(vietoje autoriaus)


EILĖRAŠČIAI APIE BALTIJĄ

Iš knygos „Baltija“



BALTIJOS PEIZAŽAS

Saulė vėjuotą vakarą
nuskendo Baltijos mariose.

Gintaro žvejai į Baltiją
išplaukė žvejoti.

Per naktį nerimo Baltija.

Iš ryto žvejai į pakrantę
vežė saulę gintaro valtyje.



MEILĖ IŠ TOLO

Tave mylėti tegalima iš tolo.
Arti tu tokia kaip Baltija.
Tik todėl, tur būt, toks meilės atolas
atžėlė tada, kai nesimatėme.
Kai sutikau: nesava truputį.
Lyg gaila gelstančio atolo.
Todėl teisybė: tegu ir rūsti:
tave mylėti tegalima iš tolo.




MOTERIS BALTIJOS KRANTO

Tu tokia, kaip Daugava.
Tu tokia, kaip Baltijos krantas,
kur pušys smalingos auga
ir vėjus vėtras iš marių kranto.

Tu mano pušis ant marių kranto,
todėl tau tinka vėtrų vainikas
ir poetas, kuris supranta,
kad be vėtros niekai viskas.

Todėl tau mano meilė kaip vėtra
ir dainos – jų aidas
iš pamario vėjų išplėštas
ir – kaip vėjas – palaidos.




BALTIJOS VĖJŲ DAINA

Dainavo Baltija su vėjais.
Su vėtrom Baltija dainuos.

Rūstusis vargas dainas sėja,
piūtis ateis perkūnijos aiduos.

Skambėk Pabaltėje
laisva
kaip Baltija
daina.

Per piūtį sudrebės Pabaltija.
Per piūtį sudrebės laukai.
Perkūnija!
Perkūnija!
Perkūnija!
Per ilgai mes tavęs nematėme.
Per ilgai mūs neaplankai.

Skambėk Pabaltėje laisva
laisvų perkūnijų daina.




KAVINĖ PRIE OPEROS

Ryga. Kavinė prie operos.
Prieš piet. Maždaug pirmą valandą.
Susirinkus visokia biržos cholera
ant respublikos sprando.

Litai. Latai. Bendra muzika.
Ir bendras bankrotas.
Valstietis pakluonėj segdamas guziką
nesusega: lopas ant lopo.

Kasdieną veža kuršiai ir latgaliai
prakaito vežimus į Rygą.
Rygoj viešpatauja biržos sauvalė, –
Parsiveža pusbonkį ir špygą.

Kaminais išrėžytas Rygos fonas
ne fabrikų, bet langų išdaužytų.
Prieblandoj šaukia Provodnikas ir Unijonas,
kad darbininkai ir biržos langus išdaužyti ryžtųs.




KALĖJIMŲ DEMOKRATIJA

Pabaltija. Jūra. Kaimai migloti.
Aplink miškai.
Tik todėl gyvuoja laisvė vogti
pagal įstatymus, demokratiškai,

Sako, Suomiuose rankas kirto,
jei kas ką ne savo paims.
Dabar kitoki laikai virto: –
kalėjimas tautai, laisvė vagims.

O Baltija, Baltija, Baltija,
bala gi tu ne jūra.
Pušys iš gėdos rausta pakrantėje,
o tu dar vis melsvai žiūrai,
kad amžius kovojo Pabaltija,
kad būti laisvai, kaip tu, kaip jūra.
Laisvę pavogė demokratija,
pamary – kalėjimo mūrai.




PABALTIJOS MENININKAM

Broliai, jum pora žodžių
paprastų, kaip mano kraštas prastas.
Tegu ir valkata tarp jūsų pasirodžiau,
ant galvos kurio 9 vėtros draskos,
tačiau tai mažmožis, draugai!
O ir menas dar ne viskas.
Kaktos keturkampį stačiau kai atstatai,
rusčiau perkūnijos akyse tvyska,
todėl visur žiūrėdamas
pro vėtrų prizmą
atkakliai aš agituoju
už visokiariopą aktyvizmą.
Poetai!
Dailininkai!
Muzikantai!
Atremontuokime aktingai
Pabaltijos krantą!

_________________
Kalba autentiška
Trečias frontas Nr. 1. Rašytojų aktyvistų kolektyvo literatūros gazieta. – Kaunas, 1930 m. sausis