2004-ųjų vasario 27 d., „Panevėžio literatūrinės žiemos“ festivalis. Jonas Strielkūnas skaito eilėraščius „Portretas su cigarete“ ir „Pavasario žemė marguoja...“
Portretas su cigarete
Ta tamsa – kur pasidėti,
Kai nei žemės, nei dangaus?
Nykiai smilksta cigaretė –
Lyg viena, lyg be žmogaus.
Cigaretė naktį vaikšto,
Atsispindi vandeny.
Ir nė velnio jai neaišku,
Kam tu žemėj gyveni.
Jai visai nerūpi lūpos –
Ar bučiuosis, ar raudos.
Paprasčiausiai patyliukais
Ji save joms atiduos.
Ir nukris į šlapią molį
Jau bereikšmiai pelenai.
Ir beliks ranka numoti,
Kad kvailai pragyvenai.
1965.XII.30
Iš ciklo „DURNAROPĖS“
* * *
Marcelijui Martinaičiui
Pavasario žemė marguoja,
Žaliuoja pakrūmėm visom.
Bet kurgi merga ta mergoji,
Ta - apsikasojus kasom?
Lyg būtų kas karvę nukėlę
Tenai, kur žolė nugremžta.
Laukai tavo sieloj laukėja,
O tu vis miestėji mieste.
Ir kužda pavasario dvasios
Lyg laumės Makbetui aure:
- Tai kurgi tas bernas bernasis
Su velvetine kepure?
Nuo saulės kaitrios išdurnėję
Durnaropės juokias skaniai:
- Tas bernas seniai išbernėjo,
Merga išmergėjo seniai!
1988.IV5
Strielkūnas, Jonas. Lyrika: rinktinė, I tomas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
Žiemos žodžiai
2011-03-09