| Gytis Norvilas, „keliavau tavo kūno dykuma“ (vaizdo įrašas, 2012) |
|
|
|
Gytis Norvilas skaito eilėraštį „keliavau tavo kūno dykuma“:
keliavau tavo kūno dykuma keliavau tavo kūno dykuma, kupranugarį girdžiau iš bambos. nakčiai apsistojau krūties kopos užuovėjoj, kur po įkaitusia oda snaudė skorpai ir gyvatės. voliojos Jericho rožių galvos. keliavau tavo kūno dykuma. ji mainės, degė ir raitės. neturėjau tikslo, galutinio taško, kurs garantuotų pabaigą ir atilsį. virš ratus suko pasiklydusios gervės. troškino, aplink nė šešėlio, kurio galėtum nusitverti. buvau vabzdys maldininkas, laukiantis ryto rasos ant tavo blakstienų. keliavau tavo kūno dykuma, į mirties slėnį traukė numirti akys. kryptį rodė apgamų ir raukšlelių žvaigždėlapiai, kuriuos sudarė akli topografai. ant šlaunies ryškiai švietė Grįžulo Ratai. vis šaukiau ir šaukiau: „beprotybė yra baisi – kelio nėra ko paklausti...“ šauksmas į tuščią šulinį – – – Literatūra ir menas, 2012-01-20 Žiemos žodžiai 2012-02-02 |






