zelciute_atgal_i_vandeni


***
Užstatau moteriškumą sveikatą ramų miegą
sėkmingas gražias publikacijas
pažadu daugiau nemeluoti - esu
nelaiminga ar pasmerkta amžiams nusipirkau
rudą šuniuką sesuo pasakė tai viskas
vaiko jau neturėsi užstatau
savo vaikystę su visom brangiausiom
nuodėmėm ir paslaptim atiduodu kas liko
kur toji mana valanda išeini
ir vėl išeini pažadu viską (manai ištesėsiu?) vaikai
visi mano vaikai - mylimasis jo akys
prašau duokite kreditan man tą gyvenimą
iš jo dabar nepasikelsiu sako galima sako jei melsiesi
metų metais ir šimtmečiais laistysi sausą kamieną išleis
kada nors žalią viltį aukojimas žinau tik aukojimas
pažadu kaipgi dar galėčiau jį prisišaukti
nė vieną rytą nematysite mano rūškano veido
išmoksiu šypsotis nekalbėti žodžių be reikalo -
šaukiuosi šnabždu pataikauju vilioju
burtauju afrodiziakus ir vėl nusiminusi gaudau
akimis kur tas ženklas dangaus gailestingosios akys
ramiai beribiai užgavusios
rankos liepsna ir aukojimas
ir tas vaikas sapnuotas tas vaikas
mums abiem atnešęs vandens

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Norėčiau nėščios barbės Kalėdoms
kažin klausi ar Kalėdų senelis galėtų
viltingai nutęsi nukertu negalėtų
jis tokios nepakels
ne rimtai bet mamyte gal jam per brangu
gal per kvaila sakau esu tikra jis nemėgsta
nėščių barbių atėjo laikai
nesipykim taikiai atsako lapkričio vidurys
nesipykim juk greitai Kalėdos


* * *

Apsivelku drabužį
netyčia sumirko aistroj
kruopščiai išskalbtas rūpestingai išlygintas
vis tiek
nuodėme krečia

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



Guru


Visa tai jau mačiau jau buvo
virgulės priešais saulę prie ežero sukasi manasis guru
šamanas mokytojas geidžiamiausias metų žmogus:
prisipažink sau pati tą baisiąją nuodėmę
atsisakei meilės atstūmei nieko nesuprantu ir nieko
neatsisakiau
tuo metu jo žmona įpila vyno su gvazdikėliais citrinų
žievelėm - karšta
eik išsimaudyk o aš pasiruošiu jis liepia brendu
į ežerą kaip nesava kaip beprotė drabužių nereikia
šūkteli moteris visi čia savi na ir gerai tyliai metu į pievą
raudoną chalatą prie pat lelijų plaukiu
krūtys vandenyje kaip du lapai vandens augalai teliuskuoja
palaima nejuntu jokios baimės kaltės netikrumo nenoriu
atsiverti šią akimirką esu lyg be nuodėmės
jau ateina visas šnypšdamas ir mojuodamas o aš
ak tu Viešpatie tarp meldų žolių be drabužių lipk į krantą jis
šaukia
aš jau sklidinas aš pasiruošęs o tu? lipk į krantą!
išnyru nuoga ir puskvaišė ima juokas
nėra laiko jis kažką atnašauja į dangų
nespėju kaip reik susisiausti tie kepalėliai krenta tiesiai į
mago akis
jis nemato gal mato gargaliuoja likimo balsu prisiminki ar
išdavei meilę?
vieną sykį bendriausia prasme turbūt taip: nelipau kai mirė į
kapą
o traukė neapsakomai žemės geismas bet vaiką
jau vaiką tada auginau tau dešimtkart dešimt
reikės atmeldimų ir lygiai tiek pat metų kad būtų atleista
o kad būtų atleista man atneša vyno žmona
paskui kepa žuvį o mano apsvaigęs guru jau kitoje realybėje
sugriebęs ranką kelia aukštyn kartoja
oho tavo krūtys kai aš pamačiau
tai bent paveikslėlis, tiesa, tau reikia ko nors labai žemiško
oho koksai paveikslėlis kai lipai iš vandens vos nenumiriau
juokiasi vynas bėga per barzdą tai kaipgi jei būčiau numiręs
tai kaipgi be manęs rytoj išgyventumei, ką?

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Įlašink keturiasdešimt lašiukų
serga mano mokytojas ne
geriau varyk du šaukštelius paduok
virpa akys į lubas apsiputojęs
sėdėk čia ant lovos krašto kam pasakiau
sėdėk niekur neisi neleidžiu
man karšta man šalta kai visiškai mirsiu
kai ne tau manęs o man tavęs juk gali ir taip atsitikti
prireiks kas nors iš maniškių paskambins
atvažiuosi? sakyk! skyla ant stalo lėkštė
o! matei koks galingumas tu dar nieko nematei
nieko apie mane nežinai nesimuistyk duok ranką
gražus šiltas delniukas o mano šaltas jau galas
uždėk dabar savo ranką ant penktos čakros
ko sutrikai abejoji nežinai
kur yra penkta čakra? ūūū o kur būtum uždėjusi?!
tau manęs reikia vaikeli visai be manęs prapulsi
privalai mokytis būti stipri daugiau sau leisti mažiau
medituoti žavinga esi kai apkvaitusi
bijau nusives koks nors suskis

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
O aš
kas tokia aš
kukliai prispaudusi uodegą ant lovos krašto
porinanti o juk Paulius buvo Saulium
jau viską žinau bet sėdžiu
Šekspyro girti sonetai į mano ausis
į pramuštą čakrą
veislinė juslinė kalytė maždaug dvimetinė
negaliu patikėti atsirado daugiau žmonių
jie patvirtina - moteris! jie išduoda
moters sertifikatą apstulbusi priimi
o pradėjai prisimeni? pradėjai
nuo keitimosi energija pragaru apsvaigai
tik manei - nuo dangaus

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Ir visai ne juslingumas -
morčius ruja
persidažiau plaukus
nebedirbu darbų
veidrodis - priešais -
spingčioja vilkės akys
veidas
dyla traukiasi pervirsta

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Pone
girdėjau klūpote
prie B.B. ar prie K.K.
nailoninių kojų
virtuvės grindys nešvarios
šuva pripėdavo
nesiklaupkite
išsitepsite išeigines kelnes
o ir aš neverta netvirta
nors gyva tai yra pusgyvė -
bendraukime "dvasiškai"

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Kaip nors tave atkapstyti
iš prisiminimų griuvėsių
išvynioti
iš aistrų ir ilgesio šilko
dar vieną vienintelį kartą
įtraukt į save
rankų ir ašarų kvapą
nulaižyti blakstienų druską
pirštais antakių eglišakius apvedžioti
smilkinio pulsą smilium išgirsti
išvynioti iš aistrų ir ilgesio šilko
o kas rytą į veidą - tas šilkas
tas girtas ūkanų miestas
į širdį tie nekalti
lapkričio pratimėliai

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Reikia apie tave
viską dabar pasakyti
galbūt tai vienintelis šansas
temsta miestas ir vakaro rūbas
palengva nusileidžia ant medžių
tu nusirengi
eini į kambarį tyliai guliesi
žiūriu kaip švyti boluoja
tamsoje tavo vienišas kūnas
ilgu ir norisi verkti
mėnuo šypsosi
reikia apie tave viską dabar pasakyti

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Prie tavo veido mirštu
kvapo neatgaunu širdies
ratą bučiuodama ratais
tavo širdies ratais amžinumo spiralėmis
prakaito sūrume atpažinusi aukštį
prie tavo pilvo įtempto virpančio
mėnesio apšviestoje upėje
skęstu iš lėto plačia atvira burna
skanaudama sakralumo saldumą
prie
tarp
po
už visko
kas patiriama pirmąsyk kas patirta
padovanota šiaip sau
nesitikint atlygio
iš pačios
tobuliausios
nesavanaudiškos
iš kuriančio meilės

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Ko gi tysai kryžium
įsijautus į atgailą?

Tik prieš valandą
su nežabotu apetitu
kabinai iš nuodėmės kubilo

viską žinojai į priekį

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



Veidrodis. 10 stabtelėjimų

1. Simpatiška pusės metų mergytė
atidžiai tiria veidrodį
ūmai krykščia atpažinusi -


2. kokių šešerių
viena namuose
senovinės spintos
padūmavęs sidabrinis paviršius:
kodėl visą laiką - tik aš?

3. dvylikos
tyrinėjanti pažastis krūtis
viena truputį didesnė:
na čia dabar?

4. dar ne moteris
švelniai priglunda lūpomis
prie savo apsvaigusio atvaizdo
pratinasi:
ir aš tave…

5. nuoga
po pirmosios nuodėmės
godžiai siurbia akim:
negi aš?

6. jau pagimdė
pirmąsyk virpančiom kojom
atsistoja
pergalingas žvilgsnis -
galiu būti motina

7. nuodėmių uraganui prašvilpus
primerktom akim kaip katė
mirtinai pavargus dar ginasi:
pamanyk, kas čia tokio?

8. daugiau tikrai negimdys
išsausėjusi oda
pigmentinės dėmės karščio gūsiai
neapykanta sau
beprotiškas geismas gyventi:
pusė šimto

9. pasideda lazdą
nusiauna
tiesia virpančią ranką
tai mergaitei, prisimenat?

10. subanguoja sidabrinis paviršius
- LABAS VAKARAS, AR ĮSILEISITE?

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Kai būsime vienas prie kito
vienas už kito ant kito
kai būsime Vienas
kai liesimės liesim o mėnuo
irgi lies pasiliejęs apšvietęs
mažą salą kur dviese sukibo
diena ir naktis mirtis ir gyvybė -
bučiuosime atsargiai po šventumo gurkšnelį
raudonąją ugnį tą vyną iš lūpų į lūpas
kai rankos sausos ir karštos kai purtys
svaigus drebulys kai dilgčios
kirkšnių saldis pažastų šiurpas užsidauš
be kvapo širdis kai maldaus
pauzės įtampoj ir kai juoksimės
atsimušę į dugną būties kai išdrįsime juoktis
o atrodys kad verkiam
iš tiesų iš tiesų tau sakau
koks tikriausias koks tikras
švies nejaunas raukšlėtas tavo
mano užverktas ir paburkęs
mūsų
vientisas
mėnesio taškomas
veidas

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Neprašyta ir nekviesta
neįspėjusi nepaskambinus
į namus įsibrauna
vietinės reikšmės žvaigždė
smirda šanel ir kapinėm
ima mane už rankos kai
užtraukiu užuolaidas
beriu cukrų į kavą
raikau dar šiltą pyragą
nesivaržo naudojasi muzikiniu centru
kažkoks siaubas Mocarto rekviem
na ir kas kad Mocarto gal nenoriu
kimba prie vyro prie vaiko
sukuosi kaip išmanydama
šokinėju kaip pabaidyta striuokčioju
iš kampo į kampą matau jau taisos nakvoti
naudojasi mano telefonu
abonentiniu ir mobiliuoju
skaito kompiuterio įrašus
lyg netyčia perverčia laiškus
net duše nėra ramybės
tyliai pravėrus duris
žiūri ir atlaidžiai šypsosi
vietinio ryškumo žvaigždė
įkyruolė liga
mano baimė

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Einam į sportą aerobiką
kviečia daktarė žymiai geriau jausitės
ačiū dėkoju kaip nors susiruošiu
negaliu savyje jau žinau
matys lygins uždusiu girdėsis
tramdomas šnopavimas ne neišdrįsiu
nusirengti juk ten
vienos moterys

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
mano valtis prikritus žiedų
tyliai plaukia į deltą išplitusią
plaukia valtis tarp medžių baltų
jau toli nuo kitų atsilikusi
Donaldas Kajokas

Jis iriasi tuo vandeniu ir mano
jog saugiame krante galės gyventi
jau smilgos savo auksą nušlameno
jau dangūs purpuriniai ėmė temti
o jis vis iriasi be atilsio be kvapo
apžlibo akys rankos vos irkluoja
kiti seniai atrado savo kapą
ir nuo kalnelio pamario jam moja
jisai nepaiso o galbūt negirdi
draugų balsų ir sniegas juos pridengia
jau pamažėle valtis ėmė irti
sunki tamsa į laivo dugną lenkia
tik kelios antys sukasi ir plakas
apie vienišių kurs į dangų traukia
baltų žiedų atsiveria jam takas
o valtis plaukia

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Gašlybei
moteriškai įkibusi į parankę
vaikštinėji po kvepalų skyrių
skimbčioja žaižaruoja svirpia prieš saulę
krištolo butelukai
imi vis naują mėgini
purtai galvą tariesi
svarstote
kaip čia tiksliau žaibiškiau
apsvaiginti
paskui -nugalabyti

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Pažinti patirti save
į patį dugną krenti
į pragarą - paragauti
visų saldžiausiųjų vaisių
užginta - nebeužginta -
nes atgini
stebi save ir stebiesi
vėliau stebiesi
kad jau nebesistebi

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Alio? čia dvasinių krizių centras?
fotoateljė? gerai man tinka klausykit
nežinau ką daryti negaliu
fokusuoti savo, t.y. tikrosios, ir nesavo,
t.y. netikros,
realybės užkniso iš kur skambinu? kol kas
iš namų
kaip objektyvas? nežinau gal ir neobjektyvus
kodėl neknist proto aš ir sakau kad užkniso
viskas kreiva ir šleiva mirga neryšku nėra vaizdo
negaliu atnešt negatyvų o patikėkit aš juos turiu
pilna galva negi imsiu ir išsipjausiu
pats tu durnelis tai tu priekabiauji negatyvai
negatyvai!
ką tu bebre žinai o gal viskas gerai
gal kaip tik pozityvai pozityvai!

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Kažkokia salė
šnekamės vienas prieš kitą
išeidama iš namų pasikvėpinau
postmodernizmas taip taip siaubas
visiška jausmų atrofija
taip manote? vaai koks puikus vyriško
dezodoro kvapas
arba tualetinis vanduo mirsiu turbūt daugiau
kaip šimtas
gal padovanoti vyrui Kalėdoms ne mano kišenei
suprantu sakau bet negi dabar uždrausi tą
postmodernizmą
tolygu uždrausti save ačiū maloniai linkteliu
vieną taurę jau gėriau
o jis dar arčiau lenkiasi visai palinko
regis peržengtos privatumo ribos nebesaugu
taip mačiau Otelą net du kartus žiūrėjau
finale stovėjom ir šaukėm bravo tokie
išgyvenimai
nepasimiršta žingsnis jo ranka ant mano peties
alsuoja į kaklą
labai paraudusios akys gal hipertonikas
girdėjau nevalgo mėsos
viena postmodernistė už nugaros slenka sėlina
artyn žinia
mėgins įsiterpti tai karvė nepakelia
konkurencijos škac škac!
į kaklą į kaklą alsuoja
kokia netikėta Dezdemona kokia plastiška
gal galėtų būti kiek raiškesnė tartis ji nuėjo
karšta trūksta oro neatsimenu ką sakau
žinau kad žavingai juokiuos išmokau iš tėčio
tada užkiša neklusnius mano plaukus už ausies
jaunystė jis atsidūsta salėje pasirodo Labai
Įtakinga
užeikite į redakciją pratęsim diskusiją gal
publikuosime
jau visiškai valdišku balsu postmodernizmas
vertas diskusijų

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Vienas judesys rudens tai kas?
kaip vanduo palietas spalis gęsta
ir bučiuoja vasaros rankas
mirtina šalna kažkokį gestą
tam virsme nubraižo dar esi
ir maestro rodai aš dar grosiu
dirigentas sėda į taksi
juodos mišios iš paskos jam ošia
vis tikiesi duos ir tau gaidas
tebūnie ant klevo aukso lapų
tavo partija pati tave suras
valso žingsneliu iš ryto labo
be menkiausių suklupimų prie rudos
tos vienos kuri tavęs taip ilgis
šis ruduo toksai be pabaigos
žiebiasi ir virpa vėjy Ilgės

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Apkabinu mylimojo kojas apkabinu bažnyčios kojas
braunuos į dangų daugelį metų inkščiu maldauju priimkite
bent trumpam svaigiai sugrįžčiau kur žemės namai
išsipažįstu išsipažįstu ir dar kartą ir dar
grandau nenusiplauna ašaromis tyla neviltim pasiduodu
vieneri metai tamsūs ir klampūs treti dešimti
nedrįstu prisiliest prie vaikų norėčiau -
toje gatvėje prie sankryžos laukia manęs ji arba jis
dar negyvas guolis mano bergždžias isteriška baimė
išdegina gyvasties sėklą mirtis išmeta kraujo ligoninės
proto ligoninės vaisių nubėgę vandenys potvyniai
atsileisk kužda debesų patikėtinis nebesigraužki jau nesistenk
viską gausi pažada netikiu užsigokčiojus šluostausi ašaras virpu
jau nurimusi laistau rūšiuoju persodinu numarintas gėles
vėdinu spintas deginu rankraščius ir dienoraščius
nieko neberašau vakarais tyliai žiūriu į gelmę
dangų save pragarą tyrinėju atleidžiu įkvepiu ir atleidžiu
ir atleidžiu dar kartą dar kartą dar kartą
klūpau prie prisikėlimo kojų pasiruošusi mirti skamba
Velykų varpai ar jau numirei? girdžiu pažįstamą balsą ar jau?
suima petį ir spaudžia ar jau pasiruošei taip tada atsimerki
atsiverki visas ateina jau gieda grigališkąjį c-moll
kažką vapu alsuoju skausmo karštis degina stigmas matau
Penktadienio sūnūs ir dukros
bučiuoja bučiuoja mano kryžių atsiklaupiu ir bučiuoju bučiuoju
savo mylimojo pervertą atvaizdą pasiunčiu vertikaliai
ir ramybė priglunda esu
atsivėrusi amžina - laiškas nuėjo

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Noriu būti labai gera
ir graži
kai tu mane pamatysi kai aš tave -
juoksimės
absoliuti dieviška atsakomybė kol kas
aš neisiu ten kur sudrumstų mūsų akis priterštų
pasaulio antrinėm žaliavom - gelbėkit! noriu
duoti tau skaisčią save daug dienų kai ateisi
matysi tik mus kai ateisi ką pagalvosi
neišsigąsi nerimo baimių per daugelį metų įsimušusių
gėdos ženklų o jaudinuos švarinuos
atsisakau menkiausio pykčio prisilietimo
atšaukiu susitikimus su draugais pažįstamais svetimais
viskas ir niekas nėščiosios vakuumas izoliacija
kaimo mažose kapinaitėse soduose prie serbentų krūmo
sukiesi ratu ratu
valgau raudonas uogas saulės jėgą geriu
šaltinio vandenį žemės gražiausius ritmus atliepiu
kai guliu žolėje o šlama ruduojančios smilgos o praplaukia
vežimai su vasara šienu gyvenimu žmonėmis
tu viena dabar man ateinanti tu mums ateini
iššlaviau visus takus takelius paruošiau rudenėjantį vakarą
glostau šiušančią žolę mirki tyliai įkalbinėju ją mirki
greičiau ateis ir žiema ir Kalėdų varpelis Kalėdos
sutilindžiuos virš galvos ir palinksiu prie veido
prie apskrito mėnesio pirmąkart užmiegotom
dešimt mėnulio mėnesių vandenyse kietai užvertom
ir pagaliau atsimerkusiom šviesai virpa blakstienos
užmiegotom ir atsimerkusiom šviesai akim

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Baime mano sese
grandinės ir pareigos
išsižadėti tavęs stengiuosi
laisvėti nušvisti
argi vaikas internato vienatvėje
išsižada savo girtuoklių tėvų
atleidžiu tau ir tada
kai peržengi visas ribas
ir atkakliai peršies giminystėn
baime mano gėda
it namai blogos šeimininkės -
nėr kur dėtis kai užeina žmogus
vaišintum kava ir sausainiais
pasikalbėtumėt apie meną
stumdai šluota šiukšles į kampus
ir į šoną suki
nemiegotą pavargusį veidą

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Ir tada kai lapkričio mėnuo
pro raudonus gaisus į virtuvę kur ką tik viltingai
vienas į kitą žiūrėjom tas mėnuo pieną palies -
plūstels ugnis po širdim - čečėnės savižudės veidas
ir tada kai liesimės liesim vienas kitą tą šviesą
lydytas karštis srovens čaksės visomis pramuštomis čakromis
nuožmiai negailestingai amžiams pajuodęs tylus - čečėnės tos
savižudės žuvimą atnašaujantis pridengtas veidas
visur ir tada ir dabar kai Patricija Kaas aistringai pakels rankas
scenos tamsą matuos Otelas arba Hamletas būtent tada
su visais pragaran ir į dangų išėjusiais
alkana neviltim ir baime -
tos akys
vėl sugrįš ir sugrįš ir sugrįš

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Reikėjo ištekėti
išplaukti už vyro
nusipirkti puodų paklodžių
užsiveisti sodą daržus
prisišaukti vaikų pareigų
kad vieną dieną suprastum -
per silpnas nugarkaulis
nors iš pirmo žvilgsnio
tikrai nepasakytum

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



***
Košmaras kiti sako aš moteris
kiti pastebi rankos kai brūkšteli
per sėdmenis krūtis nuvilnija ta moteris
kiti sako kiti mato kiti nieko nežino
nekenčiu feminisčių nekenčiu savęs
nefeministės nekenčiu tos moters
ją myliu beprotę bepinigę be principų
be ateities vizijų bejėgiškai jėgiškai myliu atleidžiu
kai renkasi utenos trikotažą turguj
odos imitacijos sportinukus būties imitaciją
kai prisimatuoja už paskubomis sukaltos širmos
kai gurkšnoja kavą vilties o gal prisikels kalba atseit aiškinasi
krikščionybė ar sako Tibetas bėga puodas virtuvėj
nesiveja niekas gyvenimo vejasi pasiligojusį atvaizdą
padryžusiu paltuku su keliomis knygelėmis rankose
moteris kiti sako oho kokia moteris
kiti sako kiti mato kiti viską jau žino
kas naktį pro lango užuolaidą tyliai palydžiu fantomą
astralinis kaip visados užsispyrusiai nesuvaldomai skuba
į tvarkingai žiemojančias kapines
jingle bells jingle bells apsnigtu keliu

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



Jis


Suima tvirtai tavo pakaušį
baksnoja nosimi
ką pridirbai, ką?!
su visais dar nemokančiais vaikščioti
taip gėdingai galėjo nutikti
bet tik ne su tavim
tikrai ne su tavim

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.



O paskui o dabar


O paskui tu lakstysi po namus
su šluota riedučiais švilpausi
purtysi galvą dainuosi piktinsies
o paskui kas norės kaip norės komentuos
užmiršai nukirpti virkštelę
ir kas ta virkštelė tie sakymai
o paskui sėdėsime valgomajame didžiajame
didžiausiame kažką rašysim
plunksna ir juodu tušu ant balto gruntuoto popieriaus
apie tamsą ir šviesą abi tamsą ir šviesą
o paskui atrodys dažnai susergi ir bus neramu negera
įsakysiu sau nebijok o paskui nebijosiu
ir vėlei daug kartų bijosiu kai skaudės labiau nei save
kai baisės labiau negu vaikystėje kai negalėsiu apginti
o ginsiu žinau ir nuo savęs nuo savo išsigandimo
mūsų niekas daugiau neišskirs drąsiai būki
o paskui šeštadieniais stengsiuosi tyliai ir neįsakmiai -
šluostyki dulkes nuo pianino nuo palangės susitvarkyki
popierius žaislus knygas pagaliau susišukuoki išvesk pasivaikščioti šunį
ar paruošei pamokas ar išgėrei vitaminus ar pagrojai
ar pasiilgai manęs ką ten veikėt
apkabinsiu šluostysiu ašaras
raminsiu auginsiu ir augsiu krisiu baimių bedugnėn
o paskui o dabar
virpa blakstienos šviesoj laukiu vis laukiu
o dabar pasilenkus žiūriu nusižiovauja
o dabar
pirmą kartą gyvenime
ji atsimerks

Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį: poezijos rinktinė. - Vilnius: Tyto alba, 2004.