Charles BukowskiCharlesas Bukowskis (1920–1994) – amerikiečių poetas ir prozininkas, rašęs, jo paties teigimu, „palaužtiesiems, išprotėjusiems ir prakeiktiesiems“. Tamsiąją gyvenimo pusę – skurdą, išnaudojimą, susvetimėjimą, girtuoklystę, paleistuvystę, vaikystės traumas – be pagražinimų, tačiau ir su humoru aprašinėjęs Ch. Bukowskis kūrybinio kelio pradžioje literatūrinės spaudos ir leidyklų buvo ignoruojamas, bet vėliau sulaukė kultinio populiarumo ir daugybės epigonų. Sukūrė scenarijų pusiau autobiografiniam vaidybiniam filmui „Baro musė“ (1987), kuriame jį patį įkūnijo aktorius Mickey Rourke'as. Iki mirties spėjo išleisti beveik penkias dešimtis knygų. Beje, neoficialiais JAV knygynų duomenimis, būtent Ch. Bukowskio knygų šioje šalyje pavagiama daugiausia.

 

 

Iš anglų k. vertė Andrius Patiomkinas

 

 

 

mano senis

 

kai man buvo 16

depresijos metais

namo pareidavau girtas

ir mano visi drabužiai –

trumpikės, marškiniai, kojinės –

lagaminas ir apsakymų

puslapiai

voliodavosi išsvaidyti

pievutėje palei namus

ir gatvėje.

 

motina laukdavo

už medžio:

„Henri, Henri, neik

vidun... jis

užmuš tave, jis skaitė

tavo apsakymus...“

„aš galiu nutarkuoti jam

subinę...“

„Henri, prašau, susirink

šituos... ir

susirask kambarį.“

 

bet jam buvo neramu

kad galiu

nebaigti vidurinės

taigi aš vėl

sugrįždavau.

 

vieną vakarą jis įsliūkino

su vienu iš

mano apsakymų

(kurių aš jam niekada

nerodydavau)

ir tarė: „čia

puikus apsakymas.“

„okei“, – atsakiau, o jis man padavė lapus

ir aš jį perskaičiau.

tai buvo istorija apie

turtuolį

kuris susikivirčijo su

žmona ir išėjo

vėlai vakare į miestą

išgerti kavos

ir stebėjo

padavėją, šaukštus    

šakutes, druskines, pipirines

neoninę iškabą

vitrinoje

o paskui pasuko atgal

į savo arklidę

aplankyti ir patapšnoti

mėgstamiausio arklio

kuris tada

įspyrė jam į galvą

ir užmušė.

 

kažkodėl

ta istorija jam

pasirodė prasminga

nors

ją rašydamas

neturėjau supratimo

apie ką

rašau.

 

taigi aš pasakiau jam:

„okei, seni, gali turėt

tą apsakymą.“

 

ir jis, pasiėmęs lapus

išėjo

ir uždarė duris.

man rodos, niekada

nebuvome

labiau suartėję.

 

1977

 

 

 

labai savotiškas atvejis

 

ta moteris anam baro gale nenuleidžia nuo manęs

akių; aš nulenkiu galvą, nusuku žvilgsnį, prisidegu

cigaretę, vėl žvilgteliu: ji tebespokso į mane

žaviai apsitaisiusi, o ir pati, hm, gali

sakyti, graži.

jos akys įsisiurbia į manąsias; aš

pakylėtas ir sudirgęs, tada

ji atsistoja, pasuka į moterų tualetą:

koks užpakalis!

koks grakštumas!

tai bent gazelė!

 

žvilgteliu į savo fizionomiją baro veidrodyje, nusuku

akis.

 

ji sugrįžta; tada prieina barmenas: „šlakelis

nuo tos moters anam baro gale.“

 

dėkodamas linkteliu jai, pakeliu stikliuką, nusišypsau,

išlenkiu.

 

ji vėl žiūri, koks keistas ir malo-

nus patyrimas.

 

žvelgiu prieš save, tyrinėju savo plaštakas – visai

nieko, kaip plaštakos.

 

tuomet ūmai dingteli:

ji mane su kažkuo

sumaišė.

 

nusiropščiu nuo kėdės ir kėblinu link išėjimo,

o tada – į naktį; pereinu bulvaru

pusę kvartalo, užsimanau rūkyt, išsitraukiu

iš apsiausto kišenės cigarečių pakelį ir smalsiai

sužiūru į jų pavadinimą (tokių aš tikrai

nepirkau): MIRTIS, ten

parašyta.

 

nusikeikiu, tėškiu pakelį į gatvę ir traukiu link

kito baro: nuo pat pradžių žinojau: ten buvo

kekšė.

 

1989

 

 

 

komentarai apie naujausią mano eilių knygą:

 

geresnė už visas ankstesnes.

parsidavei.

užknisi.

mano motina tavęs nekenčia.

tu turtingas.

tu geriausias anglakalbis rašytojas.

galiu tave aplankyti?

aš rašau taip kaip tu, tik geriau.

kodėl važinėji BMW?

kodėl nesurengi daugiau literatūrinių vakarų?

pažįsti Alleną Ginsbergą?

ką manai apie Henry Millerį?

gal parašytum pratarmę kitai mano knygai?

pridedu Céline'o nuotrauką.

pridedu senelio kišeninį laikrodį.

pridedamą palaidinę numezgė mano žmona bavarietišku stiliumi.

gėrei su Mickey Rourke'u?

esu 19 metų mergina, ir aš atvažiuosiu sutvarkyti tavo namų.

tu esi bjaurus šunsnukis, jei aiškini žmonėms, kad Shakespeare'as nepaskaitomas.

ką manai apie Normaną Mailerį?

kodėl niekini Hemingway'ų?

kodėl nusirašinėji nuo Hemingway'aus?

ko kimbi prie Tolstojaus?

dabar aš sėdžiu, bet kai išeisiu, būtinai atvažiuosiu pas tave.

man atrodo, tu paskutinis šūdžius.

tu išgelbėjai mano sumautą gyvenimą.

kodėl nekenti moterų?

aš tave myliu.

skaitau tavo eilėraščius baliuose.

ar visa tai tau iš tikro nutiko?

kodėl tu geri?

mačiau tave žirgų lenktynėse, bet netrukdžiau.

norėčiau atnaujinti mūsų santykius.

tu tikrai išbūni visą naktį nesmigęs?

aš išgerčiau daugiau už tave.

šitą tu nusirašei nuo Sherwoodo Andersono.

buvau kada sutikęs Ezrą?

esu vieniša ir kiekvieną naktį galvoju apie tave.

ką, po velnių, tu įsivaizduoji mulkinąs?

mano papai ne kažin kokie, bet kojos klasiškos.

dėjau ant tavęs.

mano žmona tavęs nekenčia.

gal galėtumėte perskaityti pridėtus eilėraščius ir pakomentuoti?

aš paskelbsiu visus laiškus, kuriuos man rašei.

nieko tu neišdursi, nususęs smaukaliau.

 

1989

 

 

Versta iš:

The Oxford Book Of American Poetry. Oxford University Press, 2006

 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2013 m. Nr. 1 (sausis)