Ropė

       Vasarą žmogelis nusprendė išsirauti ropę. Visą dieną rovė, suprakaitavo, bet neišrovė. Žmogelis supyko, nusispjovė ir nusikeikė: velniai rautų! Akimirksniu atsirado velniai ir išrovė ropę.


       Plaktukas

       Žmogelis norėjo sukalti išvirtusią tvorą. Pasiėmė vinių, bet niekur nerado plaktuko. Prisiminė, kad plaktuką buvo palikęs lauke, ir pagalvojo, kad jį kas nors nudžiovė. Paklausė kaimyno: ar nematei mano plaktuko? Kaimynas parodė į kylančias dulkes ir tarė: velniai nujojo.


       Medis

       Pavasarį žmogelis nusprendė užkelti inkilą į medį. Šiaip ne taip užsikabarojo į viršūnę ir pririšo jį prie kamieno. Žmogelis bijojo aukščio. Kai pažvelgė žemyn, jam ėmė svaigti galva. Pradėjo šauktis pagalbos: gelbėkit, padėkit, nukelkit kas nors nuo medžio! Čia prisistatė velniai ir nukėlė žmogelį nuo medžio.


       Žvejai

       Žiemą velniai eketėje žvejojo stintas. Jau porą valandų jiems nekibo. Pro šalį ėjo žmogelis, plonas kaip sliekas, ilgai nevalgęs. Velniai jį pagavo, pakabino ant kabliuko kaip masalą ir įmetė į eketę. Galvojo: apkibs stintomis, tada ir ištrauksime. Tačiau žmogelis ten surijo visas stintas. Velniai jį vos ištraukė, storą kaip statinę. Nusivylė ir supyko, kad nėra apkibęs stintomis, bei paleido namo. Taip žmogelis pavalgė ir nenumirė iš bado.


       Malkos

       Velniai atėjo pas žmogelį ir sako: mums reikia malkų. Žmogelis atrėžė: paimkit kirvį ir prisiskaldykit! Velniai pradėjo skaldyti. Prisiskaldė pilną kalną malkų. Žmogelis paklausė: kam jums tiek daug reikia? Velniai atsakė: pritrūkome smalai virti, kai tave ištrems pas mus, nebebūsi skolingas.


       Lobis

       Žmogelis, bežvejodamas tvenkiny, ištraukė lobį. Namie tokį turtą laikyti pavojinga, todėl nusprendė užkasti sode. Iškasė gilią duobę, o iš jos kaipmat išlindo velnio galva. Velnias paklausė žmogelio: ar tu kurmis, kad rausiesi po žeme? Ne, atsakė žmogelis, tik norius paslėpti lobį. Velnias pasakė: duokš tą lobį, aš jį pasaugosiu, o jei nesi kurmis, tai daugiau nesirausk po žeme ir užkask duobę: trukdo čia visokie! Žmogelis padavė velniui lobį ir užkasė duobę. Taip žmogelis paslėpė lobį.


       Aptemimas

       Žmogelis nei iš, nei iš to pasiėmė kirvį ir pradėjo kapoti medžius sode. Kaimynas išsigando ir klausia: ar velnių priėdei, kad taip kapoji? Žmogelis pagalvojo, pasakė, kad ne, ir toliau kapojo.


       Mirtis

       Vieną rudens vakarą, kai ir vėl pasimirė kažkoks pažįstamas, žmogelis paklausė kaimyno: kodėl jie dažniausiai pakrato kojas rudenį? Kaimynas gūžtelėjo pečiais ir atsakė: velniai žino.


       Medžioklė

       Kartą kaimynas pamatė žmogelį vaikščiojantį po mišką su kuoka ir paklausė jo: ką čia dabar darai? Žmogelis atsakė: noriu nudobti bent vieną mamutą. Kaimynas pasikrapštė pakaušį ir tarė: žinai, mamutai jau seniai išmirę, geriau medžiok velnius, nes jau nuo vakar atidarytas velnių medžiojimo sezonas.


       Medžiai

       Vieną ūkanotą vasaros dieną žmogelis pamiškėje sutiko velnią. Paklausė jo: kokių medžių yra daugiau – tiesių ar kreivų? Velnias ir sako: palauk, tuojau suskaičiuosiu. Laksto į vieną pusę, laksto į kitą – visas pervargęs. Grįžta ir sako žmogeliui: daugiau yra tiesių medžių. Va ir ne, pataiso žmogelis, skaičiuok iš naujo. Vėl laksto velnias į visas puses perkaręs, išvargęs. Sunkiai bepareina ir sako: vis tiktai daugiau yra kreivų medžių. Žmogelis nuvilia velnią: ne, išvis nėra jokių medžių pievoje šalia kelio.

       2007 m.