tekstai.lt

Jonas Jackevičius. Eilėraščiai iš knygos „VABALAS SMEGENINĖJE“ (2007)

b_200_293_16777215_0___images_stories_file_jackevicius_vabalas_smegenineje.jpg       AUTORIAUS ŽODIS

       Niekaip negaliu suvokti, kodėl rašantį žmogų užklumpa tokia bėda – užvaldo įžūlus noras savaip perkurti pasaulį. Gal tai panašu į potraukį užsiimti balta ar juoda magija? Staiga atrodo – pats gyvenimas prieš akis pažeria tau tokį absurdų fejerverką, kad belieka netekti žado! Galima pamanyti, kad tikrovę iš naujo kažkas perkuria čia pat – mūsų akyse, ir sunku suvokti, kas vyksta, – visa tai Dievo, šėtono ar žmogaus valioje? Gal tai tik rašančiojo vaizduotė? Galbūt tuo momentu ir gimsta pagava, kuri, galima pamanyti, tinka ne visai sveikam protui, kurios nefiksuoja įprasta logika. Štai čia autorius ir nusprendė surizikuoti, manydamas, kad skaitytojui nebūtina iki galo suprasti, kas parašyta, o pirmiausia jis turėtų nustebti, supykti ar bent jau susinervinti.

Jonas Jackevičius




***


Kūnas paslikas gulėjo ant žolės
Galvą jam kažkas padėjo prie šalies
Gėlės tuoj aplink pražydo tarp gėlių
Sukos vabalai mažyčiai rateliu
Šviečia kambariai spalvoti galvoje
Žaidžia vabalai plaukuoti lankoje
Žalias paukštis atlinguoja takeliu
Mėlynas girtuoklis loja tarp gėlių
Tiek kiek kambariuos spalvotuos patalų
Pro ausis prilįs miegoti vabalų
Pro akiduobes ropoja vabalai
Iš gerklės dangun plasnoja vapalai

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

***


Taip klapsi beorė burna
Burnoje – sudžiovinta plaštakė
O jūs – įsidėkit į galvą
Įsikimškit į protą –
Kol modernūs kompiuteriai
Skaičiuoja viskio taures
Moterų judesius
Akcijų kiekį
Saulių šešėlius
Slidų ledo paviršių
Garsą panašų į tylą
Sudėvėtų plaučių švogždimą
Taip tobulai – –
Kad visi – paukščiai visi
Modifikuoti galvijai raguoti draugai
Numylėtos jų žmonos ir nuvytusios draugės
Išsigimę girtuokliai ir mokslo šviesuoliai
Stingsta pamaldūs švenčiausioj ekstazėj –
Jiems mobilus telefonas cypia tiesiai į smegenis – –
Kol šėtonas ryja elektros laidus –
Beorė burna –
Didelė ir iškalbinga –
Ir iš jos išplasnoja
Margaspalvė plaštakė

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

***


Susilankstęs buvau ir
Veidą
Mėginau atlankstyti
Akis
Jau buvau atlankstęs bet
Užkliuvo burna
Šiaip taip atlanksčiau
Atlanksčiau rankas
Kojas
Pimpalą
Ir visas buvau atsilankstęs
Kai vėjas pūtė
Plazdėjo ausys
Vakare vėl susilanksčiau
Ir vis abejojau –
Kaip atsilankstyti
Iš ryto

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

DERVIŠO STATULĖLĖ

Ant strypo sukasi
Atvaizdas –
Prismeigė ausį
Pasmeigė akį
Liežuvį prie kuolo prikalė
Sužėravo – ažūras –
Ir nereikia ornamentuoti kalbos –
Pasaulis – ornamentuotas –
Piligrimai išdraskė šventųjų akis
Kryžiaus garbintojai išvogė švento miesto bažnyčias
Europiečiams nėr čia ko trainiotis –
Kalnuose klaidžioja dvasios
Naktį dejuoja dvasios
Esi čia prakeiktas
Ir negyvėliai vos išlemena žodžius –
Tai – kvaišalai
Surūkytas kaljanas
Akyse šlama paukščiai
Virš šventųjų tarpeklių
Cikadų sparnelių šviesa
Skėriai suskrudę keptuvėj
Garso konservai prašmatniam restorane – šalia kebabų
Ar jaudina aimanos iš praeities?
Juk tu – kolboje – ten tavo smegenys ar šiaip elektronika –
Ar verta buvo žudyti? Ar jau moki žudyti?
Išmokai žudymo meno?
Jei manot kad sulaukėte Dievo mirties –
Jums –
Džinų džinas – genijus su dūmų skraiste
Džinas –
Persas turkas ar šiaip poetas –
Sukas dervišas – maža statulėlė –
Ant strypo

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

ATGAILA

Pagailėk manęs manančio kad
Nežinojime dar kažką rasime
Kad nežinome net ir to
Ką sužinome mirtį išvydę
Prieš mirtį prieš mirtį – mačiau lygumoj priešais Koniją –
Mažutį gudrų švilpiką
Dar – žalią protingą driežą
Bet jie nesuprato
Ką bandžiau pasakyti –
Dar – mėginau prijaukinti gyvatę ir klausiau –
Kas tie ženklai –
Klausiau dervišo kodėl jis net miręs protingas
Mikliai apsisuko ant pirštų – ir dingo –
Ir muzika – kaip mėlynoji spalva –
Nukrito staiga ant akių –
Kapinės ten buvo kapinės
Ir kalnai ten aplinkui
Ir Alachas rytmečio šviesą visiems po lygiai dalino
Ir deja – naivuolis – maniau –
Nežinojime dar kažką rasim

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

ARS POETICA

Gal užmiršote saulės vardą?
Pasivaideno nupjautas liežuvis? –
Jau nugrimavo jūsų akis
Ir lempos šviečia tiesiai į veidus

O gal – kad žaizda danguje –
Lyg degančio garso pavidalas
Taškas o gal skritulys vaizduojantis veidą
Neišnešiotas šešėlis skrodžiantis orą
Pašiauštas tarp debesų
Kabančio kūno pavidalas
Ir akys –
Artyn –
Ties stebuklinga anga
Švenčiausiuos pragaro vartuos
Šėtonas palaimina
Naujausią švelniausią ir maloniausią
Lemtingą spektaklį

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

ATVAIZDAS

Ji liko paveikslo rėmuose
Kažkuriam galvos kambary
   Tokia buvo istorija – –
Trikampė, o akys –
Du veidrodėliai –
Juose šmėžavo daiktai
Ir oro pavidalai – –
   Melas – apytiesė
   Šviesa – apytamsė
   Niekas – apyniekis
   Mirtis – beveik gyvastis
Įsispraudęs į kampą
Bijojau pranykti
Ir po langu nukrito
Trikampis burtas
Tuo metu slinko ugnis –
Žėrinti nuo piramidžių
Vaizdas spindėjo aky
Išluptoj iš veidrodžio stiklo

Taip ji liko veidrodžio rėmuos
Kažkuriam mirties kambary
Ir oru plaukė akis
Lėtai grimzdo į smėlį
Trikampis likimo atvaizdas
   Krito šviesa
   Iš skliauto – atgal
   Į žemę

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

MIRTIES MUZIKA

Saulių pavėsyje
Pilnais oro plaučiais –
Pilnom burnom oro –
   Plaučiai – tarytum vargonai
   Burnos – tarytum švilpynės
Dieną – aukštai – liepsnojantis Dievas
Naktį – mėnuo iš plieno
Balti vaikeliai – kaip akmenėliai
Kaip byrančios smėlio smiltelės
(Beduinės negeidžiamą kūdikį – mergaitę
Dykumoje meta į smėlio duobę)
   Vėjo regėjimas – oro muzika
   Tylos paveikslui

O plaučiai – tarytum vargonai
O burnos – tarytum švilpynės
Ir viskas – viskas – tik garso šešėlis
Artėjantis iš dykumos

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

LAKALAS

Kada naktis – tada
Sidabriška bala –
Priklaupęs ant grindų
Mėgina lakti lochas,
Jei klausi kaip ir ką
Jis laka – atsakau –
Ant keturių – tikriausiai –
Mėgink sakau mėgink minkštai apkloti protą
Sušildyti kad nesustirtų
Mėnulio baloje
Kur plauko
Veido skritulys

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

DETALĖS NETURI SNAPO

Žalias minkštakūni
Keliaujantis
Slidžia medžio siena
Žinok
Grėsmės pavidalas
Panašus
Į preparuotą paukštį
O šiaip –
Neerzink Herakleito
Patartina ne bristi upėn o braidyti –
Nes viskas atskirai
Lietus nukvakęs
Vandens lašų kaleidoskopas
Regos vitražas
Sparnas plunksnos nagai
Įsikibę į plaukiančią akį –
Nesijaudink
Žalias minkštakūni
Tai tik besnapės detalės
Šiurena atminty

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

ŽIAURUS KALBININKAS MOKO SENOLĘ

Svietas šviesa pasaulis
Pasaulis
Toks griozdas
Įsakė žiaurus kalbininkas –
Įsidėkit į galvą įsikalkit į protą
O žinia – bitė paukštis gėlė
O tada buvo rožė
Toks pasaulis
Ir žavus nesiprausęs poetas
Dvokiantis trubadūras
Dainavo
Rožė ir paukštis
Pasaulis – anot kalbininko
Dabar
Dabar
Rožė ir paukštis tinka tortui
Papuošti
Šimtai laikmačių
Iš laiko į laiką
Rožė ir paukštis
Svietas šviesa
Pro skylę oloj
Šešėlių kalba
Ir veblenimas vėjo
Pavirtęs į laiko melodiją
Trubadūro senelis
Tikriausiai gerklingas
Guli džiovintas
Britų muziejuje
Analitikas genijus siekia paversti
Tylą į paukštį paukštį į skaitmenis
Vėliau – garsą į tylą
Ir lieka oloj
Šešėliuota tyla ir pasaulis žiauresnio nebūna
Ak tu sviete – sako pavargus senolė
Kažkas žengia per slenkstį
Ir užgęsta šviesa

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

ŠVIESOS SIŪLAS

Jeigu nukirpsite šviesos siūlą,
Bus šviesos dvi –
Viena – tiesiai į akį,
Kita – pakaušin
Dviem pakaušiams tinka dvi akys,
Nors galva – tik viena

   Jeigu nukirpsite šviesos siūlą,
   Siūlai du susipins smegeninėje,
   Tikrai šviesesnė atrodys
   Galva
   Kaip elektros lemputė

Jeigu nukirpsite šviesos siūlą,
Galėsit kirpt dar sykį,
Ir nukris siūleliai smulkučiai
Į spalvotą stebuklų kambarį

   Jeigu nukirpsite šviesos siūlą,
   Ims svajoti suvargę žmogeliai,
   Laimę susiūti galima
   Kambary
   Tartum teatro salėje

Mirksi tyros vaikų akelės –
Jie rankytėmis ploja ir mato,
Aukso siūluos
Virpa iš baimės
Mažų vabalėlių sielos

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

NUOTYKIS

Žinau – išnykęs – esu,
Po žemėm barškinu kaulais,
Jų barškėjimas – mano muzika,
Galvą kinkuoju virš žemės,
Kojomis mataruoju, –
Manau, kitaip ir nebūna, –
Žinodamas viskas tik kaulai, –
Čiuožia sėdynė nuo kalno, –
Skeletas barška po kalnu – –
Visi laukia kaulinio paukščio –
Jis išgelbės paklydėlius, –
Trenks į kalną snapu, ir dūmai
Skambalui skambant
Pašventins keistoką reginį, –
Tik tada išryškės paveikslas,
Nes žinau – išnykęs – esu,
Nors kai kada abejoju
Ir vis barškinu kaulais.

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

SNUKIO STUDIJA

Pakimšai snukį
Iškimšai užkimšai –
Aš lindau į snukį
Prikimšau snukį
Kimšau
Iškimšau
Ir buvau snukyje
Ir tada įlindau veidrodin
Veidrodžio suviliotas
Buvau veidrodyje
Klaidžiojau veidrodyje
Išmaliau veidrodį
Vėl kišau snukį
Sulindau į snukį
Ir tvojau snukiu į stalą

 

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.



 

SUICIDIUM

Šviesą užgesinau kambary,
Užgesinau akis
Ir išjungiau garsą ausy, –
Lemputę įsukau į kitą ausį,
Ja pasišviečiau taką prie lovos,
Išsukau – ir šviesos nebeliko, –
Užkimšau antrą ausį –
Tyla,
Niekas netrukdė galvoti.
Tada sumaniau –
Iškrausčiau minčių kambarius,
Šveičiau šepečiu gerklę,
Traukiau dulkes iš vidurių
Mečiau kaulus, –
Likau tuščias maišas.
Daugiau neprisimenu.

Jackevičius, Jonas. Vabalas smegeninėje: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2007.

 

b_550_805_16777215_0___images_stories_file_jackevicius_vabalas_smegenineje.jpg