Tomas Taškauskas (g. 1986 m.) – poetas ir vertėjas. Mokėsi Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje. Nuo 2005 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete, 2008 m. perstojo į lietuvių filologijos bakalauro studijas VU. Eilėraščius rašo nuo dešimtos klasės. 2007 m. pradėjo bendradarbiauti kultūrinėje spaudoje („Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai, „Naujoji Romuva“). Apdovanotas VPU „Poezijos pavasarėlio“ prizu – paltą su užrašu POETAS, dalyvavo, skaitė bei laimėjo ne vieną jaunųjų literatų konkursą, eilėraščiai spausdinti 2008 m. „Poezijos pavasario“ almanache. 2008 m. „Versus aureus“ leidykla išleido pirmąją „Debiutų“ serijos poezijos rinkinį – T. Taškausko „Audrapaukščio monologą“. „Audrapaukščio monologas“ – tai jauna poetinė sąmonė, ji dar labai guvi, dar labai imli tikrovės įspūdžiui, gyvenimo detalei, norinti ir žaisti, ir išsiilgusi gamtoje, žmoguje, mene slypinčios žaismės, t. y. grožio. Ir kalbos pasaulis tai sąmonei dar gyvas, dar nedekonstruotas, anaiptol neišvaikščiotas. Į kalbą žiūrima kaip į savo kūrybos, raiškos partnerę, patikimą poetinį žaidimų dalyvę ar net draugę“ (Justinas Kubilius).


 

sutartiniai gyvybės ženklai

 

kas rytą žemė apgyvendinama po nakties tvano

didžiulės metafizinio miego arkos išleidžia savo laikinus įkaitus

iškeisdamos juos į nesugrįžusį (amžiams paaukotą) paukštį

 

dauguma išrinktųjų neišlaiko atminty tvano

paskendusiuosius nurašydami į sapnų pasaulį

jie atmeta ketvirtąjį – patį svarbiausią – nepažinumo matavimą

 

nakties vanduo kiekvieno vakaro lietumi įvykdo įsaką

išlikusiesiems gerai, bet netiesiogiai žinomo asmens vardu

liudydamas reikliausias – pradžios ir išėjimo – būtinybes

  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 

 

 

ave, cæsar

 

tikiu į žalią šviesą

kada namo keliauju

šaligatviai atvėsę

įsigeria į kraują

           

tikiu į savo kraują

jis teka ir garuoja

žaizda taip atnašauja

sustiprindama kojas

 

tikiu į savo daiktus

į skausmą jų ribotą

į šviesą, kur paklaikus

tikra bei išgalvota

 

tikiu į savo kairę ranką,

tikiu, ir to beveik užtenka


Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 


 

iš pakeistų palyginimų

 

ant kairės rankos riešo

neturi laikrodžio neturi

priešų (priešai turi tave)

 

šįvakar klausysies šįvakar

išklausytas nebūsi nes

nežinai kiek valandų

 

trūksta kam ir kur

reikia skubėti

pusvelčiui:

 

duotas laiko

nežinojimo

talentas


Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

  

 

 

pentagrama

 

kas įrodo kad žiema

nusileidus laiptais

lempų negyva šviesa

nužudytas vaikas

 

kas apsimeta žiema

nusileidus laiptais

tobula pentagrama

nužudyto laiko

 

nusileidus laiptais

šviesoje iš sniego lapų

nužudytas vaiko laikas

švelniai

mus abu

nutapo

 

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 

  

 

runkeliai: karo-lauko pratybos.

 

mano motyna

mano motyna

nedainavo dainų

nebent girta ar jauna

jauno gyvulio balsu

įsijungdavo į vienišų

širdies vilkių chorą

prieš gyvenimo

karą lauke

 

mano motynos

mano motynos

akyse neplaukė laivas

nebent girta

būdavo, juk laivas

jaunystėje grąžina

moterims viltį:

manęs išplaukia ilgėtis

vienintelis vyras

 

mano motyna

mano motyna

jos paprašytas metu

runkelius į tvartą

dalyvauju karo

lauko pratybose

renku lavonus

ir galvoju mano

motyna: sprogstu

sprogs-tu

sprogs

tu

  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 

 
 

staccato

 

ranka, kėdė, galva ir akys

sluoksniuotoj laiko kambario erdvėj

nuo lubų lig grindų išplitę aštrūs

(iš vientiso – į kiaurą) judesiai

 

ranka – kiaura, kėdė – kiaura, galva – kiaura ir kiauros akys

kiauri ir sluoksniai laiko kambario erdvėj

plyšiai (dangaus, gyvybės, sienos), į kuriuos po lašą

„esi“

        „netikras“

                        „kol“

                                  „nepasenai“

  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 

 

 

ypatybės

 

pienių desantas

žmonių okupacinėj zonoj

 

partizaninės

skraidančių pajėgos

 

paaiškės ar esi

ir ar geras (kareivis)

 

geriausia gynyba –

guliesi

 

nuo laiko skelbimų

kakta išrasojusia

 

„sako, kad pieva

lyg žalias vijoklinis augalas,

sako“

 

guliesi

ir pastangos neatsimerkti

guliesi

 

ir pienių desantas

kaktoj atsispindi

 

„sako, kad šitas

vijoklinis augalas

buvo žmogus“

 

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 

 

 

kainasss

 

nakties pradžios knyga, ketvirtas skyriusss

(su fizine priklausomybe)

vėjuotomis paklodėmis, ilga ir užsispyrusss

(tamsa į kadrų seką Liebe)

 

„pirmasis, kurs nužudė, buvo buvo vyrasss

ir matė jis daug kraujo“

ant jo kaktos septyneriopai užrašytas tyrasss

akims ir lūpoms naujasss

 

kartumas palapinėse su muzika kasnakt kartojasss

ta nuotrauka – tamsa tamsėja

„tu nepaslėpsi to kas b u v o rojusss“

priklausomas gimei kaip vėjasss

 

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 

 

 

palikimas II

 

pirštai, čežantys lapai

pereina į ošimą

apsvaigusį

 

medžio šakos

ir merginos balso

fragmentas

 

išrėmina pojūtį:

tai, ką nešioji

savy pasilieka

 

ant tilto turėklo

akmens, geležies

prijaukinta

 

tai, kas paliečia

palieka pas tą,

kuris liečia

 

pas tą, kuris vienu

žodžiu sugeba

atsakyti

 

visų pasikeitusį

statusą

nes

 

Nėra

Esančių

Sau

 

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 

 

 

---

sara šviesiaplaukė sara rado miške

rudens miške sara šviesiaplaukė kaip

debesys rado rėmo paveikslą sulydomą

į sąmonę „viskas ima byrėti ir aš jaučiuos

subyrėjus“ sako aušra kuri dar negreit

 

šviesiaplaukė sara rado miške rėmą

rudens be paveikslų rado miške sara švie-

siaplaukė aušra dar negreit sara dar negreit

nutapys jos ką rado sulydanti sąmonė

 

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 

 

 

---

atmintį kalba

nežinomos vietos

net netikėdamas

oru kvėpuoji

 

saulei atėjus

lieka šešėliai –

medis,           

du batai,

kelionė

  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 

 

 

 

„ar galėtum pradėti?“

 

pajuodusią sodo lapiją

saulė apipila auksu

ar ne romatiškas

 

saulėlydis lūpose tavo

(kvepiantys žodžiai)

„ar galėtum pradėti?“

 

nuo pirštų galiukų

švelnumo svaigstu

ir nuo lapų

 

virsmo

pašto ženklais

medžiams išsiųsti

  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 

 

 

vasaros skėrys

 

vasara UŽRAŠAMS gylis

upės srovės ir šviesos

kirvis plaktukas rytinis

skaldo atomą ligos

 

ligos srovės ir šviesos*

taškas. kablelis, tamsa █

vakaro upės nei tiesos

alma tolyn ir šita

 

vasaros upė iš mažo

kirvio (šviesos į akis)

kraujas – tai ryto miražas

ryto plaktukas: skėrys

 

* Daugiskaita. – aut. past
  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 
 
vienas šventas
 
žibintai
šaligatviuose
tvarkingai
išdėstytos
piemenų lazdos
visais keliais
genančios iš miesto
 
tamsoje keturi
mano šešėliai
susibėga
į vieną
  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 
 
amžinoji ugnis
 
     Agnei
 
už lango
du langai
ir mėlynos
užuolaidos
iš kiemo
medžių
 
„žiūrėki,
ką įkalinau“
„tai judas?“
„taip“  
 
lyg popierinis
lėktuvėlis siena
skleidžiasi
kur medžių pirštai
repetuoja
gedulo mišias
 
kur du langai
priverčia suartėti
(kvapas)
 

„man pasidarė karšta“

žymės tai
(langų ugnies)
  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 
 
 
Prometėjas. Sugrįžimas
 

labai paprastai – suspardytas,

apsauginių atmuštom kepenim

už tai, kad bandė
stebėti žvaigždes

„draudžiamoj teritorijoj“, dieną

galvojo „kančia, ji, man regis,

veda į laimę“

„kančia, ji, man regis,

neišvengiamai fizinė,

kai bandai
žiūrėti aukštyn“
  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 
 
iš juodraščių
 
purvas

nuo Vilnelės pakrantės

auksinis
tarytum dantys
prisiminimų purvas

ir plaukiančios antys

akim((irkom)i)s
tarytum naujo kranto

linijų    

purvas
tarytum
paskutinė
charono
valtis
  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 
 
keliais keliais
 

guliesi pievoj su pelėm

(jos tyliai skraido

ir joms kaip daugumai –

netinka rūšiniai vardai)

tava rūšis – naktinis

tavo vardas – keistas

 
ir balta užsimerkus
 

ir šaltą savo karalysčių vėliavą laikai

lyg žolėmis lėtai tekėtų leta

  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 

 
---
basas kaip Mozė

sustoju kaip
Mozė klaupiuosi
kaip Mozė ir
degantis krūmas
(viename)
  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 
 
---

litografija, žiemos litografija

neprivalomą ryto tarnybą atlikę

susitikim ant tilto, ant didžiojo tilto

ir kalbėkimės veidrodžiuos upės

kol išryškinti būsim, kol būsim

  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 
 

 

štai tokia va malda


pravažiuodamas kapines

kaskart pagalvoju:
amžiną atilsį duok

tiems numirėliams
kuriuos kasdien

sutinku gatvėse, Viešpatie.

Amen
  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
  

 

akimirka mirties nėra tik malonumas

 

nėra garsų – parodyk kovo dangų

nėra imperatyvo Tau – apglėbki

nėra (galbūt jo niekad ir nebuvo

nerūkančio, kurio vis prašoma pridegti)

 

mirtis iš dūmo perteikiama baimės

– akimirka – mirties – nėra – tik – malonumas –

užčiaupus burną ir užčiuopus laiką

iš nuovargio prisėdus ir, žodžiu, lengvumas

 

kaip ką tik parašytoj knygoj sėdžiu

žiūriu – dangus giliai – ir baigias kovas

– dejuok tarytum Jobas – ėdžios

pavasariu dar nepražydusios jutimų kovos

  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 
 
mano
 
namas mano mama
kaip bokštas
kaip Babelės bokštas
mano mama

diriguojanti medžiams

stebėjimą
vakaro tiltų
lankytoją
aukštą jaunuolį
sargybinį
Babelės bokšto
mano namų
mano medžių
mamos
mano greit
prasidėsiančio
riksmo
  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 
 
kas?
 

kasdienybė nusirengia daiktus, kasdien

tu pakyli iš kapo (iš lovos medinės)

atėjai, pamatei, negalėjai pažint

kaip paviršius pasidalino

 

kasdienybėj kasdien pakartoto žmogaus

apsauginė reakcija – miegas ir lova

patalpa, kurioje tai tai įvyksta „ar jau

negalėtum būti toks baltas kaip ---“

  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 
 
main kampf
 
prieš miegą
dvi knygas
užversti
  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
 
 
mirsiantieji
 

laukdamas andriaus kulikausko

dažnai galvoju apie mirtį

nors laukiu jo ir jos pirmąkart gyvenime

„blyn“ kaip pasakytų šiuolaikinė

mergytė „blyn“ va kaip mes

bendraujam
  

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

SKAITYTI TĘSINĮ