Richardas buvo peralkęs jaunas rašytojas tiesiogine ir perkeltine prasme – turėjo tik keletą draugų, o didesnę laiko dalį uždarbiaudavo pragyvenimui. Maišto, pykčio protrūkių, frustracijų kaupėsi vis daugiau, kol 1955 m. R. Brautiganas buvo sulaikytas už policijos skyriaus lango išdaužimą. Jo paties liudijimu, kad būtų suimtas ir pamaitintas. Tačiau iš kalėjimo po septynių dienų buvo nusiųstas į Oregono valstijos ligoninę, tą pačią, kurioje M. Formanas nufilmavo „Skrydį virš gegutės lizdo“. Ten jis, pagal diagnozę – paranojinis šizofrenikas, buvo dvylika kartų „pamaitintas“ elektrošoko terapija.

       Dosnesnis gyvenimas prasidėjo R. Brautiganui 1956 m. išsikėlus į San Franciską. Po metų draugystės vedė Virginią Dionne Alder. Ši buvo judviejų išlaikytoja, Richardas rašė poeziją ir leido laiką baruose su kitais nepripažintais rašytojais. Jo ankstyvoji poezija pasirodė bytnikų leidiniuose, tačiau su bytnikų judėjimu nesitapatino.

       1961 m. drauge su Virginia ir dukra Ianthe įsikūrė Aidaho valstijoje, kempinge, kur pradėjo rašyti pasaulinę šlovę jam atnešusią knygą „Upėtakių žvejyba Amerikoje“.

       Po metų, pavargusi nuo vienatvės namuose, Virginia jį paliko.

       R. Brautiganas buvo įsijungęs į digerių (Diggers), pilietinių anarchistų gretas 1966–1968 m. Digeriai siekė socialinių pokyčių: kultivuodavo gatvės teatrą, vargstančių šelpimą ar kolektyviai organizuodavo protesto akcijas (pvz., maršas pinigų mirčiai ir kt.). Hešberio rajoną užplūdusius turistus, kurie norėjo trumpam įsijausti į nevaržomą hipių atmosferą ir išmokti hipiškų terminų, pasitiko vietinių digerių (tarp jų buvo ir R. Brautiganas), laikančių rankose veidrodžius ir šaukiančius „pažink save!“ , demonstracija.

       Po „Upėtakių žvejybos Amerikoje“ kritikai sveikino šviežią, kupiną pulsuojančio humoro rašytojo stilių. R. Brautiganas buvo pripažintas vienu autentiškiausiu San Francisko kontrkultūros atstovu. Populiarumo viršūnę jis pasiekė aštuntojo dešimtmečio pradžioje, vėliau buvo išleistos dar kelios senesnės ir naujesnės novelės, deja, nė viena jų nepasiekė „Upėtakių žvejybos Amerikoje“ sėkmės.

       R. Brautiganas 1984 m. spalį buvo rastas negyvas savo namuose. Galvoje šautinė žaizda, šalia – 44 kalibro revolveris. Vaizdas pro langą į vandenyną, matyt, buvo paskutinis, regėtas 49-aisiais jo gyvenimo metais.

 

 

       30 centų, du bilietai su persėdimu, meilė

      

       Užsigalvojęs apie tave

       įlipau į autobusą,

       užsimokėjau 30 centų

       ir paprašiau vairuotojo dviejų bilietų

       su persėdimu,

       kol supratau,

       kad esu

       vienas.

 

 

 

       San Franciskas

 

       Šis eilėraštis buvo rastas užrašytas ant popierinio Ričardo

       Brautigano maišo vienoje San Francisko skalbykloje.

       Autorius nėra žinomas.

 

 

 

       Batonėlio atspaudas dauginimo aparatu

 

       Ak,

       tu esi tiktai kopija

       visų batonėlių,

       kuriuos kada nors tik esu aš suvalgęs.

 

 

 

       Romeo ir Džuljeta

 

       Jeigu tu mirsi dėl manęs,

       aš mirsiu dėl tavęs

       ir mūsų kapai bus nelyg du mylintieji,

       kartu skalbiantys rūbus

       skalbykloje.

       Jeigu tu paduosi man muilą,

       aš tau paduosiu baliklį.

 

 

 

       Greitoji haiku pagalba

 

       Gabalėlis žaliojo pipiro

       iškrinta

       iš medinės salotinės:

       tai ką?

 

 

 

       Vyras

 

       Su skrybėle

       jis maždaug penkiais coliais

       yra aukštesnis už taksi.

       Gražus eilėraštis

 

       Guliausi miegoti Los Andžele

       Galvodamas apie tave.

 

 

 

       Kafkos skrybėlė

 

       Kai lietus kaip chirurgas

       stukseno į stogą,

       aš valgiau ledų desertą,

       panašų į Kafkos skrybėlę.

 

 

 

       Seilės poravimuisi

 

       Mergina žaliu mini

       sijonu, ne itin graži, žingsniuoja

       gatve.

 

 

 

       - 2

      

       Kiekvienas su kuo nors nori eiti į lovą.

       Jie išsirikiavę neaprėpiama eile,

       Tad aš eisiu į lovą su tavim.

       Jie mūsų nepasiges.

 

 

 

       Taip, žuvų muzika

 

       Upėtakių spalvos vėjas pučia

       per mano akis, per mano pirštus,

       ir aš prisimenu, kaip upėtakiai

       slėpdavosi nuo dinozaurų,

       atėjusių atsigert iš upės.

       Upėtakiai slėpdavosi metro, pilyse

       ir automobiliuose. Jie kantriai laukdavo,

       kol dinozaurai pasitrauks.

 

 

 

       Atradimas

 

       Vaginos žiedlapiai išsiskleidžia

       tarsi Kristoforas Kolumbas,

       nusiaunantis batus.

 

       Kas galėtų būti gražiau

       už laivo pirmgalį,

       paliečiantį Naująjį Pasaulį?

 

 

 

       Meilės eilėraštis

 

       Tiesiog puiku

       ryte prabusti visiškai vienam

       ir neturėti kam nors sakyti,

       kad tu juos myli,

       kai tu jau jų nemyli.

 

 

 

       Prašau

 

       Ar tu galvoji apie mane

       taip dažnai,

       kaip aš

       apie tave?

 

 

 

       Pienas ančiai

 

       BAC!

       atmegzta/ 20 dienų

 

 

       Iš anglų k. vertė Julius Keleras

       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 10 (spalis)