Tęsinys. Skaityti pradžią.

         Mistralinė kinematografija

 

Apdovanojimai teikiami už tai, kas dažniausiai nepagrįsta. Už pusiausvyros išlaikymą. Pašalinant pastovumą. Todėl labai svarbu, kaip mirsiu. Stovėdama(s) ar gulėdama(s). Nors badas nėra vienintelė priežastis gyventi. Jis suteikia saviraiškos teisę. Už kurią nuteistieji nebaudžiami pagal jokius baudžiamuosius straipsnius. Straipsniais užsitikrinamas populiarumas. Misionieriaus manieringumas. Ta pačia maniera pozuojama reklamoms. Poza šiandien atspindi kokybę. Ir palengvina darbą. Ja galima užsiprenumeruoti visuotinę kaitą. Nenutraukiamą kartų. Todėl nesvarbu, kiek gimė prieš. Nesvarbu, kiek gims po. Musės vis tiek pabus atšilus.

 

Teisingai pasirinkta išraiška pretenduoja į kultines juostas. Apjuosus visą pasaulį lavonais tik pagreitinčiau procesą. Procesijos taip nebevilkintų laiko. Laukuose suvešėtų augmenija. Pratinanti prie absoliutaus sąstingio narkozės. Kurioje vieninteliu koziriu tampa mina. Vakar susprogdinusi tautiečius. Šiandien ji gali užtikrinti prestižinį apdovanojimą. Už auditorijos patenkinimą. Belieka tik rasti tinkamą vietą. Vietnamiečiai to nesugebėjo. Jų dantys per daug pageltę. Vakar garbinę saulę šiandien jie ieško ko nors baltesnio. Nereikia pamiršti, kad esam kilę iš baltų. Todėl beveik išnaikinom baltuosius lokius. Vykdydami natūralią gamtinę atranką.

 

Laukti liko nedaug. Madingiausia interjero detale greitai pasiskelbs tiesa. Retorika jau senokai apleido savo pozicijas. Į jas tikriausiai sugrįš skečas. Ir skėčių vėl nebelaikysim banaliais. Jie taps miesčioniškumo išraiška. Tai reiškia, kad iškarpyti patys tikriausi kadrai. Jau niekuo nebetampama. Todėl klesti tapetų verslas. Versaliečiai jais išdabino savo eilinius rūmų kambarius. Kamerdineriai nebespėja visų aptarnauti. Todėl kartais ir mes pakviečiami į jų kino festivalius. Keliama vos viena sąlyga. Nepamiršti su savimi pastišo. Juo lankstinukuose bus iliustruojama pragmatika. Tik ką pasirodė nauja atsakomybė. Už širmos. Les mouches.




Nubudęs sapnuotojas

 

Gimiau beveik tuo pat metu, kai laikas buvo pusiaukelėje. Kai niekas tiksliai nežinojo, ar reikia įsikraustyti ar iškraustyti. Kai kilnojimo mada tapo gyvenimo būdu. Šuns būdos atstojo namus. Šunys – draugus. O mane atstodavo trapūs lauko tualete besiganančių musių sparneliai. Jais aplipdydavau nebegyvas dėl skurdo žuvis, nes užvis labiau troškau turėti pavaldinių. Tų, kuriuos išaušus metui galėčiau suvalgyti. Įgyti pranašumą. Ir panašumą vilgydama žaizdose. Tose pačiose, kurias buvau ėmusi laikyti vertybe ar šeimos relikvija. Iš pradžių maniau jas esant rodyklėmis. Tik paskui susivokiau, kad čia jos reiškia rodiklį. Nes kelio nėra.

 

Augau beveik tokiom valandom, kai niekas nebeatsimindavo kiek turėjo vaikų. Ir kiek šiuo metu dar esama tarp gyvųjų. Tarpuose buvo laikomos medžiagos skiautės. Jomis lopydavau visus praradimus. Ir slėpdavau atradimus. Ne tokiems vargingiems kartais šis tas atlikdavo. Iš to jie susukdavo mažą guolį savajam. Panašų į tuos, kuriuose anksčiau miegodavo katės. Bet mano šeima niekad nejautė kaltės. Mes nebuvom iš turtingųjų. Ir aš niekad neturėjau tokio prabangaus lopšio. Miegodavau lėkštėje. Didelėje ir plokščioje. Panašioje į tas, kuriose patiekiama žuvis drebučiuose. Kaskart vis labiau panašesnė į mane tada, kai būdavo šalta.

 

Gyvenau tikslią valandą, kai buvo įprasta sekti pasakas. Todėl jie kaskart man kartodavo, kad viskas mano dėlei. O aš turėdavau ją maitinti savo apnuodytu krauju. Kaip motina alkoholikė. Kaip mano motina, kai atšokdavo ir nukrisdavo ant žemės. Kai raitydavosi kaip juoda kirmėlė. Kai bandydavo įkąsti man į koją, nes daugiau nebebuvo kuo maitintis. O imtis kažko kito jau buvo per vėlu. Nors man niekada nebuvo draudžiama išeiti iš namų. Jų aš tiesiog neturėjau. Riedėdama bandžiau išsiminti taką. Mėčiau savo plaukus, jei kartais jie norėtų manęs ieškoti. Bet man dar nespėjus gimti jau buvo uždrausta sapnuoti. Ir atsistoti.



 

Reality emergency motion

      Kartais girdžiu, kaip migdomi alkani vaikai. Kažkoks naivuolis pasakė, kad nėra to blogo. Paskui kažkoks asilas pridėjo – kuris neišeitų. O naivus asilas, kaip visada nesigaudąs situacijoje, pabaigė – į gera. Ir tokiais tokių tokeliais kažkas nusprendė vadovautis. Pavardžių neminėsiu. Bijau būti pagarsinta. Verčiau pasigarsinsiu Yann. Mokausi gestų kalbą, kad galėčiau įdainuoti: Je ne suis pas fou! Su Audrey kartu išsitatuiravom juodą rutuliuką akyje. Išplaukė iš permanentinio ugdymo konteksto. Paskui atėjo Jean. Kad leistų jums save mylėti. Ir mes kartu mokėmės skaityti. Vėliau jis išmoko rašyti. Kad mokėtų atsisakyti. Ir ant antkapio išsigraviruoti platonišką meilę sau. Tiesa gražesnė prancūziškai. Bet tai tik žodžiai. Dieu est grand, je suis toute petite...

 

Ir jis nesukūrė dviejų. Niekam niekada nereikia dviejų. Abitudinario. Nuolat pakartoja. Ateik viena(s). Dar vis įrodinėja, kad tai buvo klaida. Gamtos  klo(u)nas. Įkėlė į skirtingas aplinkybes. Padaugino laiką ir padalino iš dviejų. Kentėkit pagal dvejeto teoriją. Vieną paleido į kairę. Kitą paliko apskritam skvere. Sistemingai ieškoti skverno. A che ora ci vediamo? Ir nei vieno daugiau neišmokė kalbėti mūsų kalba. Vėliau apkaltino už bilingvizmą. Ir išmokę vieną frazę jie nuolat spjaudydavo į veidą savo isteriškais balsais spygaudami ne į taktą. Allora, cos'è successo?! Taip įrodė, kad smegenis paliko nepadalintas. Teliko matematinėmis formulėmis išvedinėti susikirtimo taškus. Aš buvau velniškai teisi. Nulį padalinus iš nulio gaunami dideli rezultatai. Jis kalba mano kalba.

 

Pasakų niekad neskaitė. Nenorėjo pripratinti prie laimingos pabaigos. Dažnai primindavo gyvenimo moto(rą). The end. Maitino publicistika ir karčia mistika. Bandė padaryti narkomane. Išaugau gurmanė. Nesuvedinėjo, bet leido susitikti. Ir tai pavadino labai ilgu likimo sinonimu. The twin problems of poverty and unemployment. Galiausiai paliko abu miške. Pasiūlė vandenį. Skandinti nesiryžo. Kartkartėmis pasiųsdavo klastingus maitėdas į žvalgybą. Žūtbūt norėjo išsiaiškinti, kuris iš mūsų originalas. Nuo mažens abiems kartojo, kad yra tik vienas. Nedrįso naikinti. Tiki senom tiesom. Pats žmogus visuomet sunaikina teisingą variantą. O palikti variantai tarpusavy išsinaikina patys. Jerome vėl skambina bažnyčios varpais. Mama vakarienei troškina gyvenimą.

 


         Jag är igår

Atsibudus pirmiausia pasisveikinu su kabančiais skalbiniais. Kaskart kantriai perklausiu. Talar ni? Bet neperklausau atsakymo. Dienotvarkėje nėra tuščios vietos. Kartotekos užpildytos (p)aktais. Nors man ne pirmas kartas. Esu teisiama kaip nepilnametė. Ir pati seniai pastebėjau, jog esu pustuštė. Kan ni hjälpa mig? Bet avinėlių advokatas įsitraukęs į procesą. Koja kojon su procesija. Eina pirmas. Vėl pasirinko būti vedliu. Nors baltoje paklodėje šiąnakt sūpavo mane. Žadėjo vesti. Har ni något ledigt rum? Moterys į tokius klausimus visuomet atsako. Taip. Parodyk mane. Aš žinosiu, kaip būti. Prisidengę būtim vyrai imasi kurti buitį. Į klausimus neatsako.

 

Šalia lovos įsitais(i)au emaliuotą kriauklę. Bij(oj)au prarasti daug vitaminų. Dažnai stebiu. Mano kraujyje jis sistemingai balina savo baltinius. Får jag prova... Pakabina juos man virš galvos. Nors jie nieko nežino ir nesivargina galvoti. Varge bando paskandinti mus. Iškerta medžius. Arba palieka tik elgetaujančias egles. Lyjant lietui nebėra kur pasislėpti. Permirkus nebėra kur pasibelsti. Visa mig på kartan var jag är. Todėl taip trumpai ir nelabai dažnai. Esam liktinai paleisti. Išnaudodami gamtą stengiamės pri (si) liesti. Grįžęs jis prisileidžia pilną vonią arbatos. Nieko blogo. Jei leidžia galimybės. Tai juk beveik tas pats. Ursäkta mig! Ingen orsak.

 

Nästa dag. Nukabina žvaigždes nuo dangaus. Nepaaiškina. Ka (žka) m jos skirtos. Pažvelgęs į praeitį bando įsivaizduoti. Buvau pasileidus. Kodėl dabar ne (be). Vad kostar det? Vis ilgiau užtrunka. Teisinasi, kad vėluoja traukiniai. Skalbinių lyginti neleidžia. Auklėjimu užsiimti turi abu. Kol grįš pataria dė(vė)ti trauklapius. Su savimi nuolat nešiojasi brangenybes. Be jų neturėtų (iš) ko valgyti. Mane sumažina ir užrakina o raidėje. Tikisi, jog tik taip nesusižalosiu. Saugo(si). Pratina būti nebyle, kad turėtų iš ko mokytis. Prieš pasiversdamas piemeniu, švelniai pabučiuoja. Taip, kad neliktų mėlynių. Sukryžiuoja. Su(si)kryžmina. Mitt namn är...

 


         Saiyu-ki

Shinai‘us paskui mane įbrėžia rėžį smėlyje. Kažką panašaus į pašaukimą. Ichi. Deja, šįkart svarbi ne tik pati idėja. Tamsūs ir ilgi sijonai nutrina dar vieną sistemą. Niekam nevalia užstoti saulės. Žmonės sustoja ir ima baimingai gręžiotis. Laukia ritualo. Ni. Pasijuokia, kad primena dvasininkus. Nu(si)ramina. Leidžia(si). San. atsisuka į mane ir sukryžiuoja rankas už nugaros. Jie nustojo kovoti dėl Niagaros. Ką norėtum išgirsti Tu? Shi. Šypsosi nuoširdžia ir šilta šypsena. Laukia, kol ką nors pasakys(iu). Pasidomi, ar gražu. Parodo į aukštas bangas.  Pri(si)stato. Lėtai nulenkia galvą. Chikara to Onna no Yononaka. Pašnibžda ir neskuba paaiškinti. Go.

 

Roku. Perdavė žinutę. Į vienuolyną nestojo, nes negalėjo iškeliauti nepasakęs. Tėvas pasiilgo manęs. Domėjosi, kodėl tik einu. Juk kadais žadėjau bėgti. Atsakiau, kaip mokė broliai. Tėvas tas, kuris užaugina. Patylėjęs paklausė. Shichi. Ar jaučiuosi laiminga? Liepė atsakyti sau. Kančia padžiauta (ne) po tekančia saule. Taiyo no Ouji Horus no Daibouken. Skvernais nubraukė smėlį, trukdžiusį eiti. Hachi. Pasisodino vidury dykumos. Paklausęs, ar pamenu brolį, atsakė. Eini ne ten ir ne su tais. Ku. Tyloj ir vienybėj. Išmokė šypsotis prieš vėją. Liepė tikėti savimi. Neklausyti. Ju. Pjaustė bangas, o man liepė linkėti ramybės.

 

Ju shichi. Dar neturi savo nuomonės. Išmonės išmainomos sekmadieniais. Po tikiu. Ir esu kalta(s). Pasidarė madinga apie tai šnekėti. Skėčių paklausa išaugo. Šalininkai piktinosi. Šaudė vieną po kito. Skandino skandaluose. Palikdami užrašus. Prie televizoriaus išrėkė, kas nepriklausė. Amžių amžius paversdami skirtukais. Į seną knygą niekas nesodina naujų organų. Be priežasties. Juos galima tik nusipirkti. Tik už pinigus. Bet galiausiai dizainas įvykdo atmetimo reakciją. Tikino, kad nėra tame laimės. Sensei-kun. Belieka sėdėti už grotų. Ten begalės pagrobtų. Aš verkčiau, jei man kas pagrotų. Tarp ligotų poliglotų. San ju shi.

 


         bedangtė iš TM

 

Strip steel. Arba juostinis plienas. Mano galvoje. Niekam netrukdo. Juk tai kažkokia einšteinystė ar naujas iššūkis. Išsišokimas. O ji tokia. Šuolininkė, mėgstanti išsiskirti savo neracionaliom idėjom. Gal šįkart ir perlenkė. O gal tik pralenkė save. Tąkart, kai gimiau pralenkusi laiką. Gimiau prieš gimimą ir nespėjau pasiimti su savimi hemofilijos. Bet juk sakiau, kad sugrįšiu. Kasryt šviesią ir savimi pasitikinčią RiBa (V. linksnyje, nes ji (s) neprisileidžia nosinių) pravažiuoja hominijos. Neprisimena. Stovi ir stebi save. Kaip visada. Gražūs rytai. Nors žadėjo traukti į vakarus. Metai. Galėsiu atšvęst. Hebefrenija. Homofobija. Ave RiBa!

 

Atsiskyriau nuo Tėvo. Sūnūs per dažnai apvylė. Ką tik pabėgau. Ne i Tibetą. Ne į Indiją. Ne ant palangių su juodais rūbais. Be cigarečių dantyse ar alaus. Tai daroma už mane. Pabūsiu išlaikytine. Matau. Stengiasi įtikinti. Sūnūs palaidūnai kompensuojami dorovingais pamokslautojais. Aplink šmirinėja. Sveikinasi ir ramybės linki. Kitas apaštalauja gatvėje. Ne visai per žalią. Ne visai per perėją. Praeidamas nusišypso. Rankoj laiko testamentą. Tyliai kviečia. Neisiu. Išsitepėt sutaną. Atsiprašau. Ištepė asfaltas. Jūs nekaltas. Prie kryžiaus kalė vakar. Ant jūsų vėl skalija kalė. Pavėlavot. Nieko nėra namie. Teks gyventi iki ryt.

 

Ne(be)migdo. Nesimiega. Sukasi. Keliasi. Keičiasi. Rašosi. Su (si) rašinėja. Kažkas kažkur parašė, kad tai meilė. Nežinau. Kai aš parašysiu, tada gal ir bus. Pamiršau paminėti. Laukiu. Neskubėk. Nematuosiu metru. Mokama už akademinę valandą. Kaina sutartinė. Lėktuvai skraido pagal grafikus. Fikusus palaistys kaimynai. Grįžusi pasiskelbsiu pasiilgusiąja. Kaip Tavo mėgstamiausioje laidoje. Suvaidinsiu paklydėlę. Kliedėsiu pagal nusistovėjusį scenarijų. Kol paklodės sukrautos antroje lentynoje. Pasirūpink RiBa. Trokštu pasaulio be sienų. Prisiminsiu Tavo skambų balsą. Paskambinsiu, jei liausies skambinti pianinu.




        rivière (Ro)

 

Vienas iš abstrakčiausių ir beprasmiškiausių mokslų yra filosofija. Beviltiškai gražu klausyti, kaip vaizdingai ar net aršiai galima kalbėti apie kažkieno sofą vien todėl, kad tai tarptautinis (vadinas, vertas intelektualų dėmesio) žodis. O paskui dar jos garbei duoti dukroms vardus.

 

Tikėjimas yra viena iš priklausomybių. Norint atsikratyti Džyzuso, neužtenka koreguoti aplinką, subalansuoti mitybą ar pakeisti profesiją. Tėra dvi galimybės:

1) užleisti jam kelią paliekant savo pietus ir gyvenimą;

2) prasiskinti kelią į gyvenimą pietumis paverčiant jį.

Su gydytoju ar vaistininku tartis nerekomenduojama. Geriau užsisakyti kunigo-kulinaro paslaugas.

Jei kada nebežinotumėte, kaip į mane kreiptis ar kaip mane mane įvardinti oficialioje aplinkoje, – tiesiog sakykit: „Vargšė mergina“.

 

Skambinkite man tik tada, jei Jūsų priežastis yra ir mano svarbos sąraše, kurį čia skelbiu:

1) jūs mirėte ir norite, kad ateičiau į jūsų laidotuves;

2) aš miriau, ir jūs norite ateiti į mano laidotuves.

Tiesa, nepamirškite prisistatyti!

 

Jei prisiminę protingą ar net labai protingą mintį, neatsiminsite kieno ji – leidžiu jums manyti, kad ji mano. Be to, jei nėra labai sunku, kokiu nors būdu susisiekite su manimi ir informuokite, ką naujo sugalvojau.

 

Nėra tikslo prieš kažką lankstytis ar bandyti kažką palenkti. Todėl neverta ir kažko garbinti ar kažko išpažinti. Juo labiau leisti savo stuburui iškrypti dėl kažko. Vienintelis objektas, dėl kurio daromi tokie veiksmai nebūtų visiškai smerktini, yra akmuo po kaklu. Toks kaip mano.

 

Sąvoka „bohema“ tėra žemiausios ribos, kurią gali pasiekti menininkas, vaizdingas ir estetiškas apipavidalinimas. Toks pat poetizmas kaip ir meilė tėvynei ar prie jūsų durų horizontaliai rymantis gatvės rūpintojėlis.




        rivière (Ro)

Jei kada pajustumėt, kad tampat masinio skaudinimo užtaisu – nieko nekeiskite (t. y., saugokite savo asmenybę). Juk nesate kaltas, kad gimėte šalyje, kurioje sukeistos eismo juostos, o šalikelės stulpeliai statomi per tankiai. Rytojų kuriate jūs! Šiandien.

 

Kad ir koks postkomercialmodernizmas bevyrautų ir kokia laisve belaistytų baklažanus - baisinė literatūros kategorijos vis dar nėra. Todėl mano knygos arba knygos apie mane dar teks palaukti vieną kitą į istoriją įeisiantį laikotarpį.

 

Svorio metimui nebūtina nei dieta, nei fitneso treneris, nei televizija ar koks kitas brangus arba vėliau brangiai kainuosiantis šlamštas. Tereikia, kad teologijos moksluose būtų praplėstos bei laisviau interpretuojamos dvi sąvokos: pagalba ir ganymas.

 

Nihilizmo ištakos siekia ketvirtąją mano rūsio laiptų pakopą. Su savimi jau spėjo nusinešti Ješua, marinuotus agurkus ir kitas išganyti turėjusias gėrybes. Tikslus aukų skaičius kol kas nežinomas.

 

Jei kartais panorėtumėte susipažinti su labai įdomiai atrodančiu ar besireiškiančiu žmogumi – nesidrovėkite ir klauskite be įmantrybių: o tavęs už ką nekenčia?

 

Kiekvienąkart, kai norėsite sutvirtinti savo žodžius arba kažką apkaltinti (dar kitaip tariant – cituoti), į autoriaus vietą galite rašyti mano pavardę. Taip niekada nesuklysite, nes niekas nežino, ką kada nors yra pasakęs žmogus, su kuriuo praktiškai niekas ir nesikalba.

 

Filologija šiandien nebėra tik paprasta disciplina. Tai gyvenimo būdas, kurio esmę ir prasmę sudaro stilingi keiksmažodžiai ir svetainės nihilisto įvaizdis.

        2008