Su durnu du turgu.
                      Žmonių priežodis.

       Gyveno vienos Ilgos Ausys, ir tos Ilgos Ausys mergautine pavarde buvo V. Bičiūnu vadinamos. Jos mito viskuo, ką tik griešnas pasaulis gali sugalvoti, o dirbo ir šnekėjo tiek daug apie be galo daug visokių dalykų, kad skaitytojam ir klausytojam net slobna darydavos. Ir jos buvo nepavydėtinai populiarios, kaip, pav., populiarus yra mūsų „rašytojas“ Arėjas (Leonas) Vitkauskas.

       Taigi tos Ausys linko, linko ir maskatavo.

       Maskatavo jos apie meną (visų labiausiai), apie nemeną, apie grafiją ir parnografiją; apie maną, sutaną, pontopidaną; apie sadizmą, klizmą ir chuliganizmą, o linko jos tik prie vieno. Jos linko prie litų...

       Ir, štai, tos Ilgos Ausys ilgai maskatavo, kol sumaskatavo gyvus 44 lietuviškus poetus.

       (Iš tikrųjų daugiau jos surado, bet per aritmetikos nečystą mokėjimą – nečystai iki 44 tesuskaitė).

       O kadangi reikia rasti trūkumas ir koks nors kilnus trūkumas, todėl susapaliojo, kad idealizmo per maža, o pesimizmo per daug. Į 44 skaičių neįrašęs Kubilevičiaus, paskiau už nosies per pusę puslapio tampo. Tą pat padaręs su Venclova, paskiau per visą puslapį terškina. O štai šiame labai optimistiškame V-os posme:
 
                Vis tiek! Tolyn, kur neša akys!
                —   —  —  —  —  —  —  —
                Juk visos šalys pučia ragą
                Ir tūkstančiai pasaulių dega,
                kai mūs žirgai kanopom skelia
                molynais ir kalnais sau kelią!
 
       Ilgos Ausys randa didžiausią pesimizmą(!). Ir aplamai, Dieve, jeigu Tu kur nors esi, neleisk profanuoti taip lietuvių poezijos ir meno, jeigu Tu bent kiek gali.

       O mūsų kolektyvas tik vieno norėtų, kad radiofoną greičiau Šv. Dvasia apšviestų ir jokių niekų nebeprileistų per radio apmokamai skalyti, kaip Ilgos Ausys su 44 padarė.

       J. M.      

       _________________
       Kalba autentiška
       Trečias frontas Nr. 1. Rašytojų aktyvistų kolektyvo literatūros gazieta. – Kaunas, 1930 m. sausis