de profundis
prieš savo valią prieš rašytą testamentą
prieš atsisveikinimą tylų su visais
prieš gydytojų prognozes prieš Tą Momentą
prieš nemigą su jos košmariškais garsais
prieš baimę savo kūno niekad nebebūti
prieš nepakeliamus be morfijaus skausmus
prieš pagerėjimą ligos eigos trumputį
prieš nesiliaujančio blogėjimo simptomus
prieš jausmą kad tave visai apleido Dievas
prieš tuštumą kai jo gilia malda šaukies
prieš mintį kad tai paskutinės tavo dienos
prieš nebuvimą Visareginčios Akies:
tad nežinia už ką galbūt kaip tik už tai
dėkoji Dievui kad jis myli taip karštai
jalta balaklavskaja 26
mes net nesusimąstydavom ką reiškia adresas
balaklavskaja 26 kai iš smaragdinės jūros
grįždavom į kiemą su graikiniu riešutmedžiu
po kuriuo kartu su jo šeimininku gerdavom vyną
atmieštą kumelės pienu
ir katinas marsas voverių siaubas laimindavo
mūsų pokalbius glaustydamasis aplink kojas;
mažytį disonansą vienintelio jaltos poeto namuose
sukėlė mūsų mažametis sūnus netyčia sulaužęs
jo teberopinėjančio sūnaus dviratuką bet mes sumokėjom
kambario nuomą į priekį ir visą mėnesį uoliai
vaišinom šeimininką dar nežinodami kokia
galybė žmonių norės sulaužyti jaltą
neatsiklausdami
karo dievo katino marso (kuris kartą išėjo į naktį
ir nebegrįžo) ar gali ši vieta balaklavskaja
vienu ir tuo pačiu metu būti ir mūsų vasaros idilė
ir įlanka pilna svetimtaučių karinių laivų stumiančių
savo medinį trojos arklį į mūsų vasaros kiemą
stumiančių savo danajišką dovaną
kad atimtų
šią žemę iš totorių palikuonio
todėl sakydama: timeo danaos et dona ferentes
aš tvirtai tikiu jog šios žemės neatsignybs joks
svetimtautis
nebent prisiminimais kaip mes aukštindamas
smaragdinę jūrą graikinį riešutmedį ir juodaspalvį
katiną marsą kuris matyt ir leido sukelti
šį chaosą
iš baimės pasislėpdamas naktyje
2014 03 10
tą kūdikišką galvą
tartum taifūnas įsiveržia
dienos šios rūpesčiai ir
įsukta
į pavojingą sūkurį galvoju
apie mamos aš
kūdikišką galvą
su jos plaukais ant momenėlio
pakeltais kaspinu iš marlės perrištais
tarytum būtų čia merlinas
ar merilyn monroe slauge pavirtus
ir akį traukia iš po antklodės
spalva jos naktinukų rožinių
kuriuos jai atvežiau anąsyk
ir stengiuos kiek galėdama sparčiau
ištrūkti iš dienos taifūno
kad tik galėčiau kuo greičiau paglostyt
tą kūdikišką galvą
2013 11 02
emigro amigo
mes auklės dirbam svetimoj šaly kalbėdamos su patikėtais mums vaikais gerokai laužyta gimtąja jų kalba tartum garantija kad neįsiurbs jos su pienu motinos tik laužys žaislus kaip mūsų likimus išmesdami kai tik įgrisim bečirškindamos kiaušinienę su baconu franc’iu nespėjančiu ataušti filosofiškai tvarteliuos mūsų kriuksint bacon’ams kuriuos pašerti turi paliktieji mūs vaikai tai jiems mes siunčiam perlaidas kad tik pramistų ir toks tai mist’as aplinkui tvyro kad praūžia mist’ralis sukėlęs dulkes keliuose kad nematytumėm toliau savosios nosies; lenktynės: ūžimas garsas toks kad negirdi kaip verkia mūs gimtoji spraudžiama į kampą kampely širdžiai brangiame kolonoms kolonistų pražygiuojant kai taip smalsu vaikams kas jie tokie bet nebelieka paaiškint kam kad pelenuos auginama kalba su gyvuliais dar ne našlaitė kad reik sulaukt mamų (nebe sūnų) jau palaidūnių nes skriaudžia juos ne tik kad skriaudžiuos bet ir gervėnupy kur vargiai peri gervės bei lentvary kur iš lentų turėtų būti tveriami stebuklai tačiau iš lagamino iškritusi moteriškaitė juos taip išdergs savąja laužyta kalba kad dar ilgai turės jie verkt apsikabindami degląsias
2013 04 15
paskutinei kelionei
slapta net nuo namiškių
kad neišgąsdinčiau jų dar labiau
ruošiu aš sunkiai sergančiajai mamai drabužius
kelionei paskutinei
to juodai dienai nepalikdama kai
grožio puoselėjimui
galiu pritrūkt jėgų
nes noriu kad tokia pati graži ir elegantiška ji būtų
kaip fotografijose jos jaunystės
žalios spalvos suknelė su saikingais
puošybos juodu elementais
ir skrybėlė juoda
su paslaptingu atmetamu tinkleliu jai ant akių
paryškinanti taisyklingus jos kadaise
vienos iš kauno moterų gražiausių bruožus
ir juodos pirštinės taip derančios
prie skrybėlaitės
ir brangios kojinės tik tos pačios spalvos
ir paprašysiu subtilaus jai makiažo
suderinti tarpusavyje mirusiosios marškiniai
ir apatiniai rūbai
juodos spalvos bateliai grakštūs
kad išpuošta taip ji galėtų
netgi šokti
ir sniego baltumo nosinaitė
jai nusibraukti prakaito lašus
kai niekas nematys
šarvojimo įkaršty
ir baltas rožinis
ir paveiksliukas
iš bendravimo šventųjų
lyg kodas sutikimui
ten aukštybėse
sudėjau viską vietoje slaptoj
ir jau neperdėlioju
neleisdama sau net į juos
dar kartą pažiūrėti
bijodama kad jei prie jų tik prisiliesiu –
mama tuoj pat juos pasiims
nes nieko negailėsiu kad (tik)
gyva mama manoji būtų
tėvynė
jai kaip motinai būdinga pati plačiausia
jausmų ir būvių skalė:
absoliutus atsidavimas šeimai
gera nuotaika besikaitaliojanti su nervingumu atlaidumas
su nesuvokiamu užsispyrimu
krintantis į akis išorinis grožis kai labiau
rūpinasi savim nei kitais ir ligos
bei nuovargis ne pagal metus kai labiau
rūpinasi kitais nei savim;
šiandien ji ypač irzli nes
ką tik metė rūkyti ilgas kaip atominės
elektrinės kaminas
cigaretes o, kaip ji trokšta linksmintis bet aplinkiniams
kažkodėl atrodo kad pliauškia niekus ji suvargus nuo amžinų
nepriteklių ir vaikų nepasitenkinimo
kaltina ne save o kitus
ir bėga švelnumo ieškoti
kitur.
2011 11 03