Aš čia


o aš gi slepiuosi
kai man skauda
nes dar, neduok Dieve, supras
kad kažkas negerai
arba, dar blogiau, nesupras

todėl įsilendu į eilėraštį
po raidėm
ir tupiu



Pats mačiau


šalia pasaulio
atviram kosmose
vaikščiojo
stebėdamas jo tvarką
ir netvarką
kosmonautas
paveikslėly



O tada tai jau gyvensiu


O aš tada gyvensiu laimingai
Jau greitai

O tada tai jau gyvensiu

Trijų kambarių bute
Plastikiniais langais
Su atvira į holą virtuve
Plokščiu televizorium ir
Naujoviška žmona
Netoli centro

O tada tai jau ilgėsiuos

Šio tamsaus vakaro
Nušalusių kojų
Ir egzamino rytoj



869306138


matai
šis eilėraštis neturi
jokių gilių prasmių
ir labai dvasingų tikslų

galbūt jis visai beprasmis
galbūt jis visai ne eilėraštis

aš tiesiog eilinį kartą
apimtas vienišumo
noriu, kad man
parašytų graži
ir protinga mergina

taip pat rašydamas šį
eilėraštį galvoju apie
jį kaip priemonę
„užkariauti damos širdį“
ir panašiai

taip pat apie tokį dalyką
kaip paprastas pasikalbėjimas

manau esu pakankamai
gražus

siūlau tiesiog
pasivaikščioti po Vilniaus
senamiestį ir išgerti
arbatos



Apgavo žmogų


apgavo žmogų, apgavo žmogų
cha cha
apgavo žmogų

pasakė – eik nusipirk tokį drabužį
ir būk išskirtinis
būk išskirtinis

ir tapo žmogus kaip visi
ir tapo žmogus kaip visi

ir išsprendė homo duplex
ir išsprendė homo duplex



Ak jau tos moterys


Sėdi ant smėliadėžės krašto
Ir kažką paišo pagaliukais.
Ir jų vaikai aplink laksto.

Sėdi ir šnekučiuojasi

Tikriausiai dar ne apie gėles
Ir jau ne apie lėles.



Apie gerą laiką


kaip vabzdys
sparnais, kojom į visas puses
kaip Merkuris
„don`t stop me now“

taip

taip „i`m having a good time
i`m having a good time“

2007 m.