoleono

gimtadienį

       malonu buvo jus palydėti moterie

 

Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.

 

 

 

miesto bliuzo

šiuolaikinės cover versijos pankroko stiliumi

megamiksas

 

suplėšytas miesto užpakalis pripila taurę bestygių gi-tarų
išeinu pas turgaus bobą pas eilinę šliundrą pa-miršusią
save paslėptas torto kąsnis jau suvalgytas patvorio blusų
prisiklausiusių joy division penktadie-nį sutartą valandą
pas mane ateis vaiduoklio saga iš-trūkusi napoleono
gimimo metais ne taip paprasta pa-stebėti sidabrą sniege
vilkintį suplyšusia striuke ilgu šaliku ir lopytais džinsais (bet
kodėl jis vadinamas pa-pūga) perdegusios lempos
šviesoje šoka peteliškės pa-smerkusios save vienuolyno
gyvenimui kuomet tele-foninio pašnekesio aidas pabučiavo
tavo kopiją pamiršau savo didžiausią svajonę išgėriau
koncent-ruotos sieros rūgšties ir palikau raštelį: „grįšiu
pusę šešių ryto... ” taigi žmogau niekados daugiau negerk
malonu buvo jus palydėti iki stotelės kur kažkada va-žiavo
visuomeninis transportas (dabar ten auga pu-šys) matau
dvi puikias šlaunis nuotrauka kurioje skamba tavo balsas
moterie kelioms sekundėms sušildė mano rankas
sulaužiusias jungiklį ir vėl snie-gas ir visai nesvarbu kad
dabar vasara ir miesto užpa-kalis pasislepia suvalgytame
torto kąsnyje o mano di-džiausia svajonė – išdulkint
peteliškę nusitrynusioje stotelėje gyvena nuotrauka
suradusi save tavo balso skambesy ar skambesy taurės ar
dūžtančios gitaros prieš akimirksnį kalbėjusios bliuzo kalba
užsilopau striukę ir išeinu į vienuolyną rašyt romano apie
kažką ir moterį nukandusią man koją vidury turgaus
aikštės apsodintos nuorūkų daigais dar turiu penkias
valandas tam kad galėčiau apvyt kaklą šaliku susukt bet
kurį šešiaženklį skaičių ir pasakyt: „aš niekur negrįšiu... ”

 

Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.

 

 

 

***

ropoti toliau ar sustot?

neturiu ko paklaust

kelrodžių nepažįstu

 

ne vien pušys lydi mane per pavasario sniegą

ne vien žmonės užmerkia akis

arba ne

 

badosi

retsykiais pakeičia pozas

nukrėsdami dulkes

užkemša sienų skyles

valgo, –

           taip man tada atrodė dievai ir žmonės

 

Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.

 

 

 

penki tuštybės variantai

 

graikiškas variantas

 

šešėlių kapinėse spingsi jonvabaliai

negalvodamas kas bus anapus žengiu

 

puikuojasi savimylos

jiems šypsos kronas

nors vėlu netgi pasenti

bijau

pūnu

kaip pūna visi nupiepėliai

ir nebėra kam palikti nuodėmes

 

isteriškas irklų minkymas

bejėgiai plaukiam stikso upe

 

išlydžiau prisiminimus

nukaliau monetas

išbarsčiau jas pievose

apsisukau ir pabėgau

 

o čia tik nevilties upė

geriam iš jos

springstame

 

žiedas lange sušvito

                            apsipylė krauju

 

 

paprastas variantas

 

net ir krentant į prarają

lieka laiko pagalvoti ką veiksi rytoj

prisiminti kad virtuvėj mėtos kelios sudygę bulvikės

– – – – – – / mylimosios kaklu keliauja

dantiraštis pinasi žodžiai praeiviai ir

kojos tačiau ši vizija tėra suluošinto

paukščio kliedesys

be šypsnių

be ašarų

nes šiandien verkia tik smėlio pilys

o juokiasi – smėlio žmonės ar lietūs

rudenį plakantys skruostus

 

 

kitoks variantas

 

čia pat

prie durų slenksčio

užspringt pavyko

laukimu

lapkričio ar spindinčio

saulėtekio baimės balsais

 

anapus

blyškaus rytmečio

anapus

rūko ir žinojimo

kad šiandien nebeatsibusiu

tirpsta vienatvė

 

o tu čia pat

                laužai rankas

                                   užsimerki

 

 

vietinis variantas

 

įgrisę meilužės skrieja iš pragaro

skrieja iš rojaus

skęsta mėlyno tušo akligatviuose

                                             Benai,

                              tu esi pas Alvydą

                              (Šlepiką, jei nežinai),

                              miegok ramiai, nieko

                              neapvemk ir neieškok

                              šnapso, cigarečių nei

                              pinigų, nes jų nėra

                                           Kazys ir Alvydas.

tuščias krėslas

iš meilės prakaito ir žolės

liūdesio metai

žąsies oda

bučiniai

glamonės

dažnai kartojasi (ypač jei išprotėji)

                              Now...

                              Pabučiuok geriau vandenį....

                              Bet vis tiek – Ačiū...

                              Atrodo, Tau jau seniai atleista. Nes...

                              Pykčio lyg ir nebuvo...

                              Pažiūrėk į dangų (naktį)

                              Ar nepanašus jis Tau į Drunken Butterflay?

                                                    R. R.

 nubundi ir perskaitai

o rankose jau dega žvakė

 

 

vilnietiškas variantas

 

vienatvės varpas stelbia kavinių šurmulį

nemiga trinas į kojas draskos

                                          kaip išmokt statyti miestus

                                          kaip išmokt juos sugriauti

kvaišelis nešė tuštybę

įdėjo į voką

                 išsiuntė

vilniun kur žmonės kuproti paniurę

negyvėlių veidus prausia purvu

saldžios tavo akiduobės bei trupantis

laikas slysta paklodėmis

betoninės kulkos skrodžia gyvenimą

betoniniai iešmai fiksuoja mintis

                                         bet ar galima paliesti dangų

                                         daužant buteliais galvas

 

Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.

 

 

 

***

buvimas čia

tai dar viena iliuzija

tai lengvas vėjo dvelksmas

ar mirtis

                         kurios neprisimenu

tai lietaus lašai

tykštančios mintys

 

nieke supuos kaip krėsle

užsikerta rašeklis

dėbt į lubas

                          ranka užgniaužia tylą

 

Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.

 

 

 

***

kaip tas pamišęs vargonininkas

laksto gatvėmis šunys ir šiukšlės

beprotybės krislai –

nuginkluoti vėžiai –

byra iš sukežusio puodo

byra iš meilės

iš lietaus jie byra ir byra

 

pakeliu akis nuo dubens

nuo savo skurdaus srėbalo

                                      tyliu

tyliu kaip pieštukas

stumdomas tai šen tai ten

 

vargas paklydėliams

                                     vargas

vargas ir man nusi

 

Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.