Noriu jums papasakoti vieną nutikimą, nutikusį žuviai, netgi ne žuviai, o žmogui Patruliovui, ir netgi ne jam, o Patruliovo dukteriai.

     Pradėsiu nuo pat gimimo. Beje, apie gimimą: mums gimė ant grindų... Nors apie tai mes vėliau pakalbėsim.

     Sakau tiesiai:

     Patruliovo duktė gimė šeštadienį. Šią dukterį pažymėsim lotyniška raide M.

     Šią dukterį pažymėję lotyniška raide M, pastebėsim, kad:

     1. Dvi rankos, dvi kojos, per viduriuką batai.
     2. Ausys turi tą patį, ką akys.
     3. Bėgti - žodis iš po kojų.
     4. Griebti - žodis iš po rankų.
     5. Ūsai gali augti tik sūnui.
     6. Pakaušiu neįžvelgsi, kas ant sienos kybo.
     17. Atkreipkit dėmesį, kad po šešetuko eina septyniolika.

     Tam, kad nupieštume pilną paveikslą, įsidėmėsime šiuos septyniolika postulatų.

     Dabar ranka atsiremsim į penktąjį postulatą ir pažiūrėsim, kas iš to išėjo.

     Jeigu į penktąjį postulatą atsiremtume karučiu arba cukrumi, arba kokiu kaspinu, tektų pasakyti: taip, ir dar ką nors.

     Bet iš tikrųjų įsivaizduosim, o paprastumo dėlei iš karto ir pamiršim, ką neseniai įsivaizdavom.
     Dabar pažiūrėsim, kas išėjo.

     Jūs žiūrit šen, o aš žiūrėsiu šen, štai ir iš(e)is, kad mes abu žiūrim ten.

     Arba, tiksliau tariant, aš žiūriu ten, o jūs žiūrit į kitą vietą.

     Dabar sau išsiaiškinsim, ką matom. Tam užtenka išsiaiškinti sau atskirai, ką matau aš ir ką matote jūs.

     Aš matau vieną namo pusę, o jūs matote kitą miesto pusę. Kad būtų paprasčiau, pavadinsime tai vestuvėmis.

     Dabar pereikim prie Patruliovo dukters. Jos vestuvės įvyko, na, sakysim, tada. Jei vestuvės įvyktų anksčiau, tai mes pasakytume, kad vestuvės įvyko per anksti. Jei vestuvės įvyktų vėliau, tai mes ištartume „Banga“, nes vestuvės įvyko vėliau.

     Akivaizdūs visi septyniolika postulatų arba taip vadinamųjų plunksnų. Eisim toliau.

Toliau storiau už anksčiau.
Šamas už primusą storiau.
Už svogūną jūrų sraigtžuvė storiau.
Knyga storiau už sąsiuvinį
o sąsiuviniai storiau už vieną sąsiuvinį.
Šis stalas jis storiau už knygą
Šis sąrašas jis storiau už buvusį
o buvęs aukščiau už svogūną
Svogūnas gi žemiau už skiauterę
taip pat kaip skrybėlė žemiau už lovą
kurioj sutilpt galėtų
dėžė su knygomis
tačiau dėžė
giliau už skrybėlę
skrybėlė minkščiau
už jūrų sraigtžuvę
tačiau vapsva aštriau už pūslę.
Taip pat gražu
kas auga čia
ir už tvoros
Vis dėlto knyga lanksčiau už sriubą
ausis lanksčiau už knygą
Sriuba gels(viau) riebiau už deglą
ir daug sunkiau už raktą.

        Nutarimas:

Zuikiui vietoj ūsų rankos.
Tėvui ant kaktos fazanas.
Parduotuvėj keturi mygtukai.
Rožei vietoj žiedlapių pūkai.
Kardui makintošas.
Žurnale šeši ženklai.
Man gi uodega.
Tau pypkutė.
Milžinams gi skrybėlė.

        Sujungimas:

Namas su snapu.
Vaikas su totorium.
Kapitonas žibalinėj.
Lėkštė be plaukų
varna tarp kiaurų skaičių.
Paltas su triukšmu vardu Fofa.
Kalia padėty be išeities.
Rumunas iš plautuvės.
Angelas pūgžlių.

        Pabėgimas:

Varna bėgo iš vandens.
Žanas bėgo iš liemens.
rimbas šoko iš grafino.
vinys gi iš parafino.
kardas bėgo iš laiptinės.
Išmintis iš po stiklinės.
Astronomas iš vatos
raktas guli be galvos.

        Sujungimas.

Namas su snapu.
Vaikas su totorium.
Kapitonas žibalinėj.
Lėkštė be plaukų
varna tarp kiaurų skaičių.
Paltas su triukšmu vardu Fofa.
Kalia padėty be išeities.
Rumunas iš plautuvės.
Angelas Pūgžlys.

        Svarstymas.

Tai ne kalvė, o kibiras.
Tai ne ryžiai, o rikiuotė.
Tai ne pirštinė, o sandėlio viršininkas.
Tai ne akys, o keliai.
Tai ne aš atėjau, o tu.
Tai ne vanduo, o arbata.
Tai ne vinis, o sraigtas.
O sraigtas ne vinis.
Kailis ne šviesa.
Žmogus viena ranka ne kambarys su vienu langu.
Batai ne nagai.
Batai ne plaukai.
Ir tikrai ne plaučiai.

        Išvados.

Patruliovo duktė tėvo duktė Patruliovo
Reiškia ir Patruliovo duktė tėvo duktė Patruliovo.
Jei taip tai ir Patruliovo duktė tėvo
        Reiškia ir Patruliovo duktė tėvo.
        Štai ir duktė, o tėvas Patruliovas
        Duktė Patruliovo, tėvas Patruliovas
        Reiškia Patruliovo dukters tėvas Patruliovas
        Ir nieks nepasakys kad jis Petuchovas
        Būtų nei tvorą nei į mietą.

        1930 m.


        Vertė Darius Pocevičius