Dada yra nauja meno tendencija. Šią tezę patvirtina faktas, kad iki šiol niekas nieko apie ją nežinojo, o rytoj visi, esantys Ciuriche, apie ją kalbės. Terminas dada paimtas iš žodyno ir turi neįtikėtinai paprastą reikšmę. Prancūzų kalboje dada reiškia žaislinį arkliuką. Vokiškai – „viso gero“, „atstok“, „iki pasimatymo“. Rumuniškai – „taip, tu teisus, tikrai. Bet, žinoma, taip, be abejo teisus.“ Ir taip toliau.

       Tarptautinis žodis. Tik žodis, ir juo pavadintas judėjimas. Labai lengvai suprantamas. Siaubingai paprastas. Iš jo kurti judėjimą tapatu painiavos vengimui. Dada psichologija, dada Vokietijos nevirškinimas bei atrajojimas, dada literatūra, dada miesčionija ir jūs, gerbiami poetai, rašantys žodžiais, bet niekuomet neužrašantys paties žodžio, visad kalbantys apie esmę, bet jos nepasakantys. Dada begalinis pasaulinis karas, dada revoliucija be pradžios, dada jūs, draugai – ir – poetai, pagarbūs ponai, fabrikų darbininkai ir evangelistai. Dada Tzara, dada Huelsenbeckas, dada m‘dada dada mhm, dada dera, dada Hue, dada Tza.


       Kaip galima pasiekti amžinąją šviesą? Sakant dada. Kaip tapti garsiu? Sakant dada. Oriai ir su rafinuotu mandagumu. Kol pakvaiši. Kol neteksi sąmonės. Kaip atsikratyti visko, kas atsiduoda žurnalistika, menkyste, viso, kas gražu ir teisinga, ribota, pamokoma, europietiška, glebu? Sakant dada. Dada yra sielos pasaulis, dada yra lombardas. Dada yra geriausias pasaulyje vandens lelijų pieno muilas. Dada ponas Rubineris, dada ponas Korrodis. Dada ponas Anastasius Liliensteinas. Paprastai tariant, šveicariškas svetingumas čia nepaprastai vertinamas. O kalbant apie estetiką pagrindinis svertas būtų kokybė.

       Aš skaitysiu eilėraščius, kurie parašyti apsieinant be standartinės kalbos ir turi ją pribaigti. Dada Johannas Fuchsgangas, Goethė. Dada Stendhalis. Dada Dalai Lama, Buda, Biblija ir Nietzschė. Dada m‘dada. Dada mhm dada da. Čia kalbama apie jungtis ir jų pertraukymą, kad vėl būtų galima sujungti. Aš nenoriu žodžių, kuriuos išrado kiti žmonės. Visi žodžiai tokie. Aš noriu savo paties įrankių, savo ritmo, savo balsių ir priebalsių, sujungti ritmą ir save patį. Ir jei tokia pulsacija turi tęstis septynis jardus, aš noriu septynių jardų ilgio žodžių jai. Pono Schulzo žodžiai tėra dviejų su puse centimetrų.

       Aš dirbsiu tam, kad parodyčiau, kaip gimsta artikuliuota kalba. Leisiu balsėms blaškytis. Leisiu balsėms atsirasti taip paprastai, kaip katė sukniaukia... Parodysiu, kaip atsiranda žodžiai: jų pečiai, kojos, rankos, delnai. Au, oi, uh. Nereikėtų daugiažodžiauti. Poezijos eilutė tai galimybė atsikratyti purvo, kuris aplipęs šią nepakenčiamą kalbą. Lyg koks biržos makleris savo pinigais nupoliruotomis rankomis būtų ją nuglostęs. Aš noriu žodžio jo pradžioje ir pabaigoje. Dada yra žodžių širdis.

       Kiekvienas daiktas turi jį apibūdinantį žodį, bet žodis pats tapo daiktu. Kodėl man jo nesuradus? Kodėl medis negalėtų būti vadinamas Pluplusch, o Pluplubasch – liūtis? Žodis, žodis, žodis, nepaklūstantis tavo valdžiai, tavo nuobodybei, komiškai impotencijai, begaliniam gėrėjimuisi savimi, žodis, nemėgdžiojantis akivaizdaus tavo ribotumo. Žodis, ponai, yra svarbiausias susirūpinimo objektas.

       Pirmąkart viešai perskaitytas „Dada soiree“ metu, 1916-ųjų liepos 28.

       Vertė Eglė Nedzinskaitė