mire        Nesulaukusi savo aštuoniasdešimt penktojo gimtadienio po ilgos ligos mirė grožinės literatūros vertėja Aldona Merkytė.

 

        Aldona Merkytė gimė 1924 balandžio 17 d. Sruogiškėse, Zarasų rajone. Vilniaus universitete baigė prancūzų kalbos studijas ir tris dešimtmečius dirbo „Vagos“ leidykloje. Išvertė daugiau kaip dvidešimt prancūzų rašytojų knygų, tarp jų: D. Diderot „Vienuolė“ (1955) ir „Žakas fatalistas“ (1982), J. Spangenbergo „Iš gamtininko gyvenimo“ (1957), A. Daudet „Nemirtingasis“ (1959), H. de Balzaco „Trylikos istorija (1963), P. Gamarros „Alacho sodai“ (1965), A. Bombard’o „Už borto savo noru“ (1965), J.-P. Sartre‘o „Žodžiai“ (1966), A. Philipe’o „Tiktai akimirka“ (1966), A. de Musset „Amžiaus sūnaus išpažintis“ (1968), J. Anouilh’o „Vyturys“ (1969), R. Martin du Gard’o „Žanas Barua“ (1972), J. Sanito „Ar jūs mėgstate Vagnerį?“ (1976), A. Frossard’o „Jono Pauliaus II pasaulis“ (1993), S. de Beauvoir „Gražūs paveikslėliai“, „Labai lengva mirtis“ (1994), Jurgio Baltrušaičio „Fantastiškieji viduramžiai: Antika ir egzotizmai gotikos mene“ (2001), N. Chatelet „Moteris aguona“ (2002).

 

        Jeigu ne kruopštus šios vertėjos darbas, Lietuvos skaitytojas nebūtų galėjęs susipažinti su minėtais prancūzų literatūros šedevrais. Vien jos iš prancūzų kalbos verstas M. Prousto romanas „Svano pusėje“ suteikia jai vietą Lietuvos vertėjų elite. Už nuopelnus literatūrai gražaus įvertinimo sulaukė 2005 m. – Aldona Merkytė buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

 

          Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba

 

          Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 5-6 (gegužė-birželis)