benediktas janusevicius

 

 

Ar girdi
(pavasario šermenys)
 
kaip grūdas beldžias į luobą
kaip prasikala ir laukai
gaubias žalsva šarma
 
laikas čiurlena iš lėto
pro langą ropščias venera
kažkas atsainiai sąžinės paraiko
net užsimerki (iš laimės)
 
pabudęs stebies:
ką tik murkė žibuoklėtas balandis
o jau meilę džiovina aitri kasdienybė
 
besvarstant sudygsta
vasaros paukščiai –
alkanos varnos užkimę pelėdos –
visa nuščiūva
tik prakaitas nepaliaujamai liejas
skandindamas visas minčių poras
bet plėšrūnus išvaiko
šventvabalis jonas su saliu ir žlabiu
vien pablūdęs smuikelis klajoja
(kažkur toli toli)
 
o koks buvo pavasaris!
visas suplukęs kukuojantis
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
 
 
 
***
, kavinė, bokalas ir dar šis bei tas
regis laimė tylutėliai nudvėsti tai
 
jau kažkur girdėta tai velkas iš
praeities iš nuvytusių rankraščių
 
slysta bet Cummingsas juk sakė
tiesą juk išties niekas nebūna ne–
 
vykėlis amžinai o vis tik gal aš ir
klystu galbūt niekur to negirdėjau
 
bet klaidos nežmoniškai gelia ir
šis skausmas luošina sielą anot
 
Dariaus nedora kalbėt pavardėm
tai tas pats kas viešai nusirengus
 
smaukytis verčiau paprašyti skolon
(jei nieks nebestato) du geriau
 
tris alaus beigi tikėtai užtemus
atpažinti mirties žingsnius kol
 
nebeliks, nė, jų,
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.
 
 
 
***
spiegiantis aidas laisvalaikiu
ką nors varo iš proto
užsigulėjus ant šieno
akmens pulsas primins man kelionę į dausas
pulsas ir smūgiai
smūgiai ir pulsas, –
                              smagios sūpuoklės
smagūs veideliai mano mažytės

                                          smagi karuselė

 

 
 
 
m
 
 
 
i
 
e
 
t
 
 
 
i
 
 
 
 
 
r
 
 
 
l
 
i
 
ė
 
 
 
m
 
 

 

 

 

                                          supa ir suka

skuba ir lekia
 
Žiema ir mirtis: poezijos almanachas – Vilnius: Žuvėdra, 2005.