savigraužos karalystė

atkakliai
žvelgė į
tamsą
nedrįsdamas
net
garsiau
atsikvėpti
 

neatitraukė
akių nuo lango
laukdamas
ryto
budėdamas
 

o
kambariuose
slopia naktimi
tebegyveno
namiškiai
 

atkakliai
žvelgė į
naktį
jautė sapno
plevenimą
kartėlio kupiną
prisi-
minimą
 

gailėjosi savęs ir
nakties tarėsi
viską o
viską
supratęs net
dalykus kurių
iš tikro
niekada ir
nebuvo
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

apie tekstus

stropiai
laikėsi
hierarchijos
tradiciškai buvo
išrankūs
aikštingai mylėjo
save
manė kad
asmeninis
weltschmerz yra
bet kokios
metodologijos
pagrindas – iš
šių bei kitų
aplinkybių
audė savo
ažūrinius
rezignacijos
tinklus metui
atėjus vienas po
kito išnešiojamus
vėjo
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

baladė apie orumą

kaip ir
dera nuolat
prarasdavo
vertino tai
įvairiai tik
buvo pasiruošę
per akimirką
keisti parodymus
cituodavo
nebent tuos
kurie
be skrupulų
juos prilenkdavo
apdairiai tramdė
savigarbą nors
tobulai išmanė
regimybės kūrimo
meną viską
turėdavo po
ranka nebijojo
distiliuotos
kalbos bet
terapijos
sumetimais
vengė dramatiško
stiliaus tiksliai
žinojo kas
yra patogu
o kai naktis
karalienė
įleisdavo
sapnelių
karalystėn
staugdavo iš
nevilties
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

bokalas

du seni išvargę
medžiotojai sėdi
prie stalo priešais
tuščią bokalą neviltis
ženklina vyrų
veidus – suprask
gyvenimas – juk
medžioklė ir ką
gi brolau padarysi
dairosi išvargę
medžiotojai po
skurdžius medžiojimo
plotus – vidurdienis
aukos darbovietėse prie
bokalų išsidėstę tiktai
kolegos atsidūsta
išvargę medžiotojai ir
kantriai ruošiasi
ilgalaikei
pasalai
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

ruduo

vyras varinis
šiaudų spalvos ir
šiugždesio plaukais
medinėje stotelėje prie
nebejauno truputį
išvargusio plento
dairosi į žmones
tolumoje atrodo
kūprinėjančius palei
miškelį žiūri atkakliai į
sodybų vienatvę regi
grėsmingai artėjančią
lygumą ir vis labiau
trinka suprasdamas jog
nesusigaudo kas
iš tikrųjų čia
vyksta
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

„raj“

tie kurių
jau nebėra
tie kuriems
teko
atlaikyti
sąžinės
spaudimą
artistai ir
homo faber
čia kartono
plokštėmis
išklotame
rojuje gyvena
gyvena ką
padarysi kad
gyvena
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

nepasitenkinimas

netikėtai
užklumpamas
nuolat ir
atidžiai
stebėjo
skaičius
skaitikliai
skaitliukai
nesuvokiama jų
vidaus evoliucija
stebėjo
skaičius ir
vis tiek ne-
suprato kad
klaida sistemoje
įvelta gerokai
anksčiau nei
jis mano
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

moteris I

nuoširdžiai tikėjo
jausmais kalbėjo
pragmatiškai arba
kvailystes
manė jog
vertina natūralumą bet
vengė diskusijų
šia tema –
labai retai likusi
vienut vienutėlė
mėgino svarstyti kas
iš tiesų yra toji
buvimo pilnatvė
bičiulystė neformalus
tarpusavio supratimas etc.
gal – išsikalbėti ar –
mokėti išklausyti arba –
tinkamai šnekučiuotis visi
šie variantai
atrodė sunkiai
įgyvendinami ir
priklausė nuo
gatvės miesto
regiono visuomeninio
konteksto –
nedažnai tačiau
pasitaikydavo
aistros valandą
parversta vyro ar
moteries atsiverdavo
pati sau
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

vyras II

gauna
tol kol
išmokomi
taisyklių
svarbiausias
kriterijus –
mechaniškas
atlikimas nors
galimybės pagal
oficialiąją versiją
tokios pat kaip
united states of
america tik
oficialios
doktrinos čia
dar nepakyla iki
visuomeninės
sąmonės lygio
bosai vertina
jas atlaidžiai ir
linkę laikytis
išbandytų
metodų taigi –
gauna
tol kol
išmokomi
taisyklių
svarbiausias
kriterijus –
mechaniškas
atlikimas o
talentingus arba
ryžtingesnius
eliminuoja
grubiausieji
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

***
tyli arba
nerimsta
pusnuogės
medžių
šakos
lapkričio
vėjyje o
kas tiesą
sakant
esame mes
kurie
bibliotekose
supermarketuose
eilėse prie
nuosavų
vaikų
kovoje už
identitetą arba
rezistencinio
keršto
atvašynuose
turtingi ir
vargšai
trokštantys
revanšo
visi mes
vaikeli tik
žvilgsniai
nuožmūs ir
gyvybingi
lapkričio
vėjyje
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

kileris bulviagumbis

prisipažink tu
solanum genties
kraugery tuberosum
juk padlaižių
ūglių remiamas
ištisas savaites
siurbei gyvastį
stiebų pakol
žiedai jų nuvyto ir
patys nabagai
pajuodo išsekę
negi tam kad
pripustum kažkokio
supisto krakmolo
ir vandens
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

kenčiantis sliekas

visas dulkinas tikriausiai dar
smaugiamas troškulio vangiai
šliaužia šaligatviu
nesusigaudydamas kur
toji žemė pradingo vien
automobiliai triukšmas smarvė iš
duslintuvų na ir kas kad
neturi centrinės nei
periferinės nervų sistemos
nuo kada atleiskite
sliekas neturi teisės į
kančią
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

***
Dao, išsakytas žodžiais,
nebebūtų begalinis Dao.
Laozi
 

tylėk sakau
dusliai murmėjo
maudamas blizguliuojančius
sintetinės medžiagos
triusikus tik
nešnekėk nieko
nelygiai šnopavo
ausį užgulęs
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.



 

dievas yra nuostabus menedžeris

įspūdingas skliautas
dangaus ir
nesuvokiama
erdvės begalybė
kaip pasakykite
išlaikyti stabilią
tokią didžiulę
įvairialypę chujoviną
su visais jos ūkais
juodomis skylėmis
euklido lobačevskio
ir dar nežinia
kokiais dėsningumais
mes žmonija
turime mokytis
mokytis ir dar
kartą mokytis
sielos harmonijos bei
optimalių sprendimų
meno ir ačiū
tau viešpatie kad
padarei mus
savo mokytiniais
 

Spraunius, Arūnas. Savigraužos karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1999.