Vaclavui Havelui
Pjesė parašyta prancūziškai 1982 m. Tais pačiais metais pirmą kartą inscenizuota Avinjono festivalyje. Pirmą kartą paskelbta angliškai 1984 m. Londone (išleido leidykla „Faber and Faber“).
Pagrindinio vaidmens atlikėjas (A)
Repeticija. Baigiama tobulinti paskutinė veiksmo dalis. Scena tuščia. A ir L ką tik sureguliavo šviesas, R ką tik atvyko.
R sėdi fotelyje, žiūrovų salės apačioje, kairėje. Kailinis apsiaustas. Priderinta kailinė kepurė. Amžius ir išvaizda – nesvarbu.
P stovi šalia jo. Balta palaidinė. Plika galva. Už ausies – pieštukas. Amžius ir išvaizda – nesvarbu.
A stovi scenos viduryje ant 40 cm aukščio juodo kubo. Juoda plačiakraštė skrybėlė. Juodas, kulkšnis siekiantis chalatas. Basos kojos. Galva nulenkta. Rankos kišenėse. Amžius ir išvaizda – nesvarbu.
R ir P susimąstę žvelgia į A. Ilga pauzė.
P. (galiausiai). Ar tau patinka, kaip jis atrodo?
R. Pusėtinai. (Pauzė) O kam tas postamentas?
P. Kad iš parterio būtų matyti kojos.
R. O ką jis vilki po chalatu? (P žengia link A) Pasakyk. (P sustoja)
R. Ugnies. (P grįžta, pridega cigarą ir ramiai stovi. R rūko). O kaip atrodo makaulė?
R. Pamiršau. (P žengia link A) Pasakyk.
P. Nupešiota. Styro keli kuokštai.
P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Rankos matomos.
Ji pasideda bloknotą ir už ausies vėl užsikiša pieštuką
R. O kaip jos atrodo? (P sutrinka. Irzliai) Rankos, kaip jos atrodo?
P. Sutrauktos. Pluoštinė degeneracija1.
P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Rankos suglebusios.
Ji pasideda bloknotą ir už ausies vėl užsikiša pieštuką
R. Ugnies. (P grįžta, iš naujo pridega cigarą ir ramiai stovi. R rūko) Ką gi. Pažiūrėkime. (P sutrinka. Irzliai) Pajudėk. Nuvilk chalatą. (Pažvelgia į chronometrą) Paskubėk, man tuoj komiteto posėdis.
P prieina prie A, nuvelka chalatą.
A nesipriešina, nereaguoja. P atsitraukia laikydama chalatą rankoje. A stovi su sena pilka pižama, nulenkęs galvą, sugniaužęs kumščius. Pauzė
P. Ar tau labiau patinka be chalato? (Pauzė) Jis dreba.
P prieina, nuima skrybėlę, laikydama ją rankoje atsitraukia. Pauzė
P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Pabaltinti kiaušą.
Ji pasideda bloknotą ir už ausies vėl užsikiša pieštuką
R. Rankos. (P sutrinka. Irzliai) Kumščius. Pajudėk. (P prieina, atgniaužia kumščius, atsitraukia atgal) Ir pabaltink.
P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Pabaltinti rankas.
Ji pasideda bloknotą ir už ausies vėl užsikiša pieštuką. Jiedu susimąstę žvelgia į A.
R. (galiausiai). Kažkas negerai. (Sunerimęs) Kas gi negerai?
P. (droviai). O ką, jei mes... mes jas... sunertume?
R. Pamėginsi – nepagadinsi. (P prieina, suneria rankas, atsitraukia) Aukščiau. (P prieina, pakelia rankas iki juosmens, atsitraukia) Dar aukščiau. (P prieina ir pakelia sujungtas rankas iki krūtinės) Stop! (P atsitraukia) Dabar gerai. Tinka. Ugnies.
P grįžta, iš naujo pridega cigarą ir ramiai stovi. R rūko
P. (droviai). O ką, jei mažytį... mažytį... raiščiuką ant burnos?
R. (pasipiktinęs)2. Dėl Dievo!3 Tikra tiesioginių paaiškinimų manija! Visi taškai ant „i“ per amžius amžinuosius! Mažytis raiščiukas! Dėl Dievo!
R. Nė necyptelės. (Pažvelgia į chronometrą) Pats metas. Einu, pažiūrėsiu, kaip atrodo iš salės.
R išeina, jis daugiau nebepasirodys. P sudrimba į krėslą, bet, vos atsisėdusi, vėl pašoka ant kojų, išsitraukia skudurą, energingai patrina kėdę ir atlošą, numeta skudurą ir vėl atsisėda. Pauzė
R. (iš toliau, graudžiai). Nematau kojų pirštų. (Irzliai) Sėdžiu pirmoje parterio eilėje ir nematau kojų pirštų.
P. (keldamasi). Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Pakelti pjedestalą.
P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo)
R. Palenk galvą. (P sutrinka. Irzliai) Pajudėk. Palenk jam galvą. (P padeda bloknotą ir pieštuką, prieina prie A, labiau palenkia galvą, atsitraukia) Dar mažumėlę. (P prieina ir dar palenkia galvą) Stop! (P pasitraukia) Puiku. Tinka. (Pauzė) Trūksta nuogumo.
Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo
R. Pasijudink! Pasijudink! (P padeda bloknotą, prieina prie A ir neryžtingai stovi) Apnuogink kaklą. (P atsega viršutines sagas, praskleidžia drabužį, atsitraukia) Kojas. Blauzdas. (P prieina, iki kelio atraitoja vieną kelnių klešnę, atsitraukia) Kitą. (P atraitoja kitą klešnę, atsitraukia) Aukščiau. Kad būtų matyti keliai. (P prieina, atraitoja abi klešnes virš kelių, atsitraukia) Ir pabaltink.
P. Pasižymėsiu. (Išsitraukia bloknotą, paima pieštuką, rašo) Pabaltinti visą kūną.
P. (šaukia). Lukai! (Pauzė. Garsiau) Lukai!
LUKAS (už scenos, iš toli). Ateinu. (Pauzė. Arčiau) Kas dar nutiko?
P perduoda jam nurodymą techniniais terminais. Užgęsta šviesa, apšviečianti A kūną. Lieka apšviesta tik galva4. Ilga pauzė
P. (droviai). O ką, jei... jei jis... pakeltų galvą... akimirką... ir parodytų veidą... tik akimirką.
R. Dėl Dievo! Ką dar sugalvosi? Kad pakeltų galvą? Kur, tavo manymu, mes esame? Patagonijoje? Kad pakeltų galvą? Dėl Dievo!5 (Pauzė) Gerai. Štai mūsų katastrofa. Mums pavyko. Na, pakartojam, ir aš dingstu.
P. (kreipdamasi į L). Pakartojam ir jis dingsta.
A kūną nušviečia šviesa. Pauzė. Pamažu nušvinta visa scena
R. Stop! (Pauzė) Dabar... gesinam. (Scena užtemsta. Pauzė. Išblėsta apšviečianti kūną šviesa. Lieka apšviesta tik galva. Ilga pauzė) Nuostabu! Visi kaip pašėlę pašoks ant kojų. Girdžiu iš čia.
Pauzė. Tolumoje griaudi plojimai, A pakelia galvą, įbeda akis į žiūrovų salę. Aplodismentai aprimsta, nutyla.
Veidą apšviečianti šviesa išblėsta
______________________
1 Pranc. var. „Djuputreno liga“ (t. y. fiksuota fleksinė rankos kontraktūra – pirštai prilenkti prie delno).
4 Pranc. vart. šis epizodas kiek kitoks: „R Tegu užtemdo šviesą. (P perduoda nurodymą techniniais terminais. Šviesa pamažu užgęsta. Lieka apšviestas tik A. P uždengia šešėlis) Kad būtų matyti tik galva. (P perduoda nurodymą techniniais terminais. A kūnas pamažu panyra į tamsą. Lieka apšviesta tik galva. Ilga pauzė) Gerai.“
5 Pranc. vart. frazė „Dėl Dievo!“ pakeista fraze „Kokia idėja!“.
Iš angliško ir prancūziško originalo vertė Saulius Repečka
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 1 (sausis)