Viktor Pelevin. Skaičiai. Romanas ir apsakymai. Iš rusų k. vertė Jurgis Gimberis. K.: Jotema, 2005.

 


      Pasakysiu tiesiai: niekada nemėgau filmų apie kaubojus, indėnus, gangsterius ir mafiozus. Nemėgstu ir naujojo rusų kino: vien "bratva", "bumeriai", "kapeikos" ir "oligarchai". Per pastaruosius dešimt metų daugumą rusų tarytumei apsėdo naujasis kaprealizmas: apie naujuosius rusus kuriami anekdotai, filmai, serialai, statomi spektakliai, rašomos knygos.


      Deja, ne išimtis ir naujasis rusų "mistikas" Viktoras Pelevinas. 2003 m. pasirodžiusio jo romano "Skaičiai" siužetas paprastas kaip ant lietuviškai išleistos šios knygos viršelio pavaizduotas vienas amerikietiškas centas. Naujasis rusas stebuklingai praturtėja, paskui jį "išduria", ir jis visko netenka. Be to, ši nė sudilusio skatiko neverta fabula gausiai papuošta postmodernistinėmis aliuzijomis į realius Rusijos politikos, visuomenės ir verslo teatro veikėjus. Čia dalyvauja Putino portretas, FST "džedajai", naftos magnatai, čečėnų smogikai, televizijos marionetės Ziuzia ir Čiubaika - politikai Ziuganovas ir Čiubaisas. Nors imk ir dokumentinį "pijaro" filmą susuk!

Negelbsti nė garsusis V. Pelevino Rytų misticizmas. Ir kaipgi jis gelbės, jei iš taip išgirtos šio autoriaus "rytietiškos pasaulėjautos", kuri buvo ryški romane "Čiapajevas ir Pustota" (1996), dabar liko tik banali dviejų skaičių - 34 ir 43 - priešprieša. Daug variacijų, tačiau viskas paprasta: 34 reiškia gėrį, o 43 - blogį! (Ši "laimingų" ir "nelaimingų" skaičių magija man priminė vieną pažįstamą lietuvį, kuris, prisiskaitęs laikraščių ir pasitelkęs etimologinius sugretinimus bei visokius kabalistinius metodus, pranašauja politinius įvykius ir siuntinėja įspėjamus laiškus Lietuvos saugumui.)


      Gal pagal šį romaną ir bus susuktas dar vienas "naujarusių" epopėjos filmukas. Tegul.


      Smagu tik tai, kad V. Pelevinas ir šioje knygoje sužiba taikliais aforistiniais posakiais. Su malonumu pateikiu keletą iš jų:


      Kapitalistinio dvasingumo paslaptis - menas vartoti savo pačių įvaizdį.


      - Kas tas postmodernizmas? /  - Tai, kai tu darai lėlės lėlę, o ir pats esi lėlė.

      Šiuolaikinis menininkas - tai paprasčiausias prezervatyvas, kuriuo kapitalas naudojasi ritualinės sueities su pačiu savimi metu.


      Ir dar smagu dėl lietuviško posakio "Eina jie b-biop". Dėkui knygos vertėjui J. Gimberiui, šitaip gražiai išvertusiam negražų keiksmažodį.


      Ir iš tikro, tegul eina velniop, myriop ir b-biop rusiški keiksmai ir "naujarusiški" romanai!

      2005 12 10