tekstai.lt

M.K. Galąskit, vyrai, dalgius, pjautuvus aštrius – artėja varpų pjūties metas!


        Sužinojęs iš televizoriaus, jog dėl popieriaus apmokestinimo laikraščiai gali pabrangti dvigubai, užsisvajojau - gal pabrangs dvigubai ir atlyginimai? Bet netikėtai išvydau viziją - telikas man iškišo milžinišką špygą. Atsibudau ir sukrėstas balsu samprotavau. "Literatūra ir menas" kainuos 3 litus. Kas pirks? Aš - tai kaip aš. Nueisiu į Z. Sierakausko 15 ir žliumbdamas paprašysiu: dėde redaktoriau, duokit laikraštį paskaityti. Na, o kiti? Nejau ir jie klaidžios tais Vilniaus labirintais iki pat L&M durų ir belsis?

        Ką siūlau? Siūlau nelaukt vasaros, kai mus per pačias atostogas ims ir padarys, bet veikti jau dabar. O kas gi kaltas dėl mūsų negandų, paklausite jūs, gerbiamieji skaitytojai. Na, žinoma, seimas. Tai kaip padaryti, jog jis dirbtų vien tėvynės naudai ir žmonių gėrybei? Yra daug būdų, bet jie visi neefektyvūs - jau įsitikinom per 10 metų. O aš jums pasakysiu, gerbiamieji, - yra vienas būdas. Šį receptą užtikau jau seniai - praeitų metų birželio mėnesį "Šiaurės Atėnuose" ir žinot, šią nuostabią informaciją apie gilias politinės veiklos reguliavimo tradicijas, esančias Indijoje ir kitur, nurašysiu jums pažodžiui…

        Remdamasis istorine patirtimi, anglų istorikas Gary Tayloras pasiūlė originalų būdą, kaip sumažinti asmenines politikų ambicijas ir priversti juos tarnauti rinkėjams, o ne sau. Mokslinėje studijoje "Kastracija: trumpa vakarietiško vyriškumo istorija" jis teigia , kad senovės Kinijoje, Anatolijoje ir Romos imperijoje norint tapti aukštu valdininku ar užimti aukštą postą armijoje neretai reikdavo kastruotis. Eunuchai, saugoję valdovų žmonas, dukras bei haremus, neretai užimdavę aukščiausius postus valstybės valdžios struktūrose.. Kastratai negalėdavo tikėtis perduoti savo postus vaikams, juos rečiau ištikdavo pykčio priepuoliai, kurie paprastai būdingi vyrų klimaksui, todėl buvo laikomi tinkamesniais valstybinėms pareigoms nei vyrai "su pautais". Be to šie kreivai žiūrėdavo į kastratus, o tai būdavo dar vienas pastarųjų ištikimybės valdovui laidas. Pats Tayloras ironiškai sako, kad kastruoti vyrai būna protingesni, taikesni ir nuosaikesni, kaip ir kastruoti katinai, , šunys, bei kiti gyvūnai, todėl kastruoti politikai ir šiandien būtų kur kas naudingesni visuomenei. Precedentas jau yra. Į vidurio Indijos įstatymų leidžiamąjį susirinkimą Madja Pradešo valstijoje buvo išrinkti penki deputatai eunuchai. Jų frakcijos vadovas Schabnamas Mausi surinko daugiau balsų už visus "normalius" kandidatus. Susirinkimo vadovai pareiškė, kad "eunuchai protingesni už visus deputatus kartu paėmus ir turi fenomenalių sugebėjimų spręsti politines bei ekonomines problemas". O paprasti indai mano , kad kastracija galėtų būti puikus vaistas nuo nūdienos politikams būdingų neigiamų savybių. (parengė Vitalijus Šarkovas.)

        Gal tikrai vertėtų sugrįžti prie šios senovinės praktikos? Gal tai pasiteisintų ir pas mus? Jei surengtumėm referendumą ir tauta nubalsuotų už (o aš tikrai įsitikinęs, kad taip ir atsitiktų). Kaip nuostabu būtų matyti seimūnus lyg galvijus genamus į romyklą. Gražus vaizdzelis, vos ne bibliniais motyvais paremtas…

        Bet šioje vietoje iškyla keli niuansai. Kiek prisimenu, kastracija galima trijų rūšių: 1. kai nupjauna varpą, 2. Kai nurėžia kiaušus, ir trečia (palaukit, pamiršau) ai, teisingai - kai nuobliuoja ir penį ir pautus. Na štai, viskas tvarkoje. Šį metodą siūlyčiau taikyti pagal partinį išsidėstymą: Kairiesiems - rėžti varpas, dešiniesiems - šaratus, o centrui ar visokiems kitiems nepritapėliams - viską iš karto. O! Garantuoju įvyktų tikras po-litinis stebuklas: kai sperma smegenų nespaus, vyrai daugiau ims galvoti apie Tėvynę ir mus. Štai tokios išganingos mintys mane apėmė susimasčius apie ateitį. Todėl vardan tos Lietuvos siūlau paskelbti 2002 -uosius "Varpų pjūties metais".

        Susimastęs dėl ateities M.K