Nuo žemės paviršiaus mano kambario langas pakilęs apie 95 cm. Todėl šiltuoju metų laiku, vasarą, kai jis atidarytas, kiekvienas gali prieiti ir net alkūnėmis užsikvempti ant jo. Gali tuomet jau ko nors paprašyti, paklausti, pasiteirauti, užminti mįslę, pranešti nemalonią žinią ar tiesiog pasikalbėti apie pasaulio neteisybes.
Seniai būtų metas žemės plotelį po langu apsitverti kad ir nespygliuota viela, bet kur tuomet pakels koją tas tamsiai baltas kaimynės Pudelis? Juk jis taip pamėgęs atkakliai žaliuojantį jauną mano kadagį.
Ne, tvoros dar netversiu.
Mano langas – langas į Pasaulį. Gyvenimo langas.
Vienos dienos kronika:
Ankstyvas, gaivus sekmadienio rytas. Žvėryne irgi vasara.
|
07.18 |
Tyliai pabeldė viduriniosios kartos poetas. Daviau 10 Lt. Prisipažino, kad nieko neberašo ir neberašys. Pranešė, kas dar iš jo generacijos poetų šiuo metu jau geria. Vajėzau, kiek nedaug! |
|
8.34 |
Policijos kapralas iš kelių metrų atstumo pasiteiravo, ar negirdėjęs naktį šūvių. Tuo pat metu pasigirdo serija ir, nesulaukęs atsakymo, policininkas nuskuodė. |
|
8.36 |
Šūviams nutilus Stasys Juodvalkis iškišo galvą iš tvarto ir garsiai suriko: Šūdas! Viskas šūdas! |
|
9.14 |
Prie lango pasirodė kažkoks Rusijos armijos tankistas. Girtas, bet su šalmu. Klausė kelio į Rytus. Jis, girdi, niekaip nerandąs išėjimo iš tos prakeiktos Lietuvos. Parodžiau, net palydėjau iki „Rytų kempingo“. |
|
11.02 |
Kieman užsuko pusamžė, valyva inteligentė. Pamačiusi atidarytą langą ir mane, ji be galo mandagiai paklausė, ar čia dar gyvenanti Edita T., rojaliste (= grojanti rojaliu). Pranešiau, kad Edita T. treti metai darbuojasi U.S.A. guvernante. Viešnia patenkinta padėkojo ir nuėjo sau. |
|
11.15 |
Kaimynas Jakovas gavo 3 Lt 35 ct = 2 buteliai alaus. Gavo pro langelį, kaip kasoje. Atsisveikinom itin draugiškai. |
|
11.33 |
Žvėryno tapytojas A.V. atnešė peizažą 63x94 cm. Aliejus, kartonas. Atnešė ir jau kiša pro langą. Nereikia! – sušukau. – Pinigų neturiu! – Kas kalba apie pinigus per tokią kaitrą! – savo ruožtu suriko jis. – Nery krokodilai pasirodė! Imk! Veltui. Nepatogu, sakau. Tada jis maloniai sutiko paimti svarą arbatos, pakelį cigarečių, du saldainius „Karvutė“ ir 90 ct bandelei. Tada nuėjo gerti ir valgyti. |
|
12.00 |
Atėjęs Kaimynas, užsikniaubė ant palangės ir 45 minutes pasakojo, kaip jam sekasi gyventi. Pinigų neturįs kur dėti! Klesti. Dingo, kai užsiminiau apie paskolą stacionarinei tvorai. Specialistai teigia, kad su akustine signalizacija tokia tvora atsieitų 455–903 USD. |
|
13.00 |
Pakabinau lentelę: CLOSED. PIETŪS IKI 15 VAL.! |
|
15.01 |
Iš matymo pažįstamas vyras siūlė pirkti šratinuką su nusirenginėjančia dama, nenaujas svarstykles ir naujutėlaitį žieminį kairiosios kojos batą. Kai atsisakiau, šratinuką įsigeidė žūtbūt padovanoti, bet pargriuvo ir užmigo po 35 cm aukščio kadagiu. Kadangi saulėkaitoje miegoti nesveika, perpyliau jį kibiru šulinio vandens. Jis padėkojo, atsikėlė ir patraukė prekiauti kitur. Labai mandagus vizitas. |
|
15.16 |
Atėjo visiškai nuogas vyriškis, pusamžis. Apiplėšimas vidury dienos. Sakė nežinąs, kur dingti iš gėdos, tad atėjęs čia. Lietuvis, Rymo katalikas. Atidaviau dėvėtas mančesterio kelnes ir seną užuolaidą. Žmogus nuėjo dėkodamas ir melsdamasis. |
|
15.59 |
Prošal ėjęs vyrutis iš Latvių g. išgirdo raš. mašinėlės tarškėjimą ir stabtelėjo. Aha, tai Vladzė Severianinas! Ble, ble, sumurmėjo jis, tik pabandyk ką nors apie mane parašyt! Šakės tau tada! |
|
16.04 |
Iš Gudų girios kilusi kaimynė paprašė ant voko užrašyti adresą. Adresą buvo pamiršusi, bet bendromis jėgomis sugalvojome ir užrašėme. Vos tilpo ant voko. Tikiu, kad laiškas nukeliaus! |
|
16.44 |
Atėjo Žiurkininkė. Sekmadienį! Žiurkių, pelių yr? – pasiteiravo. Norėjo užeiti, norinti kažką parodyti. Ar tik ne kokį naujovišką prezervatyvą? – paklausiau. Užkaito kaip uoga. Pasirašiau, kad graužikų nėra. Ant palangės. O juk pilna! |
|
17.17 |
Pasirodė Rytinis poetas. Paskolos negavo. Tada pranešė: Vis tiek! Jau visi geria! |
|
17.19 |
Daugiau nei iš matymo pažįstamas vyras suriko: Ira grįžo! Ira kalėjo tris metus, būtų dar tiek kalėjusi, bet už gerą elgesį ir dainavimą chore ją paleido anksčiau. Daviau penklitį – ką gali žinot... |
|
19.05 |
Veltui. Langas atidarytas, bet niekas nekliudo dirbti. Niekas neprieina. Tvirtai nutariau: tvoros nebetversiu! |
|
21.51 |
Krūptelėjau nuo šalia pasigirdusio skardaus mergiško juoko. Buvau mat įknibęs į tekstą. – Čia aš! Tai rašai? – Nerašau aš. Rengiuosi tik. – Koroče, duok cigaretę. Mmm, prisikabinėjęs čia visko ant sienų. Lėkščių verčiau prisikabintum, vis kas prašliaužtų per makaulę. Pridek, ladna. Rašai! Pažįstu aš tų rašytojų tiek ir tiek. Koroče, kai išgeriam, ko tik jie nepripliurpia! Rašyk, rašyk, lietuvė aš, chaliera jasna! Ir pasakyk tam iš špokinyčios, kad nepamirštų atiduot 100 dolcų ir akinių nuo saulės, pasakysi? Nu vot. Duok da cyzą, Birutka laukia. Nu, bai. Rašyk. Rašyk: Čia priėjo Loreta! |
|
23.19 |
Po langu stovi Komunizmo Šmėkla. Nieko dar nesako, bet ir nesitraukia... |
|
23.55 |
Šmėklų jau keletas. Visos – Komunizmo! Tai kaip gyventi?! Sakykit, kaip Gyventi?!!! |
Kunčinas, Jurgis. Ašutai iš gyvenimo švarko: Apsakymai. – Vilnius: Seimo leidykla „Valstybės žinios“, 1998.