Rimas Užgiris. Benedikto Januševičiaus nuotrauka       Rimas Užgiris – anglų kalba rašantis lietuvių kilmės poetas – viešėjo Poetinio Druskininkų rudens 2012 festivalyje. Jo eilėraščius vertė Edgaras Platelis.

 

       Poetinio Druskininkų rudens 2012 almanacho pristatymas Vilniuje, „Mint Vinetu“ knygyne spalio 3 d. R. Užgiris skaito eilėraštį „Kas iš to kyla“:

 

 

 

 

              Kas iš to kyla

 

       Malerio pirmoji simfonija –

 

       kai šlapdriba

       tirpsta

       į godžią dirvą –

       ataidi gegutė

       kurią išgirdom kalvose

       tarp Kolobriero ir jūros.

 

       Ir štai būgnai

       dunda žemė – drambliai

       žino, kas artėja.

       Kompozitorius laukia.

       Mes laukiam.

 

       Už posūkio sustojom

       pakilę virš žvilgesio –

       imk šį mârron glacée

       ir valgyk. Valgyk lėtai

       žvelgdamas jūron.

 

       Smuikai būna per saldūs

       kaip pigus ledinukas

       bet tik ne tai

       nei tai

 

       tas sniegas –

       ta jūra

 

       Poezijos popietė Druskininkuose, „Dainavos“ centro Aušrinės salėje spalio 6 d. Rimas Užgiris (JAV) skaito eilėraštį „Skrydis AA 956“:

 

 

 

             Skrydis AA 956

 

       Prarajoj
       kurią atvėrė
       šis skrydis

 

       naktys tarp mūsų

       tai jūros

       sudužti

 

       kur supuos

       tarp vienatvės

       gėlių

 

       jų žiedlapius

       mezgu

       sapnų.

 

       juos nudreskia

       tikrovė

       aušra

 

       skrydžio

       tikslumas

       atstumas

 

       mus jau atskiria

       nors alkis

       nenumarinamas.

       Svečių ir laureatų vakaras Vilniuje, Piano.lt koncertų salėje spalio 7 d. R. Užgiris (JAV) skaito eilėraštį „Švarkelis“:

 

              Švarkelis

 

       Odinis kabo švarkelis

       tarp šukuotos vilnos

       ir blizgaus nailono.

 

       Išblukus pilkrudė oda

       numarginta atminties

       dėmėm ir rėžiais.

 

       Dangaus mėlynumas Atėnuos.

       Balti pastatai. Tolumoje

       tviskanti jūra. Siauros

 

       turgaus gatvės. Plinkantis

       prekeivis sako, kad švarkas vokiškas,

       ir ugnimi įrodo jo vertę.

 

       Ir visgi oda bijo vandens.

       Netvarus švarkelis. Kietas ir

       jautrus. Moters svajonių vyras.

 

       nupirko mano eksžmona.

       Išlinki, plieskiančio šarmo

       lietuvė gydytoja.

 

       Prabėgus mėnesiams, kai jos palikta tuštuma

       įleido šaknis, Kvinsą vėl

       uždengė lietus. Mano karjera paskendo.

 

       Tiesmukas bendradarbis rusas,

       mano rūkymo bendras, kolega filosofas

       paklausė, kaip laikosi švarkelis.

 

       Viskas tvarkoj, atsakiau. Tik

       cigarečių pelenai

       ir tas lietus.

 

       Poezijos skaitymai Vilniuje, Užupio kavinėje spalio 8 d. R. Užgiris (JAV) skaito eilėraštį „Trečiadienio naktis centre“:

 

              Trečiadienio naktis centre

 

        Tango poezija metro stotelė džiazas

        aktoriai juokias repetuoja eilutes

        flirtas perone traukinio laukiant

        žmogėnas kramto trupantį mėsainį

        benamis šalia elitinio berniuko

        mergina nestygsta paliesti šypsosi

        prašinėja pinigų gyvenimas is eilėraščių

        kurie nesirimuoja daina galvoj

        lyg Stravinskis, Šėnbergas, Dieve,

        tik ne Šėnbergas! kuo nusikalto, kad pabaigoj

        teliko nešvarūs popiergaliai jo rankoj nuplyšę marškiniai

        plaukai kelnės dėmėtos? kas padaryta?

        Kaip tas vaikinas gavo merginą?

        Negaliu klausti neklausiu ne negaliu klausti

        štai F traukinys mus išveža toli

        metro ritmu du-dun, du-dun du-dun

        glėby prisiplojus Eleni

        graikiškai keiksnoja, supainiojus žingsnius

        per Fueran Tres Años, mūsų tango svajonę

        Danielis groja saksu, fleita ir pianinu

        lieja teisingą melodiją žemyn gatve

        kviečia mane scenon paskaityti neplanuoto eilėraščio

        taikantis prie dainos, kurios negrojau — tai mane pribaigs!

        Jė, bet tekstą pribaigiu, tikras bibopas, jė!

        Kur aš? O, meili graikė banguoja

        per aikštelę it Marko kaire koja

        palietas vanduo, o jo rankos šokdina

        keistus nuostabius gitaros akordus

        o Brajano durzgiantis ritmas virpdo jaunas

        nešokančias moteris, dum, de ta dum beng

        tėkmė pasišiaušia, virsdama per sceną

        kaitrinių lempučių šviesoj (atsargiai!)

        iki prarajos, kur suraibuliuoja

        šiek tiek blyksteli prieš garmėdama ar tiesiog išslysta

        man iš rankų, sako labanaktis labos

        nakties ir mūsų vandenys lieka telkšoti, gertis į medį.

 

      

       Tekstai iš „Poetinio Druskininkų rudens 2012“ almanacho

       Vaizdo įrašai – žiemos žodžių

       2012 10 13