Jeronimas_Messina       Rugsėjo 30-ąją, minint Tarptautinę vertėjų dieną, sostinės Taikomosios dailės muziejuje buvo pagerbti Šv. Jeronimo premijos laureatai.

 

       Ketvirtoji Šv. Jeronimo premija lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbą įteikta Markui Roduneriui už profesionaliai ir meniškai išverstus lietuvių literatūros kūrinius, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje ir tarptautinių ryšių plėtojimą. Šis šveicarų filologas, mokantis vokiečių, retoromanų, prancūzų, lotynų, graikų, lietuvių, gruzinų ir kitų kalbų, jau daugelį metų gyvena Šiauliuose. Nuo 2005 m. jis yra Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas, rašo daktaro disertaciją iš baltų kalbų sintaksės.

 

       M. Roduneris išvertė į vokiečių kalbą B. Sruogos „Dievų mišką“, J. Ivanauskaitės romanus „Ragana ir lietus“ bei „Placebas“, parengė lietuvių rašytojų tekstų apie Šveicariją knygą „Nuo Bodeno iki Lemano ežero“, įvairiose antologijose publikavo lietuvių rašytojų kūrybos vertimų.

 

       Pagiriamąjį žodį apie M. Rodunerį taręs Antanas Gailius laureatą simboliškai palygino su Gralio taurės ieškotoju Lietuvoje: „... jau kelerius metus rengia Šiauliuose „Europos literatūros dienas“, bet greta dar mokslingai tyrinėja lietuvių kalbos gramatiką, dalyvauja įvairiuose projektuose, ir niekas jums negalės pasakyti, kurioje kultūros ar mokslo srityje, kokiame europiniame ar lietuviškame projekte jo vardas išnirs kitais ar dar kitais metais.“

 

       M. Rodunerį pasveikino Šveicarijos konsulas Roberto Rossi.

 

       Penktoji Šv. Jeronimo premija už užsienio literatūros vertimus į lietuvių kalbą įteikta  Laimantui Jonušiui. Oficialus pagrindimas toks: už ilgametį reikšmingos šiuolaikinės literatūros skleidimą Lietuvoje, už išradingą vertimo uždavinių sprendimą ir atidumą lietuvių kalbai, už indėlį į vertimo kritiką. Laureato kūrybinis bagažas gana solidus. Tarp reikšmingiausių L. Jonušio vertimų yra V. Nabokovo „Tikrasis Sebastiano Naito gyvenimas“, T. Capote‘s „Kiti balsai, kiti kambariai“, J. Updike‘o „Poros“, S. Rushdie „Paskutinis Mauro atodūsis“, J. Banville‘io „Parodymų knyga“. Taip pat jis išvertė reikšmingus akademinius kūrinius: M. Walzerio „Kritikų draugija“, E. Gellnerio „Postmodernizmas, protas ir religija“, R. Nisbeto „Konservatizmas“. Išleido autorines straipsnių apie politiką ir kultūrą knygas „Laisvės šiokiadieniai“, „Rūmas virš bedugnės“.

 

       Saulius Repečka L. Jonušį apibūdino kaip plataus akiračio aktyvų intelektualą, tikrą dešimtosios mūzos kūrėją: „Vis dėlto didžiausiu Laimanto Jonušio nuopelnu laikyčiau pagarbą originaliam tekstui – vertėjas verčia tiksliai, nepasiduodamas pagundai kūriniui pagražinti, pataisyti, „papuošti“ savo emocijomis, įvairiais žodelyčiais ar primesti jam savo kalbėjimo stiliaus. Jis verčia kurdamas, o ne „prikurdamas“. Todėl skaitydamas, pavyzdžiui, Capote‘ę gali neabejoti, kad skaitai Capote‘ę, o ne Jonušį.“

 

       Laureatas L. Jonušys savo padėkos žodyje priminė: „Vertėjas, kaip ir biblinio pasaulėvaizdžio aiškintojas, susiduria su daugybe iššūkių: ar jis gerai suprato tai, kas skelbiama originale, tarsi Dievo žodyje, ar jis rado tinkamą gimtosios kalbos raišką, ar jo nesukritikuos rašto aiškintojai, tai yra kalbininkai? O juk išversto rašto, t. y. lietuvių kalbos principų bei taisyklingumo aiškinimas taip pat yra nesibaigiantis procesas. Tai nėra kliūtis, tai įrodymas, kad vertėjo darbas nesustingsta laike, kad jis visada gyvas, lankstus, kartais taisytinas, kaip ir mūsų supratimas apie pasaulį, kaip ir mūsų gyvenimas pasaulyje.“

 

       Vertėjus šventės dieną sveikino kultūros ministras Remigijus Vilkaitis ir viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė- 2009“ direktorius Rolandas Kvietkauskas.

 

       Arvydas Valionis

 

       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 10 (spalis)