tekstai.lt

Rimas Vėžys. Eilėraščiai iš rinkinio „Raidės laiko griaučiuose“ (1969)


Idilija

 

Aš guliu
         žalioj palangėj
      ir mėtau
                      mažus akmenėlius
              į praviras
vaikų burnas
              apačioj.
Cvankt,
            nėra
      vieno dantuko.
Cvankt,
   nėra antro.
            Cvankt,
                     nepataikau,
            nėra akutės…
      Viršuj plaukia
                    balti debesėliai.
Gyvenimas
           eina toliau.
      Aš
           smuikuoju


 Rimas Vėžys. Raidės laiko griaučiuose. – Chicago: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 1969.

 

 

 

Meilė

 

Išdžiūvusi kumelė,
Lyg Mozarto
39-oji simfonija,
Man patinka.
Ji
Linguoja galvą
Ir valgo
Paskutinę mano kojinę.
Kumelę
Aš myliu.
Todėl vaikštau
Po tvartą
Be kojinių.
Nebasas.
Su pasagom…

  

Rimas Vėžys. Raidės laiko griaučiuose. – Chicago: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 1969.

 

 

Atostogos

 

Vasarom
Išvažiuoju
Tolimuosna
Miškuosna
Prisigeriu
Pušų kvapo
Tyro ir šalto
Ežero vandens
Šiaurės pašvaistės spalvų
Ir mėlyno dangaus.

 

Grįžęs
Miestan
Vaikštau
Pagiriodamas
Ir žaksiu
Mėlynos
Padangės
Gabalais.

 

Rimas Vėžys. Raidės laiko griaučiuose. – Chicago: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 1969.


 

 

Ne poetiškas, bet
hedonistiškas lietus


                     (J.Mekui)

 

Lietus, lietus
Poetams
Toks poetiškas
Lietus,
Manyje sukelia
Tik hedonistiškus
Jausmus.
Užtai nesėdžiu vienas
Nei klausaus
Už lango ūžiančio
Lietaus
Ir vaizdo nematau
Graudaus
Tyliai verkšlenančio
Dangaus.
Ir nesimaudo lyg undinės
Kaštano lapai
Lietuje,
Ir krypstantis
Vėjarodis ant stogo
Man tik šlapia
Višta.
Ak, patampu laimingu
Tik tada,
Kai aš po lietsargiu
Įkibęs į tave
Ir lyg netyčia,
Po suknia,
Jaučiu
Saujelę džiaugsmo
Lietuje.

  

Rimas Vėžys. Raidės laiko griaučiuose. – Chicago: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 1969.



 

Kūrybinis netikėtumas

 

Aš gyvenau
užsidaręs
krosnyje
devynias naktis,
atgailos ženklan
galvą
apibėręs pilkais
pelenais,
iškėlęs
aukštyn kojas,
stebėdamas
savo pėdos
vidurinį pirštą,
kurdamas nieką
ir nieko
negalėdamas
sukurti,
kai staiga,
dešimtą naktį,
lyg kumelė,
išbėgo ristele,
kartais pirstelėdama,
mano vaizduotė.

 

Rimas Vėžys. Raidės laiko griaučiuose. – Chicago: A.Mackaus knygų leidimo fondas, 1969.