(''...'' )


jam patiko policinininkai
o izide kaip dievino juos
tvankią vasaros popietę
kur nors prie parlamento
ar - dar geriau - sosto
įpėdinio apartamentų
su lazdele balta portupėja
apkabinėta amunicijos
rinkiniu kokarda papuošta
kepure mandagūs atsainiai
vaikštinėjantys tokie
stamantrūs viską išmanantys
pasiruošę pagelbėti tvirtos
strėnos kūnas lankstus
nesugriuvĘs lyg kaitroje
uniforma nevargintų puikūs
tarytum ozyris regint
juos gniauždavo kvapą
maudė paširdžiuos tuomet
tik jausdavo gyvenimo
žavesį ir egzaltuotai
jausmų kupina širdimi
žavėjos pasauliu

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



 

Šauksmas

 

šauksmas baisingas
rėkimas pereinantis
į riaumojimą - tai
munkas edvardas
pramogauja palei
tvenkinį gainioja
vandens paukštelius
antis ir antinus

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



 

Šunys ir jų šeimininkai

 

laigyk nelaigęs po
parko žolytę žaidimai
visuomet pasibaigia
vienodai
vienas kuris
prisitaiko ir
ima ropštis viršun
nekantraudamas
bet budrioji karta
mitriai pliekia
pasaitėliu per
nosį mylimiesiems
augintiniams
parke ir dar
globėjų akivaizdoje
elgtis kaip gyvuliams
niekas neleis
kručizna privalo
būti tikslinga
įvertinus pasekmes
bei siekiant
optimalaus
rezultato
taip gamta traukias
pogrindin ir dantimis
grieždama susiėmusi
už libido ruošiasi
partizaniniam karui

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



 

Vasario nepastovumai

 

ji plaikstėsi virš
parlamento didaus
lyg švyturys kelrodė
žvaigždė ir stiebas ją
laikė džiaugsmingai tik
nūnai keisti orai
pasisuko ištisą parą
vis staugė ir švilpė
nejausdami saiko borėjas
pliekės su suominiu
musonas spaudė zefyrą
kruša kirto lietui
per kramę šis atrėžė
liūtim pereinančia į
isteriją viesulai tarsi
savais švaistėsi lapais
pernykščiais neliko viršaus
nei apačios dingo hierarchija
vien egzaltacija aplinkui
ją tąsė blaškė į šonus
''Velniop!..'' - galiausiai
neištvėrė ir atsisakė
toliau plevėsuoti

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



 

Santvarkos

 

be abejo keitėsi
žinovai tvirtino
esą atvykdavo vis
gražesnės turėjo
įprotį išeidamos
palikti atviras
duris likusieji
viduje traukiami
skersvėjų čiaudėjo
iš pasiutimo
nekantresnius ar
egzaltuotus vėjas
paprasčiausiai
išpūsdavo tai vertė
mobilizuotis kiek
apsistumdę apsikuopę
pasitikdavo naują net
susiveikdavo duonos
prieskonių ir misteriją
surepetuodavo naujoji
supratingai iškentusi
inauguraciją tardavo -
ką gi pradėsime kaip
visada: išsiskaičiuokite

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



 

Agresyvią gamtą pažabot nelengva bet reikia

 

kuomet orai atšyla žemė
iš sniegų išsivaduoja
kai saulutė šviečia o
naktimis lietutis dulkia
arba pliaupia ir garuoja
viskas ir dar vabzdeliai
dūzgia upeliuose vanduo
čiurlena o žuvys plaukiot
ima ir nardo lyg ir ramu
tačiau neaišku niekas
niaukia kaktą rūpestis
kažkoks va balandis jau
žydi sodai ir jos ima lįsti
jeigu nesukasei sklypelio
net jei ir sukasei vis tiek
žinok išdygs ir ne viena
išdygs šakos stiebai
visokie nors neprašei
nesodinai vis viena
lenda su tomis sykiu
kurių tikėjaisi nelengva
oho dar kaip nelengva
neprarast savitvardos bet
reikia jas skabyti rauti
norminti taigi politiniam
korektiškumui ir agroservisui
šlovė šlovė

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



 

Keliaujančiųjų

 

amerikonas užveda
fordą ir varo
greitkeliu per
nesibaigiančias
prerijas europietis
rūpestingai kraunasi
mantą paskui sėda į
traukinį savo
praeitį neigiantis
žemynas vardu
afrika - svieto
perėjūnų avantiūristų
medžiotojų rojus
budistinė japono
kelionė pasibaigusi
greičiausiu pasaulyje
traukiniu ant oro
pagalvių dar -
viduriniųjų rytų
prekybos keliai
nesibaigiantys šiaurės
sniegynai štai
beveik viską ir
apžvelgėme
bet gali būti ir taip: kur
savana kodėl nesimato? -
nepatenkintas dairosi pro
boingo langą svečias iš
honkongo kur nors virš
amsterdamo. - juk užsakiau...

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



 

Kaip šlaunys viską pagerina

 

iš pradžių kol
valdė mitas ir
stokota vadybos
atrodė kad jų
buvo daug
šlaunis kaip
žinia mielai
lydėjo smurtas
laikui tekant
tolyn visi
pamažu ėmė
apsiprasti
liko tik
išdykavimai
piemenų
taip ilgalaikės
pratybos išugdė
kartas kurioms
šlaunų nebereikia
visai

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.

 


 

Mados

kvapą gniaužiantis
kūno brūkšnys
tarpelis erotiškas
didėjantis mąžtantis
net pranykstantis
einant skubant
šaligatviu vyliaus
kibirkščiavimas
tarp džinsų juosmens
ir palaidinukės
solidus pilvo
gabalas poodinis
riebalų sluoksnis
tarp griežtai
išprosytų gelumbės
kelnių akinančiai
juodų ir baltutėlės
tarsi gulbė ant
sienos nėriniuotos
bliuzelės
dalykiškai visu
rimtumu atverta
bamba su visom
išplaukiančiom
aplinkybėm
besikilnojanti
vienodu ritmu
kvėpuojant
nors mažučiai
bet tankūs
balsvuoja
gruodo pakąsti
plaukeliai
ant pilvo
snyguriuojant

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Išdavystė


jie dar
ignoravo
staugė ar
žudėsi kai
kurie tebedarė
juodą kvadratą
arba turėjo
drąsos kitaip
nusigaluoti bet
muziejus jau
buvo prisėlinęs

andy warhool
tuo metu
nieko ne-
paisydamas
netrikdomas
niekieno
atkakliai
spoksojo du
televizorius


Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Žvilgsnis

ar tik ne
akys išsiveržė
iš namų gimtųjų
ir nieko neliko
bylojančio apie
dvasingąjį būdą

ilgai o ilgai
klajoti teko po
žemes andai derlingas
atšiaurias pilnas
sandoros skrynių
apgyventas jų
sergėtojų cherubinų
džiaugsmingoji valia
angelų skardingas kalvas
puošė sodais derliais
toje dieviškoje
dykroje nevalingas
apimdavo nerimas
dešinioji žengė
pirma kairė
laikėsi paskui abi
pamažu keliavo ieškojo
seselės trečiosios
kadais dingusios
aiškiaregės gynėsi
nuo angelų ypatingos
visažinystės kartot
nesiliaujančios –
kur lėksite pasidėsit
nenuoramos jūs
silpnos ir
benamės

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Kulka į vaginą


kėlė nuleido vėl
pakėlė saugiklį
rinko puošė
puokštes ramiai
laukė savojo
vainikus pynė
svajodama apie
aukas lauko
gėlėmis vainikuotas
be vargo gesinamas
prigimtis kėlė
leido vėl kėlė rami
dar tikinti žvilgsniu
plakdama žibuoklės
triskiautės klastą
vylingą rinko
puošė kėlė ir
leido viskas atrodė
kaip reikia jėgų
turėjo tramdyti
pernelyg vaiskų
pereinantį į žydrį o
gyvulio balsas
ramiai sušnibždėjo kad
turės ritualą ryte praryti

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Focus divina


kodėl šie žmonės –
pirkliai vaišijų
palikuonys vergai
keliauninkai mokslingieji
daktarai pašvęstieji
namų šeimininkės?..
gyvenantys tarpe
tūkstančių milijonų
kolei kas nieko
nežinantys? tik
nesuvokiamam žaismui
dieviškos sintaksės
sufokusavus papildinius
aplinkybes vietoje kur
vienas iš jų nepatyrė
dar židinio dovanos
pats tapęs židiniu
kęsdamas trukmę
regėdamas besilydantį
savo buvimą
sulipusias formas
nubėgančias ribas
be jėgų ir laiko
įkvėpti kaitros
nebepakeldamas jis
turi džiaugtis
kentėti ir kovoti kaip
delnas po lęšiu
įsaulyje ir kenčia
ir desperatiškai priešinasi?

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Šleikštulys


keistai viskas
pradėjo klostytis –
moteris jos aptemptos
pėdkelnėm šlaunys
prikaustančios
žvilgsnį nevalingai
gaivinančios geidulį
tik štai ji greitina
žingsnį pasileidžia
bėgčiomis energingai
ranka mosikuoja kita
prilaikydama ant peties
tabaluojantį krepšį
vejasi troleibusą
ir viskas. basta.
tik regi jos slidžią
prakaitu blizgančią odą
jaučia kaip pykina

arba – energingi
brutalūs miesto
kvapai staigūs nežinia
iš kur atsirandantys
tarkime vidurdienį
prospekte – daugybė
žmonių malonių
pasitikinčių savimi
tvarkingų korektiškų
kai netikėtai nežinia
iš kokių požeminių
gelmių pasklinda ir
priekyje einantis
ponas puikia angliškos
gelumbės eilute
tesukelia panieką

dar – baltas tirštas
žuvies padažas
aromatingas paskanintas
prieskoniais vos lėkštę
išvydo priešais save
sužiaugčiojo pamiršęs
pietus ir skubiai
pasišalino lydimas
tylaus nustebimo

tai vis pavyzdžiai
keisto pojūčio vienmatės
tikrovės galų gale jį
apsupusios užvaldžiusios
nebeleidusios atsitokėti
keista tačiau kultūra
įveikė prigimtį
sakote pagelbėtų meilė
tikėjimas ir prasmė?
gali būti tik iš pradžių
susitarkime ką žodžiai
šie reiškia ar
yra turinys...

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Tas kuris rašo eilėraščius


tas kuris
rašo eilėraščius
nesiekia premijų
yra tikras kad
dauguma už jį
nebalsuos todėl
negerbia kolegų jis
apdovanojamas premija
tampa madingas
fondas jam
moka grynuosius
ir štai jis –
apžvalgininkas
iš valingos
skvarbios jojo
sintaksės tinklo
neišsprūsta joks
dėsningumas
išradingai
dėliojami išvadų
prielaidų deriniai
tenkina
išrankiausią
vartotoją laikraščiai
vienas per kitą
siekia gauti jį
iškilmingoms
progoms ir
kasdienybei bet
jis nesiekia premijų
yra tikras kad
nebus skaitomas taip
kaip populiarus
serialų gamintojas
menkai tepažįsta
gyvenimą
negerbia
nieko tėra
tas kuris
rašo eilėraščius

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Dar žavi

pranciškonas prie volvo
vairo kažkur rytų
europoje gražuolės
negailestingas
kvietimas artimo
meilei iš cosmopolitano
viršelio drovus
samdinys-debiutantas
repetuojąs terorą
savo mansardoje
prievartautojas duoklės
reikalaujantis iš
knygų namų ir bukinistų
iki dantų ginkluotas
valstietis kraujo
neapykantos skonis
elito diskusijose
laimė kaip naujas
negirdėtas projektas
dauginamas iš rūmų
į rūmus ir pagaliau
poezija vertinama
teisiniais bei papročių
argumentais

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Cinizmas


neaplenkdamas
nė vieno elgetos
jų žvilgsnius
stipriuosius
surinkdamas
kiemuose aikščių
pakraščiuose
prospektuose
gatvėse turnyruose
subingalvių jėgingų –
visur kur begalima
nesutrikęs net
nesudvejojęs

ėjo vis ėjo

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.


Lupikautojo elegija


aš ir tu
artimieji
mylintys su-
svetimėję niekuomet
nepasižinoję yra
lupikautojai sode
pražydusi obelis
laukinė kriaušė
kur nors palei
vieškelį visuomet
lupikautojos kaip
lupikautoja yra
mintis lapkričio
vėjyje ar ilgesys
nenumaldomas
sudėtingas likimas
yra lupikautojas ir
tas kurio niekas
nepastebi lupikautojai
būna visi visko dėsniai
prielaidos dėsningumai
kuriais vadovaujamės
tikėdami amžinu
sielos gyvenimu

taip
gera ramu
regint kaip
tykiai paklusniai
visa kas tarsi
užkerėta žingsniuoja
pridėtinei vertei iš
paskos stebuklingąja
dūdele muzikuojančiai

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Patrankų mėsa


talentingas studentas
pernelyg jaunoje šalyje
idealistas – visuomet ir
be išlygų taip pat
pirmeivis par exelence dar –
visos normatyvinės tiesos
likimai sėkmė internetas
anoniminių alkoholikų
draugija istorija bet
kuri uždara ar
atvira struktūra juo
labiau kad intencijos
niekam nerūpi taigi
tarsi rėtis sušaudytas
hėgeliukas laiko
taikinyje liejant
gyvenimo karštį viskas
vardan ateities
menamųjų gyventojų kad
galėtų laimingai kaip mes
mokytis mokytis...

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Gyvasis lavonas


vasarai pamažu
artėjant į pabaigą –
moteriškė kirpyklos
lange judrioje rytų
europos didmiesčio
sankryžoje žvilgsnis
susmigęs į burda
viršelį keistai
gyvas sustingusio
kūno fone bet
gal tai šviesa
neonas naktyje
žaidžia savo
žaidimą

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Kaip moterys stato už vyrus

kaip mes statom už žirgus
ir neatleidžiam žokėjui
kad pentinai nepailso
žąslai nedaug teišspaudė
kraujo putų ant prusnų

mes nekantraujam ir
statom kaip apeninų
vilkė stato už dvynius
achilas – už atėnę
paladę metafora stato
už achilo kulną ir
kaip siūlas stato
už ariadnę gyvatė –
už sakmę pasaka stato
už vaiką dievo motina
meldžias ir stato už
kristų pranašo balsas –
už dievo karį šuoliuok
žirge bėk kaip nušvitimas
stato už budą siela –
už kūną ir sąmokslas
stato už maištą ir
maištas stato už
viltį kaip akimirka
stato už sėkmę atleiski
viešpatie mums kaip
moterys stato už
vyrus

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Materia divina I


performuodavo
struktūras
keisdavo jas
paisydamas tik
raidos reikalavimų
dėliojo įvairias
kombinacijas
stebėjo atidžiai
formų kaitą
visiškai ignoravo
charakterio dramą

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.



Materia divina II


krito
vidury gatvės
nedovanotinai paikai
vizitinį identiteto
rinkinį palikęs
namie ir mobilusis
niekuo nenorėjo
pagelbėti padėtis –
veik be išeities
būrelis stebėtojų
greitai tirpo lig
pačių atkakliausių
sumaiščiai bent kiek
aprimus rado jėgų
susitvarkyti ir
paskambino žmonai
iš skaistyklos kad
nebelauktų

Spraunius, Arūnas. Letos pliažai saulėti: eilėraščiai. - Vilnius: Strofa, 2004.