tekstai.lt

Kleopas Jurgelionis. Pasaka „UŽDRAUSTAS GEISMAS“ (1971) (2)
Jurgelionis_gludi_liudi
Jurgelionis_gludi_liudi
       K. Jurgelionis (lit. slapyvardis – Kalėdų Kaukė) išleido studijų knygas „Panemunėlio tarmės fonetika“ (1911), „Kun. A. Vienožinskis ir jo dainos“ (1911) ir tautosakos rinkinį „Mįslių knyga“ (1913). Eilėraščių rinkinys „Glūdi liūdi“ (1916) parodė ryžtą išsivaduoti iš maironinės tradicijos. Vitalinį erotizmą ir „liūdinčio liūdesio“ patirtį K. Jurgelionis derino su simbolizmo ir ekspresionizmo efektais. Stengėsi išplėsti poezijos motyvų ir formų arsenalą, angažuodamasis pomaironinei žanrų įvairovei (nuo baladės iki filosofinių apmąstymų eilėraščio). Deklaravo poetinę kalbą, kurioje nuotaika įsišaknytų kaip savaiminė būties ekspresija, bylojanti estetinį organiškos formos veržlumą.


       KARALAITĖ

       Karalaiti, bernužėli,

       Aš į savo rūmus eisiu,

       Savo saulės rūbais vilksiuos,

       Į svodbelę rengsiuos...

       Tik prašyčiau aš dievulių,

       Ach, karštai aš jų maldaučiau,

       Kad ne man tektų vilkėti

       Tais auksiniais saulės rūbais!

       Dievulėliai, dievulėliai!

       Duokit kitą jam mergelę,

       Duokit mano karalaičiui,

       Mylimajam brolužėliui,

       Mergužėlę patogiausią!

 

       PIRMASIS IR ANTRASIS SENIŪNAS

       Dievulėliai! Dievulėliai!

       Duokit mūsų karalaičiui

       Mergužėlę patogiausią!

 

       KARALAITIS

       Eik, sesele, eik, jaunoji,

       Eik svodbelėn rengtųs.

       Eikit, mergos mergužėlės,

       Karalienei patarnautų.

       Būk sveika, skaisčioji,

       Būk sveika, jaunoji,

       Karaliene mano!

 

       VISI

       Būk sveika, sveika, jaunoji,

       Karaliene mūsų!

 

       Mergaitės apsupa Karalaitę

       

       MERGAITĖS

       Eik, sesele, Karalaite,

       Eik svodbelėn rengtųs!

       Aukso rūbais vilkdinsim,

       Daineles dainuosim,

       Daineles dainuosim,

       Lelijėlėms apkaišysim,

       Nuometėlį rengsim.

       Eik, sesele, eik, jaunoji,

       Eik svodbelėn rengtųs!

 

       KARALAITĖ

       Ach seselės mano mielos,

       Liūdna, liūdna man tai yra,

       Nerami širdelė!

       Kad galėčiau, numanyčiau,

       Paukštužėle virsčiau,

       Savo broliui mylimajam

       Mergužėlę rasčiau!

 

       Mergaitės su Karalaite išeina

       

       KARALAITIS

       Jūs, tarnaičiai mano mieli,

       Eikit renkit puikią svodbą,

       Puikų pokylį iškelkit!

 

       TARNAIČIAI

       Eisim, brangus Karalaiti,

       Eisim rengsim puikią svodbą,

       Puikų pokylį iškelsim!

 

       KARALAITIS

       Kol sesutė mylimoji

       Aukso rūbais vilksis,

       Eisiu puošiuos svodbos skraistėm

       Ir aš, jos jaunasis.

       Pasipuošęs lauksiu sesės,

       Lauksiu savo nuotakėlės,

       Aš jaunosios savo lauksiu.

 

       TARNAIČIAI

       Tegyvuoja Karalaitis!

       Tegyvuoja jo jaunoji!

 

       Karalaitis su tarnaičiais išeina

       

       PIRMASIS SENIŪNAS

       Prieš senolių papratimą,

       Prieš dievulių uždraudimą

       Tu keli tą keistą svodbą,

       Karalaiti mūsų mielas.

 

       ANTRASIS SENIŪNAS

       Prieš senolių papratimą,

       Prieš dievulių uždraudimą!

 

       Uždangalas

       

       ANTRAS AKTAS

 

       Karalaitės rūmas. Karalaitė sėdi nuliūdus aukštam krėsle. Ji dėvi auksiniais saulės rūbais. Mergaitės, ramindamos karalaitę, baigia ją puošti svodbon. Valytė, karalaitės auklė, sėdi savo krėsle atokui nuo mergaičių

 

       MERGAIČIŲ CHORAS

       Ei, liu-liu-liu-liu!

       Didis vandenėlis.

       Už vandenėlio,

       Už Nemunėlio,

       Augo mergelė,

       Augo mergelė

       Kaip parašyta.

       Žyd' jos veideliai

       Kaip bijūnėliai!

       Žyd' jos veideliai

       Kaip bijūnėliai,

       O ant galvužės

       Jos rūtų vainikėlis.

       Ei, liu-liu-liu-liu!

 

       KARALAITĖ

       Išdainuotumbit, sesutės,

       Išdainuotumbit man, mielos,

       Kad už vandenėlio,

       Kad už Nemunėlio,

       Augtų man bernelis.

       Augtų man bernelis

       Kaip parašytas,

       Skaisčiais veideliais

       Kaip bijūnėliais,

       Skaisčiais veideliais

       Kaip bijūnėliais

       Ir ant galvelės

       Dimnia kepurėle.

 

       PIRMOJI MERGAITĖ

       Brangi ponia, Karalaite,

       Tau bernelis išdainuota, T

       au garbelė išlialiuota,

       Kaip nė vienai mūsų!..

 

       KARALAITĖ

       Kaip skaudu, griaudu širdelei...

 

       (Verkia)

       

       VALYTĖ

       Ach mergaite,

       Kam jos širdį kaip paukštelę,

       Išbaugintą balandėlę,

       Priminimais griaudeni?

 

       MERGAIČIŲ CHORAS

       Ai, neverk, sesele,

       Ai, neverk, jaunoji,

       Nuramink širdelę!

 

       (Visos suklaupia)

       

       Mes, suklaupusios prieš tavim,

       Už tave paverksim.

       Mes, sugrudusios prieš tavim,

       Savo širdis tau padėsim!

       Dega mūsų širdužėlės

       Dėl tavęs, mūs Karalaite!

       Štai tavęspi teplavena

       Jų skaisti liepsnelė!

       Eikš prie mūs širdelių,

       Eikš čia prie ugnelės,

       Semkis ramumėlio,

       Semkis stiprumėlio,

       Guoskis, Karalaite!

 

       KARALAITĖ

       Ach seselės širdingiausios,

       Taip didžiai mane pamilot!

       Ach, tik trokščiau aš sudegti

       Jūs širdžių ugnelėj!

 

       VALYTĖ

       Nesudegsi, Karalaite,

       Saulės dukra būsi!

 

       MERGAITĖS

       Nesudegsi, Karalaite,

       Karaliene būsi!

       Prie širdelių mūs ugnelių

       Mes tave parengsim,

       Puošnią skaisčią jaunuolėlę

       Dailiai išlydėsim!

 

       PIRMOJI MERGAITĖ

       Aš kaselę tau supinsiu,

       Geltonų plaukų kaselę

       Kaspinėliais geltonais!

 

       (Pina kasą)

       

       ANTROJI MERGAITĖ

       Vainikėlį tau uždėsiu,

       Žalių rūtų vainikėlį,

       Gvazdikėliais įpintais!

 

       TREČIOJI MERGAITĖ

       Aš jurginą tau prisegsiu

       Prie iškilusios krūtinės,

       Prie krūtinės tos auksinės,

       Brangia deimanto saga!

 

       KETVIRTOJI MERGAITĖ

       Aš tau juosmenį plonutį

       Juostele švelnia apjuosiu,

       Iškaišyta gintarėliais

       Kaip vaivorykštė marga!

 

       PENKTOJI MERGAITĖ

       Liemenėlį aš lankstutį

       Apibersiu gėlėmis!

 

       ŠĖŠTOJI MERGAITĖ

       Pusbatėlius mažutėlius

       Apsagysiu žvaigždėmis!

 

       KARALAITĖ

       Plaukeliai mano

       Jūs geltonieji,

       Mergelių pinamieji,

       Vėjužio pučiamieji,

       Brolužio glostomieji!

       Ach, teglostai jus brolužis,

       Kol tik brolužis, ne bernužis

       Ne dalelės skirtasis,

       Kad neplyštų man širdelė!

 

       VALYTĖ (priėjus prie Karalaitės)

       Seselės, gana! Jau tai žiniai pasakyti laikas. Karalaite, ganai Jau atėjo tavo laikas savo likimui nuspręsti. Būk tvirta, Karalaite! Mūsų širdys tau sukurtos, tegul tau suteikia paguodos, tegul tvirtybės tau duoda. Atitolink dievulių rūstybę, gelbėk save nuo nelaimės, gelbėk mus nuo nelaimės! Karalaite, skirkis su karalaičiu, skirkis su savo broliu, skirkis su mylimuoju, kad netaptum jo žmonelė.

 

       KARALAITĖ

       Ach!

 

       MERGAITĖS

       Ką sakai, Valyte! Kaip ji skirsis su Karalaičiu, kaip ji skirsis su mylimuoju, kaip ji paliks jį vieną? Ne, ne, ne, ji nesiskirs, karaliene ji liks, karaliene ji liks.

 

       KARALAITĖ

       Valyte! Augintojėle mano! Tu mane išpuoselėjai, tu mane užnešiojai, tu mane vadavai, motinėlę užstojai. Ar tu dabar man rūstų žodelį tari, ar tu man dabar gerą žodelį tari? Ar tu, mane vaduodama, iš mano pilužės varai, iš mano rūmų varai į girias ir tyrus laukus, kur mane kožnas vėjelis užpūstų, kur mane kožnas lietužis užlytų? Kur aš ėjusi eisiu, kur kelelį rasiu, kur galvelę priglausiu?

 

       VALYTĖ

       Aš ne rūstų, aš gerą tau žodelį tariu. Eik, Karalaite, nuo Karalaičio, nestok į svodbelę. Tu lygų kelelį atrasi, tu savo laimužę sutiksi. Saulelė leisis ir kelsis, tau kelią rodys, žvaigždelės tave palydės per naktelę.

 

       KARALAITĖ

       Ach, bet nematysiu aš savo brolelio, nebematysiu aš Karalaičio nei saulei keliantis, nei saulei leidžiantis!

 

       MERGAITĖS

       Ai Valyte, Valyte, neatimk mums Karalaitės, neatimk mums gražulytės! Neatimk!

 

       VALYTĖ

       Seselės! Gaila Karalaitės, gaila jaunosios, bet reik nuo dievulių rūstybės vaduotis. Reikia eit Karalaitei dienelę ir kitą, kad neištiktų blogas likimas. Praeis meteliai, praeis ir kiti, ir sugrįš pas mus Karalaitė, sugrįš laukiama, sugrįš išvaduota.

       KARALAITĖ

       Ach Valyte, kaip aš beateisiu, kaip aš besugrįšiu, viena išėjus klajūnėlė?

 

       VALYTĖ Tu sugrįši,  Karalaite, ir išėjusi neisi kaip klajūnėlė. Klausyk! (Paslaptingai) Aš žinau senutę. Ji gyvena pagiryj prie ežerėlio. Jos triobelė samanota, eglių šakomis apklota. Ją nuėjus ten mačiau, jos pagalbos aš

       prašiau. Ji žiniuonė, su nežinomais dievais sėbrauja ir iš jų galybės turi. Ji paslaptingą kelią tau atvertų savo paslaptim.

 

       KARALAITĖ

       Argi taip galėtų būti?

 

       VALYTĖ Gali. Tik tau reikia panorėti, Karalaite. Tik norėk, norėk, skaisčioji Karalaite! Ar nori? Skubėk sakyt, ar nori, Karalaite.

 

       KARALAITĖ

       Ach Valyte!.. Noriu!.. Juk noriu... noriu... Nors širdis man alpsta, kad brolelis reiks palikti, reiks nebematyti jo skaistaus veidelio... Ach, kas mane prakalbins ryto vakarėlio, kas man meilingą žodelį pasakys? Rytelio kur kelsiu, vakarėlio kur gulsiu, niekur savo brolelio nebematysiu.

 

       VALYTĖ

       Neraudok, nevaitok, Karalaite! Žodelį tarus, būk tvirta. Einu senutės pakviestų.

 

       Valytė išeina

       

       MERGAITĖS

       Ai Valyte, Valyte! Neatimk mums Karalaitės, neatimk mūsų vienintelės! Neatimk, neatimk!

 

       KARALAITĖ

       Ach, vai man, ko sulaukiau!

       Ach sesutės, seserėlės,

       Kas ištiks mane?

       Argi taip galėtų būti,

       Ar galėtų taip išpulti,

       Kad apleisčiau šią pilužę,

       Kad su jumis, sesės, skirčiaus,

       Kad brolelio nebmatyčiau?..

 

       MERGAITĖS

       Neapleisk mūs, Karalaite,

       Neapleisk mūs, brangutėle,

       Nepalik tu šios pilužės,

       Nesiskirk su Karalaičiu!

 

       KARALAITĖ

       Reiks gal skirtis, reiks apleisti,

       Reiks brolelio nebmatyti!..

 

       MERGAITĖS

       Kur tu eisi, kur klajosi,

       Gal vargelį vargsi?

       Neik iš čia, mūs Karalaite!

       Neik, neik, neik!

 

       KARALAITĖ

       Ach, aš neičiau, neišeičiau,

       Bet man reikia eiti!..

 

       (Ūmai)

       

       Sesės! Sesės! Sesės! Sesėsl

       Glauskite mane!

 

       (Puola joms į glėbį. Įeina Valytė su Senute)

       

       MERGAITĖS

       Kas tau, kas tau, Karalaite?

       Karalaite, Karalaite!

 

       VALYTĖ

       Karalaite! Kas tau, kas tau?

 

       Visos glamonėja Karalaitę

       

       Kam taip dūksauji, skaisčioji?

       Kam griaudi širdelė?

       Didis tavo sielvartėlis,

       Rūpestėlis tavo didis,

       Bet pakelsi tą likimą,

       Ir nurims širdelė.

 

       KARALAITĖ

       Ach, jau rimstu... Gal taip reikia... Tik man gaila jūs, seselių, mano gerųjų draugalėlių, tik man gaila mano brolužio!

 

       VALYTĖ

       Štai čia atvedžiau aš tą senutę. Pamokys ji tave ko reikia.

 

       SENUTĖ

       Sveika, šviesioji Karalaite.

 

       KARALAITĖ

       Sveika, senute. Tu žinai mano vargą?

 

       SENUTĖ

       Žinau, Karalaite.

 

       KARALAITĖ

       Tai kokį tu man kelią parodysi?

 

       SENUTĖ

       Kelias, Karalaite, tiesus. Tiesus tiesutėlis. Tai tu taip ir eisi. Ir tu labai greitai eisi. Tik šmakšt, ir nueisi. Ir ten rasi lygias lankas, o ten niekas tavęs neras. Bet tas kelias trim lankais yra apjuostas, tai per tris kartus tu turėsi lįsti. Vienas, du, trys; vienąsyk šmakšt, kitąsyk šmakšt ir trečiąsyk šmakšt. O paskui jau bus tas kelias. Taigi aš čia va turiu tris grandeles: viena grandelė — vienas lankas, antra grandelė — antras lankas, trečia grandelė — trečias lankas. Tai ar tu norėtum, Karalaite, taip išeiti?

 

       KARALAITĖ

       Norėčiau.

 

       SENUTĖ

       Tai ar jau nori?

 

       KARALAITĖ

       Noriu.

 

       SENUTĖ

       Tai kad nori, tai še tau tos trys grandelės. Klausyk dabar, ką sakysiu. Kaip vieną grandelę užmausi ant smailinio pirštelio, atsimink, ant smailinio, tai užmovus nueisi ligi juostai. Kaip kitą užmausi ant smailinio pirštelio, tai nueisi ligi pažastų. O kaip trečią užmausi ant smailinio pirštelio, tai jau ir visa nueisi. Tai taip ir bus. Ar supranti?

 

       KARALAITĖ

       Suprantu.

 

       SENUTĖ

       Tik viską gerai atmink ir daryk, kaip sakiau.

 

       KARALAITĖ

       Gerai. Bet pasakyk man, ką aš ten rasiu nuėjus?

 

       SENUTĖ

       Tai jau ten pati rasi. Sakau, lygias lankas rasi. O toliau pati pamatysi. Jau čia man nereikia sakyti.

 

       KARALAITĖ

       Ačiū, senute.

 

       SENUTĖ

       Nėr už ką, Karalaite. Tik atmink, kaip sakiau. O dabar tai sudieu, šviesioji Karalaite.

 

       KARALAITĖ

       Sudieu!

 

       Senutė išeina

       

       MERGAITĖS

       Tai išeis mūsų Karalaitė! Tai jau mus apleis mūsų Karalaitė! Tai jau nebmatysim mūsų brangiosios! Ai Valyte, Valyte, kam taip padarei?

 

       VALYTĖ

       Sesutėlės, taip jau lemta!

       Taip geriau bus jai!

       Karalaite, Saulės Dukra,

       Spindulėli mūs brangiausias,

       Nebilgai tarp mūs bebūsi,

       Nebilgai mums saule šviesi,

       Nebilgai žvaigžde spindėsi,

       Nebilgai jau, nebilgai!

       Nebilgai gėrėsis akys,

       Nebilgai mūs širdys džiaugsis,

       Nebilgai jau, nebilgai.

 

       KARALAITĖ (apkabina Valytę)

       Ach, taip, Valyte,

       Ach, taip, brangioji,

       Ach, taip jau man lemta likimo!

       Sudieu, Valyte,

       Sudieu, sesytės,

       Gal jūs jau daugiau nebmatysiu!

 

       MERGAITĖS

       Sudieu, Karalaite,

       Sudieu, mylimiausia,

       Tave mūs širdelės palydi!

       Tau dega, liepsnoja,

       Tave apgailauja,

       Išbėgs jos su tavim kelionėn!

 

       Beldimas į duris

       

       VISOS

       Ach!

 

       KARALAIČIO BALSAS

       Ei sesyte balandėle,

       Ar jau vilki saulės rūbais,

       Saulės rūbais ar jau vilki,

       Ar eini svodbelėn?

 

       MERGAITĖS

       Ach, kas bus?

 

       KARALAITĖ

       Ne, broleli dobilėli,

       Dar nevilkiu saulės rūbais,

       Saulės rūbais dar nevilkiu,

       Dar neinu svodbelėn!

 

       KARALAIČIO BALSAS

       Ko gaišuoji, sesutėle?

       Jau puošnus tavęs aš laukiu,

       Jau svodbelėn vesti noriu!

 

       KARALAITĖ

       Dar lūkėki, palūkėki,

       Dar seguos tik sijonėlį!

 

       (Užmauna grandelę ant piršto ir sulenda žemėn iki juostai)

       

       MERGAITĖS

       Karalaite! Karalaite!

 

       (Visos pripuola prie Karalaitės)

       

       KARALAITĖ

       Sudieu jums, sesutės,

       Sudieu jums, širdelės, sudieu!

       Sudieu tau, broleli,

       Sudieu, mylimasis, sudieu!

 

       MERGAITĖS

       Sudieu, Karalaite,

       Sudieu, mylimiausia, sudieu!

       

       (Visos priklaupia ties Karalaite)

       

       KARALAIČIO BALSAS

       Ar eini jau, sesute,

       Ar jau, mylimoji,

       Ar jau, ar jau?

 

       KARALAITĖ

       Dar ne, brolužėli,

       Dar ne, mylimasis,

       Dar ne, dar ne!

 

       KARALAIČIO BALSAS

       Ko gaišuoji, nuotakėle?

       Laikas jaunąjį sutikti,

       Jau svodbelėn laikas.

 

       KARALAITĖ

       Dar, broleli, palūkėki,

       Dar veržiuos aš kiklikėlį!

 

       (Užsimauna kitą grandelę ant piršto ir sulenda žemėn iki pažastų)

       

       Sudieu tau, broleli,

       Sudieu, mylimasis, sudieu!

       Sudieu jums, sesutės,

       Sudieu jums, širdelės, sudieu, sudieu!

 

       MERGAITĖS

       Sudieu, Karalaite,

       Sudieu, mylimiausia, sudieu!

 

       KARALAIČIO BALSAS

       Ar jau, sesutėle,

       Ar jau, lelijėle,

       Ar jau, ar jau?

 

       KARALAITĖ

       Jau tuoj, brolutėli,

       Jau tuoj, dobilėli;

       Jau tuoj, jau tuoj!

 

       (Užmauna trečią grandelę ir palengva sulenda visa į žemę, dainuodama ,,Sudieu!")

       

       MERGAITĖS

       Ai, vai mums!

       Karalaite! Karalaite!

       Ai, nebėr mūs Karalaitės!

       Ai, nebėr mūs saulutėlės,

       Ai, nebėr, nebėr!

 

       KARALAIČIO BALSAS

       Jau eik, sesutėle,

       Jau eik, mergužėle,

       Jau eik, jau eik!

 

       MERGAITĖS

       Ach! Kas mums daryt?

 

       VALYTĖ

       Bėgti! Bėkim iš čionai!

 

       Mergaitės išbėga

       

       KARALAIČIO BALSAS

       Daryk, sesele,

       Daryk dureles!

 

       Tyla

       

       Sesutėle, mergužėle,

       Ko balselio nepaduodi?

 

       Tyla

       

       Ach, kas ten būtų ištikę?

       Ei, darykite duris!

 

       Atidaroma durys. Įeina Karalaitis su seniūnais ir tarnaičiais

       

       KARALAITIS

       Vai man, kurgi mano sesė?

 

       TARNAlČlAI

       Vai mums, kurgi mūsų Karalaitė?

 

       KARALAITIS

       Ei, ieškot, ieškot, ieškot!

       Ei, suraskit mano Karalaitę!

 

       ANTRASIS SENIŪNAS

       Ar berasi, Karalaiti?

       Toks dievulių nusprendimas!

 

       PIRMASIS SENIŪNAS

       Prieš dievulių nusprendimą

       Tu rengei tą keistą svodbą...

 

       TARNAIČIAI

       Ei, ieškot, visi ieškot,

       Ieškot, ieškot, ieškot!

 

       KARALAITIS (laužydamas rankas)

       Vai man, vai man, vai man!

       O dievuliai, kurgi sesė,

       Kurgi mano seserėlė,

       Kurgi mano seserėlė,

       Kurgi, kurgi, kurgi, kur?

 

       VISI (sumišę)

       Kurgi mūsų Karalaitė,

       Kurgi, kurgi, kur, kur?

 

       Uždangalas

 

       Čikaga, 1912—1913

 

       Kleopas Jurgelionis. Glūdi liūdi. Poezijos rinktinė. V.: Vaga, 1971.