tekstai.lt

Kleopas Jurgelionis. Pasaka „UŽDRAUSTAS GEISMAS“ (1971) (1)
Jurgelionis_Kleopas
Jurgelionis_Kleopas
       K. Jurgelionis (lit. slapyvardis – Kalėdų Kaukė) išleido studijų knygas „Panemunėlio tarmės fonetika“ (1911), „Kun. A. Vienožinskis ir jo dainos“ (1911) ir tautosakos rinkinį „Mįslių knyga“ (1913). Eilėraščių rinkinys „Glūdi liūdi“ (1916) parodė ryžtą išsivaduoti iš maironinės tradicijos. Vitalinį erotizmą ir „liūdinčio liūdesio“ patirtį K. Jurgelionis derino su simbolizmo ir ekspresionizmo efektais. Stengėsi išplėsti poezijos motyvų ir formų arsenalą, angažuodamasis pomaironinei žanrų įvairovei (nuo baladės iki filosofinių apmąstymų eilėraščio). Deklaravo poetinę kalbą, kurioje nuotaika įsišaknytų kaip savaiminė būties ekspresija, bylojanti estetinį organiškos formos veržlumą.

 

       Yra žmonių, kurie savo spontanišką talentą išbarsto mar­gose gyvenimo paraštėse ar apdovanoja jo kibirkštimis ki­tus, pakliuvusius į jo aplinką. Prie tokių poetų, matyt, pri­klauso Kleopas Jurgelionis (vėliau ryškesnio talento K. Bin­kis). K. Jurgelionio kūrybinis kelias nelygus, su staigiais posūkiais ir nukrypimais, nelabai kam žinomas ir supranta­mas. Jis anksti pasitraukė iš gyvojo lietuvių literatūros pro­ceso, ir mūsų laikų skaitytojui dažnai yra girdėtas tik keis­tas, šiek tiek paslaptingas poeto slapyvardis — Kalėdų Kau­kė, o 1916 m. metais išleistas vienintelis poezijos rinkinėlis „Glūdi-liūdi" seniai jau tapo bibliografine retenybe.

 

 

       UŽDRAUSTAS GEISMAS

 

       Pasaka

 

       PIRMAS AKTAS

 

       Karalaičio pilies rūmai. Stovi puošnus sostas, o ant sosto sėdi Karalaitis ir savo dūmas dūmoja. Ties juo netoliese stovi trys žilabarzdžiai Seniūnai ir gudriais patarimais jį raminti mėgina. Saulės spinduliai skverbiasi pro langą, margais raštais rašytą, ir žaidžia ant jų aksominių rūbų ir jų žilų barzdų

 

       PIRMASIS SENIŪNAS

       Karalaiti mūsų mielas,

       Liūdi tavo seserėlė,

       Užraudotos jos akytės,

       Jos akytės užraudotos

       Ir skaistieji jos veideliai

       Ašarėlėms apsivilgę.

 

       ANTRASIS SENIŪNAS

       Atdūksėliai jos griaudingi

       Ir dainelės jos griaudingos.

 

       KARALAITIS

       Ko gi liūdi, ko gi verkia,

       Ko nelinksma mano sesė?

       Ji skaisčiausioji žvaigždelė,

       Ji dailiausioji mergelė,

       Žydrūnėlė mėlynakė.

       Mano širdžiai ji maloni,

       Mano jausmą ji sušildo,

       Ji meiliausia, patogiausia,

       Mandagiausia ir liauniausia —

       Nėr kitos jai niekur lygios.

       Daug tarnų siunčiau į svietą,

       Daug sugrįžo jų nuliūdę,

       Kad nerado niekur lygios,

       Panašios į mano sesę.

 

       PIRMASIS SENIŪNAS

       Mūsų mielas karalaiti,

       Dar visi nespėjo grįžti,

       Neapėjo dar svietelio.

       Gal sulauksim jų dar šiandien

       Iš kelionės po svietelį,

       Po svietelį, po plačiausią.

 

       ANTRASIS SENIŪNAS

       Gal atneš jie džiugią žinią,

       Gal suras jie dailią mergą,

       Tavo sesei, karalaiti,

       Dailumėliu panašiausią.

 

       KARALAITIS

       Dar lūkėsiu, palūkėsiu,

       Paklausysiu, pažiūrėsiu,

       Kokios bus tos naujos žinios.

       Jei nebus kitos jai lygios,

       Jei nebus tokios meilingos,

       Taip skaisčios, taip liemeningos,—

       Savo jausmo nevaržysiu,

       Savo meilės negesinsiu.

 

       ANTRASIS SENIŪNAS

       Karalaiti, karalaiti,

       Ką manytum, taip darydams,

       Taip darydams, taip nuspręsdams

       Prieš senolių papratimą...

 

       KARALAITIS

       Gal senoliai taip nedarė,

       Ir kitoks jų būdas buvo.

       Betgi buvo jie laimingi,

       Už mane daug laimingesni,

       Kad galėjo rast mergelių

       Jiems gražiausių, patogiausių,

       Jųjų širdžiai maloniausių.

       Man gi toks likimas teko,

       Kad dailiausia mano sesė,

       Mano sesė žydraakė,

       Kad kitos nėra jai lygios.

 

       PIRMASIS SENIŪNAS

       Gal paimtum nors nelygią,

       Ne dailiausią, tik meilingą,

       Tik kalbelėje širdingą,

       Kad nerūstautų dievuliai.

 

       KARALAITIS

       Taip kalbėti jūs paliaukit!

       Ko čia rūstautų dievuliai,

       Ko čia jiems būtų užpykti?

       Gal jie patys man taip skiria,

       Kad dailiausioji seselė

       Man žmonelė būtų.

 

       Įeina dvi Tarnaiti

      

       Ką sakysit, mergužėlės?

       Su žinia gal man ateinat?

 

       PIRMOJI TARNAITĖ

       O gražiausias Karalaiti!

       Kaip ta nendrė siūbuonėlė,

       Kur ties ežeru linguoja,

       Taip seselė tavo miela

       Sielvartėlyj vaikštinėja.

 

       ANTROJI TARNAITĖ

       Nebegirdimi jos kalbelės,

       Nebegirdim jos dainelių.

 

       PIRMOJI TARNAITĖ

       Tik dievuliams tyliai meldžias,

       Tik dievulių kažko prašo.

 

       KARALAITIS

       Ei, raminkit Karalaitę,

       Daineles jūs jai dainuokit.

       Ko norėtų, ko prašytų,

       Viską duokit, visko teikit. N

       egailėčiau nieko sviete.

       Visą lobį jai pavesčiau,

       Karalystę atiduočiau

       Savo sesei skaistaveidei,

       Mano širdžiai meilingiausiai.

 

       ANTROJI TARNAITĖ

       Mūsų brangus Karalaiti,

       Tavo širdperšą mes žinom,

       Tavo jausmą mes užjaučiam,

       Ir tavim mes užžavėtos,

       Dėl tavęs ją glamonėjam.

 

       ANTRASIS SENIŪNAS (šalyje)

       Ir tarnaitės jį taip myli,

       Visos mergos jo ir ponios

       Širdeles jam atiduotų.

 

       PIRMASIS SENIŪNAS (šalyje)

       Bet prilygti jos negali

       Jo seselei dailumėliu,

       Kaip žvaigždelės prie saulutės.

 

       KARALAITIS (tarnaitėms)

       Jūs nuneškit mano sesei

       Nuo manęs meilingą žodį,

       Tenurimsta, teneverkia,

       Tepragiedrina veidelį.

       Jei už ją dailesnę rasiu,

       Bus pati man atrastoji,

       Jei nerasiu, mano sesė

       Bus dailioji karalienė.

 

       ABI TARNAITES

       Tau paklusnios, Karalaiti,

       Kaip paliepiamos darysim.

 

       Tarnaitės išeina.

      

       KARALAITIS

       Pasiųstieji vis negrįžta,

       Gal neranda, o gal rado,

       Gal man linksmą žinią neša...

 

       PIRMASIS SENIŪNAS

       Mes maldaujame dievulių,

       Kad jiems rasti pasisektų,

       Kad mergelė, ne seselė

       Tau žmonelė būtų.

 

       Girdėt trimituojant

      

       ANTRASIS SENIŪNAS

       Trimituoja, trimituoja!

       Tai sugrįžta pasiųstieji,

       Paskutiniai pasiųstųjų

       Iš svietelio, iš plačiausio.

 

       PIRMASIS SENIŪNAS

       Gal jų žinios bus džiaugsmingos,

       Nuramins gal mūsų širdis.

       Tebūnie taip, o dievuliai,

       Tebūnie taip, o gerieji!

 

       KARALAITIS

       Paskutinės bus jų žinios,

       Jos nulems, kas man daryti,

       Jos išris tą sunkų daiktą,

       Pranešėjos sutuoktuvių

       Su dailiausia mergužėle

       Bus tos žinios, kur jie neša.

 

       Įeina Pasiuntiniai. Paskui jų veržiasi minia piliškių, tarnų, tarnaičių

      

       PIRMASIS PILIŠKIS

       Iš kelionės taip pridusę,

       Jų veidai lyg nusiminę.

 

       ANTRASIS PILIŠKIS

       Iš kelionės taip pridusę,

       Jų veidai lyg nusiminę.

 

       TREČIASIS PILIŠKIS

       Ar užėjo, ar surado?

 

       KETVIRTASIS PILIŠKIS

       Gal ir šitie, kaip pirmieji,

       Be radybų bus atėję.

 

       PIRMOJI TARNAITĖ

       Ar mergelė, ar seselė?

 

       BALSAI

       Ar užėjo, ar surado?

 

       ANTROJI TARNAITĖ

       Paklausykim, štai jų klausia.

 

       KARALAITIS

       Mano pirmas pasiuntinį,

       Pasakyk, ką tu regėjai,

       Po svietelį bekeliaudams.

       Ar matei kur tokią dailią,

       Tokią skaisčią ir patogią

       Mergužėlę liemeningą,

       Kaip meilioji mano sesė?

 

       PIRMASIS PASIUNTINYS

       Karalaiti mūsų brangus,

       Liūdna tai man tau pranešti,

       Daug regėjau mergužėlių,

       Daug skaisčių, meilių veidelių,

       Daug šviesių, švelnių galvelių,

       Bet tokios, kaip tavo sesė,

       Kaip ta mūsų Karalaitė,

       Nei vienos nebuvo sviete.

 

       BALSAI

       Nesurado, nesurado...

 

       KARALAITIS

       Mano antras pasiuntinį,

       Galgi tau geriau pavyko,

       Galgi tu man pasakysi,

       Kad suradęs man mergelę,

       Kur būtų kaip mano sesė?

 

       ANTRASIS PASIUNTINYS

       Mūs šviesiausias Karalaiti,

       Kaip danguj viena tik saulė,

       Taip ir ji viena tik žemėj,

       Taip daili ir taip patogi,

       Taip skaisti ir taip meilinga

       Tavo sesė mylimoji.

 

       BALSAI

       Nesurado, nesurado.

 

       PIRMASIS SENIŪNAS

       Tai nerado, tai nerado,

       Tai tokio likimo būta.

 

       ANTRASIS SENIŪNAS

       Gal kas žemę užkerėjo,

       Gal kur raganos sugraibstė

       Kas dailesnio buvo žemėj.

 

       BALSAI

       Tai nerado, tai nerado.

       Gal kur raganos sugraibstė

       Kas dailesnio buvo žemėj.

 

       MERGAIČIŲ BALSAI

       Tai tokio likimo butą,

       Tai seselė, ne mergelė.

 

       KARALAITIS

       Taigi, trečias pasiuntinį,

       Tu gal man ką gero tarsi,

       Pasakysi, kad suradęs,

       Pasakysi, kad kur matęs

       Tokią dailią, tokią skaisčią

       Mergužėlę liemeningą,

       Kaip ta mūsų Karalaitė,

       Kaip ta mano lelijėlė?

 

       BALSAI

       Ką gi tars jis, ką sakys jis?

       Gal nors jo bus geros žinios.

 

       TREČIASIS PASIUNTINYS

       Meilingiausias Karalaiti,

       Daug lelijų yr darželiuos,

       Daug rožių ir jurginėlių,

       Bet gražiausioji lelija,

       Mandagiausioji gėlelė

       Tik šiame darželyj auga.

 

       BALSAI

       Mandagiausioji gėlelė

       Tik šiame darželyj auga.

 

       MERGAIČIŲ BALSAI

       Tai seselė, ne mergelė,

       Tai tik taip likimo lemta.

 

       BALSAI

       Kaip pirmieji, taip ir šitie

       Nesurado, nesurado.

 

       PIRMASIS SENIŪNAS

       Jau nebėr ko kito laukia,

       Jau išgirsim nusprendimą.

 

       BALSAI

       Kelias mūsų Karalaitis,

       Karalaitis mūsų kelias;

       Skaistus veidas lyg aptemo,

       Lyg aptemo, lyg nušvito.

 

       KARALAITIS

       Tai nebėr daugiau ko viltis:

       Paskutiniai pasiųstųjų

       Tas pačias žinias man neša,

       Kokias atnešė pirmieji;

       Užmanytam nusprendimui

       Šiandien laikas paskutinis.

       Mano mieli jūs, seniūnai,

       Jūs, gudruoliai žilagalviai,

       Patarėjai išmintingi,

       Giminaičiai, giminaitės,

       Ir tarnaičiai ir tarnaitės,

       Paklausykit, ką sakysiu,

       Ką dabar jums pabylosiu.

       Šiandien linksma bus mums diena,

       Šiandien svodbą savo kelsiu.

       Mano sesė skaistaakė,

       Mano sesė meilingiausia,

       Už visas mergas gražiausia,

       Bus jau šiandien mano žmona,

       Bus draugė man vienutinė.

 

       MERGAITĖS

       Ne mergelė, tik seselė

       Karalienė mūsų lieka.

 

       KARALAITIS

       Jūs, mergelės, jūs, tarnaitės,

       Mano sesei pasakykit

       Nusprendimą paskutinį.

       Jai uždekit vainikėlį,

       Ją gėlelėms padabinkit

       Ir čionai man ją atveskit.

       Išeina kelios mergaitės

       Jūs, seniūnai žilagalviai,

       Pasakykit savo žodį,

       Savo svarų žodį tarkit

       Apie šitą mano darbą,

       Apie šitą nutarimą.

 

       PIRMASIS SENIŪNAS

       Karalaiti mūsų mielas,

       Abejoja mūsų galvos

       Ir nežino mūsų širdys,

       Ar joms džiaugtis, ar liūdėti.

 

       ANTRASIS SENIŪNAS

       Prieš senolių papratimą,

       Prieš dievulių uždraudimą,

       Karalaiti mūsų brangus,

       Tu keli tą keistą svodbą.

 

       KARALAITIS

       Ach senoliai mano mieli,

       Man juokai tos jūsų kalbos!

       Jau paseno jūsų širdys,

       Jau atšalo jūsų kraujas,

       Jau apžilpo jūsų akys,

       Sausu protu jūs tesprendžiat,

       Papratimais ir dievuliais

       Norit širdį suvaržyti.

       Man nesvarbūs papratimai

       Ir nebaisūs man dievuliai,

       Tik akim svarbu gražybė,

       Tik svarbu jausmams paguoda!

 

       ANTRASIS SENIŪNAS

       Karalaiti, Karalaiti,

       Tavo žodžiai lyg per drąsūs:

       Papratimai — šventas daiktas,

       Ir dievuliai gali bausti,

       Gali smarkiai jie nubausti

       Tavo žingsnį laisvamanį.

 

       TREČIASIS SENIŪNAS

       Bet svarstyt reik, kad likimas

       Yr dievulių nusprendimas.

 

       PIRMASIS SENIŪNAS

       Karalaiti mūsų šviesus,

       Tu turi galybę didžią,

       Bet dievuliai dar didesnę.

 

       KARALAITIS

       Bet dėl ko jie taip padarė,

       Kad tik sesė yr dailiausia,

       Kad kitos nėra jai lygios?

       Kaipgi tu sakai, seniūne?

 

       TREČIASIS SENIŪNAS (į kitudu seniūnu)

       Nekalbėkit Karalaičiui

       Tų skaudžių gudriųjų žodžių!

       Jo valia teišsipildo,

       Jo širdis linksma tebūna!

       Taip dievuliai gal nuskyrė,

       Kad šviesioji jo seselė,

       Mūs geroji Karalaitė,

       Yr skaisčiausia ir dailiausia,

       Kad kitos nėra jai lygios.

 

       BALSAI

       Taip dievuliai gal nuskyrė,

       Kad geroji Karalaitė

       Yr skaisčiausia ir dailiausia,

       Kad kitos nėra jai lygios.

 

       KARALAITIS

       Jūsų širdys tepradžiunga,

       Tenušvinta jūsų akys!

       Bus linksmybė šiandien mano,

       Šiandien bus linksmybė jūsų!

 

       VISI

       Tegyvuoja Karalaitis!

       Tegyvuoja mūsų ponas!

       Tegyvuoja jo seselė,

       Karalienė būsimoji!

 

       Ateina Karalaitė su tarnaitėmis

      

       KARALAITIS

       Štai ateina mano sesė,

       Lelijėlė vienutinė!

       Sveika, mano širdužėle,

       Sveika, brangi mano saule!

 

       VISI

       Sveika, sveika, sveika, sveika,

       Sveika, mūsų saulužėle,

       Mūs geroji Karalaite,

       Būsimoji karaliene!

 

       KARALAITĖ

       Sveikas, mano mielas broli!

       Sveiki, mieli jūs seniūnai,

       Ir seniūnai, ir tarnaičiai!

 

       KARALAITIS

       Sesutėle lelijėle!

       Jau sugrįžo pasiųstieji,

       Paskutiniai pasiųstųjų,

       Ir nerado jie pasaulėj,

       Nė vienoj pasaulės vietoj,

       Taip gražios ir taip meilingos

       Mergužėlės liemeningos,

       Kokia tu esi, sesele!

 

       PASIUNTINIAI

       Daug, daug matėm mes mergelių,

       Daug meilių, skaisčių veidelių,

       Daug švelnių, šviesių galvelių,

       Bet nė viena neprilygo

       Karalaitei mūsų brangiai,

       Mūsų poniai meilingiausiai.

 

       KARALAITĖ

       Ach, dievuliai buvo rūstūs,

       Buvo rūsčios šviesios jėgos,

       Veltuo ėjo mano maldos,

       Veltuo prašymai širdingi.

       Ach, širdelė mano dreba

       Prieš likimą man nuskirtą.

 

       KARALAITIS

       Sesutėle mano brangi,

       Miela mano mergužėle,

       Man seselė, man mergelė,

       Man jaunoji nuotakėlė,

       Man dailiausioji žmonelė,

       Vienutinė mano meilė

       Būsi amžinai!

 

       KARALAITE

       Broleli!

       Mano geras Karalaiti!

       Tu šviesiausias bernužėli!

       Tu žinai gi, kaip širdingai,

       Kaip giliai, neapsakytai

       Aš, kaip sesė, tave myliu

       Sapno meile nesapnuota.

       Kad galėčiau, numanyčiau,

       Dangų, broli, tau prilenkčiau!

       Bet, broleli, tavo norai,

       Tavo šitie nutarimai,

       Mano širdžiai yra baisūs

       Ir keisti, ir nemalonūs.

       Ir drebu visa pamąsčius,

       Apie tai tik prisiminus,

       Kad tiems norams ir tarimams

       Gal jau greitai reiks įvykti.

       Ach, kad aš galėčiau laimę

       Tau kitaip suteikti!..

 

       KARALAITIS

       Sese!

       Mano brangi Karalaite!

       Tik tavyj bus mano laimė,

       Kad tavyj tik meilė mano!

       Tu gražiausia, meilingiausia,

       Nėr kitos tau niekur lygios.

       Sesutėle, širdužėle,

       Pamilai mane, sesele,

       Tai, prilenkus savo širdį,

       Dar labiau tu pamylėsi,

       Kaip mergelė, kaip žmonelė

       Savo brolį, savo vyrą,

       Karalaitį ir karalių.

 

       KARALAITĖ

       Ach broleli, broli mano!

       Taip klaiku širdyj man daros!

       Kaip galėčiau būti sykiu

       Tau seselė ir tavoji!

       Nepatiks tai, brolužėli,

       Nepatiks tai dievulėliams!

 

       PIRMASIS IR ANTRASIS SENIŪNAS

       Nepatiks tai, Karalaiti,

       Nepatiks tai dievulėliams!

 

       KARALAITIS

       Ne, sesele, ne, dailioji!

       Jau dievuliai gal taip skyrė,

       Kad tik tu esi dailiausia,

       Kad nėra kitos tau lygios,

       Jau dievuliai gal taip skyrė,

       Kad tu liktum karaliene!

 

       TREČIASIS SENIŪNAS

       Jau dievuliai gal taip skyrė,

       Kad tu liktum karaliene!

 

       TARNAIČIAI IR TARNAITĖS

       Jau dievuliai gal taip skyrė,

       Kad tu liktum karaliene!

 

       KARALAITĖ

       Kaip rūtelių lapužėliai,

       Kaip mažieji tie lapeliai,

       Taip širdelė mano dreba.

       Karalaiti mano! Broli!

       Ach, bijau ištarti žodžių:

       „Mano būsimasai vyre.”

       Kad taip liepi, kad taip nori,

       Kad matai čia savo laimę,

       Ką aš, vargšė, bedarysiu...

       Nors aš virpu ir nerimstu,

       Nors širdelė mano pyksta,

       Negaliu tau prieštarauti...

       Ach broleli mano geras,

       Bent manęs tu pagailėtum!..

 

       KARALAITIS

       Sesutėle, nuotakėle!

       Mano meilės draugalėle!

       Eik į savo šviesius rūmus,

       Vilkis savo saulės rūbais,

       Savo saulės rūbais vilkis,

       Į svodbelę renkis!

 

       Kleopas Jurgelionis. Glūdi liūdi. Poezijos rinktinė. V.: Vaga, 1971.

 

       Skaityti toliau