***
Šimtmečius nešiojausi
skausmą širdy.
Uždarytą.
Užrakintą devyniom spynom.
Kad neišbėgtų,
Kad neišlėktų.
Kad nesugrįžtų paūgėjęs.

Bogutaitė, Vitalija. Apmąstymai, arba pokalbis su savimi: poezija. – Vilnius: Aidai, Ateities literatūros fondas, 2000.



***
Šviesoj nematome.
Tyloj negirdime.
Kabom
kaip šikšnosparniai
palėpėj
ir laukiame
nakties.

Bogutaitė, Vitalija. Apmąstymai, arba pokalbis su savimi: poezija. – Vilnius: Aidai, Ateities literatūros fondas, 2000.



***
Užsidariau savo erdvėj
ir dūstu.
Aplink žaliuoja laukai.
Pas mane – dykuma.
O kad turėčiau drąsos
paleist tamsiąsias
jėgas!
Jos būtų mano kareiviai.
Apgintų.
Išlaisvintų.
Bet sėdžiu savo narve
ir negaliu suprasti
kodėl taip giliai
įklimpau.

Bogutaitė, Vitalija. Apmąstymai, arba pokalbis su savimi: poezija. – Vilnius: Aidai, Ateities literatūros fondas, 2000.



***
Beprotiškai įsimylėjau
jūrą.
Jos platų horizontą,
jėgą,
paslaptis
ir nenutildomą ošimą –
o ypač kada bangos
šėlsta,
daužos į krantus –
man primena ir
mano nerimą.
Gal kitam gyvenime
ir aš pavirsiu
jūra?
Gal jūroje gimiau?
Kažkur gelmėse,
žuvų pasaulyje,
vulkanuose –
lava išsiveržiau,
todėl toks nesuvaldomas
minčių pasaulis,
lyg tekanti lava,
kuri sustingsta prasiveržus
į paviršių.
Atšąla.
Suakmenėja
ir lieka vieniša.

Bogutaitė, Vitalija. Apmąstymai, arba pokalbis su savimi: poezija. – Vilnius: Aidai, Ateities literatūros fondas, 2000.



***
Jau pavargau.
Pragyvenau daugiau nei
pusę amžiaus
ir tiek mažai išmokau.
Tikriausiai reikia
išprotėti, kad vėl
surastumei
save. Ne tokią,
kokia esi,
bet kokia norėtum būti.
Atidaryt vartus.
Paleist visus gyvūnus.
Lai lenda per akis,
ausis
ir pagaliau per protą.

Lai skausmas
išteka arterijom ir
venom kaip lava
iš mano
atminties.

Bogutaitė, Vitalija. Apmąstymai, arba pokalbis su savimi: poezija. – Vilnius: Aidai, Ateities literatūros fondas, 2000.



***
Nežinau ar sugrįšiu.
Praeiviai retai tesugrįžta.
Šerkšnu pasipuošė
jų galvos,
sulinko kaip
praėjusios dienos vargai.
Dabar ramu.
Kinkyki laumžirgį
į saulės ratą,
į juodą dėmę.

Bogutaitė, Vitalija. Apmąstymai, arba pokalbis su savimi: poezija. – Vilnius: Aidai, Ateities literatūros fondas, 2000.



***
Norėjau įeiti į
Domininkonų bažnyčios
rūsį,
į tą laike sustingusį buvimą.
Įeiti.
Pajusti sustojusio laiko
tikrumą,
bet baimė buvo didesnė
nei noras.
O gal prikelsiu maro
užkeikimą?
Pažeisiu mirusiųjų erdvę?

Noras pamatyt ir baimė
susiliejo.
Augo ir didėjo.
Baimė užtemdė
akis.

Bogutaitė, Vitalija. Apmąstymai, arba pokalbis su savimi: poezija. – Vilnius: Aidai, Ateities literatūros fondas, 2000.