Aš čia
o aš gi slepiuosi
kai man skauda
nes dar, neduok Dieve, supras
kad kažkas negerai
arba, dar blogiau, nesupras
todėl įsilendu į eilėraštį
po raidėm
ir tupiu
Pats mačiau
šalia pasaulio
atviram kosmose
vaikščiojo
stebėdamas jo tvarką
ir netvarką
kosmonautas
paveikslėly
O tada tai jau gyvensiu
O aš tada gyvensiu laimingai
Jau greitai
O tada tai jau gyvensiu
Trijų kambarių bute
Plastikiniais langais
Su atvira į holą virtuve
Plokščiu televizorium ir
Naujoviška žmona
Netoli centro
O tada tai jau ilgėsiuos
Šio tamsaus vakaro
Nušalusių kojų
Ir egzamino rytoj
869306138
matai
šis eilėraštis neturi
jokių gilių prasmių
ir labai dvasingų tikslų
galbūt jis visai beprasmis
galbūt jis visai ne eilėraštis
aš tiesiog eilinį kartą
apimtas vienišumo
noriu, kad man
parašytų graži
ir protinga mergina
taip pat rašydamas šį
eilėraštį galvoju apie
jį kaip priemonę
„užkariauti damos širdį“
ir panašiai
taip pat apie tokį dalyką
kaip paprastas pasikalbėjimas
manau esu pakankamai
gražus
siūlau tiesiog
pasivaikščioti po Vilniaus
senamiestį ir išgerti
arbatos
Apgavo žmogų
apgavo žmogų, apgavo žmogų
cha cha
apgavo žmogų
pasakė – eik nusipirk tokį drabužį
ir būk išskirtinis
būk išskirtinis
ir tapo žmogus kaip visi
ir tapo žmogus kaip visi
ir išsprendė homo duplex
ir išsprendė homo duplex
Ak jau tos moterys
Sėdi ant smėliadėžės krašto
Ir kažką paišo pagaliukais.
Ir jų vaikai aplink laksto.
Sėdi ir šnekučiuojasi
Tikriausiai dar ne apie gėles
Ir jau ne apie lėles.
Apie gerą laiką
kaip vabzdys
sparnais, kojom į visas puses
kaip Merkuris
„don`t stop me now“
taip
taip „i`m having a good time
i`m having a good time“
2007 m.