NUEITI NORIU TEN KUR PLAKAS
Nueiti noriu ten, kur plakas
Dygliuotos tartum ešeriai
Į krantą jachtos, glausdamos pelekus,
Prakvipusios salos drėgme sūriai:
Beje, tenai yra korespondencijos dėžutė
Ir pašto ženklas SVERIGE ten bus,
Manau, kad jis neleis visai pražūti
Ir mano antrininkei leis stebėti, kaip rambus
Kitapus jūros laiškininkas krepšį laiko
Ir mano pasiekia namus, –
Turiu čia jūrą laiko, jūrą laiko,
Tik debesis čia vėjas neramus
Per dangų gena – įvairiausios formos,
Gali spėlioti – kas už debesų,
Už šios tvirtovės sienos driekias fermos,
O aš dar kambarėly tebesu,
Belaukdama susitikimo su kitais kūrėjais,
Kaip jie gyvena sužinoti įdomu,
Vėl pasisuko vėtrungė, jau keičiasi vėjas,
Kada gi jie ateis, jau nerimaut imu.
Vėl grindinį taisyt motorą
Paleido darbininkai – dar viena Menthol
Paskui nunešiu savo pilvą storą
Pietaut, o vakare pakelsiu taurę – Skol!
1996.09.03
Marcinkevičiūtė, Tautvyda. Pašto ženklas Sverige / Patackas, Gintaras. Pusiau sugriuvęs statinys: Eilėraščiai. – Kaunas: „Aušra“, 1997.
PATIKRINIMAS
Sustabdo muitinėj ir krato negailestingai lyg
domkratas
Ir lyg Miunhauzenas aš už plaukų keliu
Save stebėdama kaip juodos odinės pirštinės
neduoda
Ramybės tam ką vadinu keliu
Daiktų krūva didėja suteikdama idėją
Revanšui balto popieriaus lape
Negailestingas darbas pabrėžia svarbą
Gal aš narkotikus vežuos pavirtusi lape
Man gaila tos merginos kuri mane kankina
Ji mylimąjį glostyti turės
Kai baigsis šitas vargas paskelbtas lyg embargas
Ar vyną gerti iš baltos taurės
Tačiau užplūsta gėda lyg virsčiau aš pelėda
Ak baikim ceremoniją greičiau
Gėlele Žemės nes šitaip žema
Tačiau deja ir tai mačiau
Ir kas jeigu narkotikai balti kaip kotikai
Kai maišos su žeme dangus
Todėl tokia keista jūs atstumta kasta
Toliau ištart liežuvis per vangus
1996.09.02
Marcinkevičiūtė, Tautvyda. Pašto ženklas Sverige / Patackas, Gintaras. Pusiau sugriuvęs statinys: Eilėraščiai. – Kaunas: „Aušra“, 1997.
***
O sapno šio baisumas
Tarytum oposumas
Pažadina viduryje nakties
Tačiau aplink aviečių
Kvapai ir ten vienviečiuos
Ramiai sapnuoja žmonės
Nepažindami mirties
Ir suprantu kad vaisių
Mums pasiuntė nebaisų
Užmigt padės gal obuolys
Kurį kremtu vienatvėj
Ir tik žibintai gatvėj
Mane pasidalys.
Iš visko lieka tik graužtukas
Svarbu kad siela nenutuko
Tai kas kad ji tiktai angis
Kuri mums kūną gelia
Bet renkamės mes kelią
Kuriam galbūt kas nors atgis.
1996.09.09
Marcinkevičiūtė, Tautvyda. Pašto ženklas Sverige / Patackas, Gintaras. Pusiau sugriuvęs statinys: Eilėraščiai. – Kaunas: „Aušra“, 1997.
GAL REIKĖTŲ MĖNESIENOJ
Gal reikėtų mėnesienoj aplankyti miesto sieną
Prieš septynis amžius seną kam save dabar varžai
Vartai D 'Ark iniai lyg Žana rausdama kaip
baklažanas
Ten už būsimą Valžaną tokie degė ten laužai
Ir dabar ta siena stovi neįveikiama tvirtovė
Kur yra šita vietovė ar žemėlapy žinai
Į kitas šalis vaizbūnai laisvę ginė su bizūnais
Ir kaip pasakose būna liko ten jau amžinai
Noriu ten nueiti naktį turi parako pakakti
Arba gal paimsiu dagtį kaip senoviniais laikais
Gatvėj blausūs čia žibintai lyg tupėtumei pats
spintoj
Bet į karstą teks įpinti juos su mano palaikais
1996.09.10
Marcinkevičiūtė, Tautvyda. Pašto ženklas Sverige / Patackas, Gintaras. Pusiau sugriuvęs statinys: Eilėraščiai. – Kaunas: „Aušra“, 1997.
DAINA APIE UNGURĮ
Suvystytas į folgą lyg veidrodinę Volgą
Orkaitėj bando šokti ungurys
Jau paskutinę džigą žvejys nudžiugo
Pardavęs nes visvien kas jį praris
Nukirtęs galvą danas tarytum atamanas
Jau nusiplovė kruvinas rankas
Paskui kaip džentelmenas išėjo sau į meną
Išskirstęs būrį kurį buvo surenkąs
Glėby Morfėjo ilsėjomės kaip fėjos
Ir tiktai pakutiniai vėjai nueiną
Ką kita siūlė nakties prairus siūlei
Bet buvo apie ungurį daina
1996.09.12
Marcinkevičiūtė, Tautvyda. Pašto ženklas Sverige / Patackas, Gintaras. Pusiau sugriuvęs statinys: Eilėraščiai. – Kaunas: „Aušra“, 1997.
KŪNO KAMEROJ
Teks nueit į agentūrą nes turbūt kad jie dar turi
Įrangos matuoti tūrį pragaro gelmių juodų
Siela niekados negali nors nėra jinai miegalė
Sužinoti ligi galo ko be vietos aš judu
Greitai nuorūkos užgęsta šį šėtono keistą gestą
Tuoj vanduo užlieja švęstas mūs netobulų minčių
Ak mieloji Margarita jau išaušo naujas rytas
Kai narvely uždaryta į lietuvių aš verčiu
Kalbą pojūčius ir laiką ciferblato žvilgsnį klaikų
Kūno kameroj palaikę gal skaistykloj išvaduos
Laikrodis bažnyčios muša ir bangų išgirdus mūšą
Suprantu kad kūnas niekad neišeina iš mados
1996.09.13
Marcinkevičiūtė, Tautvyda. Pašto ženklas Sverige / Patackas, Gintaras. Pusiau sugriuvęs statinys: Eilėraščiai. – Kaunas: „Aušra“, 1997.
JUK NEREIKALINGOS ŠTOROS
Juk nereikalingos štoros miesto sienos gina storos
Tik koketiškos užuolaidėlės ant langų
Kaip pasitiki savaisiais saloje augintais vaisiais
Bet šiandien jau aštuoniolika baugu
Aštuonioliktą rugpjūčio Danijos karalius pjūčiai
Vėlei išpirktos atplaukęs reikalaus
Ir todėl visi į pirtį neišvengiamai kaip mirtį
Bėga gatvėmis o grįžę atsigers alaus
Ir karaliui rodys špygą nes jėga čia jo atpigo
Na tai kas kad mylimoji jam atkels vartus
Kubiliukai du auksinių sužvangės linksmai ausims jo
Tie kuriais apdovanoja grašio tevertus
Marcinkevičiūtė, Tautvyda. Pašto ženklas Sverige / Patackas, Gintaras. Pusiau sugriuvęs statinys: Eilėraščiai. – Kaunas: „Aušra“, 1997.
NOSTALGIJA
Ir staiga ji prisistato tartumei iš aerostato
Lyg žinodama kaip sau pačiai kenkiu
Teka pokalbio upokšnis tiktai buteliai nepokši
Vyno parduotuvės uždarytos nuo penkių
Ir mes vaikščiojam po salą nuo jos grožio net
apsalę
Katalikų bažnytėlė čia kaip niekur užgožta
Protestantų bet garuoja sugyvendami geruoju
Su kitais kuriems taip pat yra gūžta
Stokholme manęs palauki tavo didelė palaukė
Regis jog tave pasieksiu nes tenai yra gražu
Perbridusi jūros sieksnį savo tėviškę pasieksiu
Nes nostalgija iš proto varo pamažu
1996.09.21
Marcinkevičiūtė, Tautvyda. Pašto ženklas Sverige / Patackas, Gintaras. Pusiau sugriuvęs statinys: Eilėraščiai. – Kaunas: „Aušra“, 1997.