Tęsinys. Skaityti pradžią.

V.

 

K. Binkis, kaip jau minėjau, pradžioj nebuvo dekadentas. Jis savo „Eilėraščiuose“ yr davęs tiktai gražių dalykų. Bet kadangi yr gimęs su dideliu palinkimu į išdykavimą, (žiūr. jo autobiografiją „Vainikuose“), tatai pastaruoju laiku nuėjo Tysliavos ir Šemerio keliais. Jo paties žodžiais:

 

Matyt liga pristojo chroniška

Ir nieko čia nebepadarysi,

 

nes

 

Bendrai pasiutimas eina visuotinis.

 

Šios citatos yra paimtos iš pastarojo K. Binkio eilėraščių rinkinio išleisto šiemet vardu „100 Pavasarių“.

 

K. Binkis stengiasi čia išaiškinti, del ko perėjęs dekadentų pusėn. Mat, klasiškoji poezija, kaipo neleidžianti išdykauti, jam pasirodė pasenusi, o jis jaučias jaunas, linkęs visokius šposus krėsti. Štai jo paties žodžiai:

 

Ne mums pataikaut nabašninkų manijai

Ir svarstyti poezijos mirusius atomus,

Metam „sudiev“ sušukuotai kompanijai

Ir žengiam jauni į gyvenimo platumas (38).

 

Vadinas, metama lauk šukos, kaipo senos kultūros padaras ir bevelijama išdykauti suveltplaukiais, nes taip patogiau! Gal būt, neginčijam. Bet kuo skirsis tų jaunų išdykautojų poezija nuo klasiškos? Gi štai kuo:

 

Tai ne menas čiauškėti putpele,

lr gulbes ir meilę seilinti rašalu.

Imame žodį ir koja, kaip futbolą

Sviedžiame kur į dangaus pašalį.           


Laikantis griežtai tų žodžių, tektų prieiti išvada, kad nau­joji poezija bus kuriama ne rankomis, tik kojomis...

 

Su šia poezija jaunieji kviečiami išeiti „į gatvę, į laisvę alėjų“ Binkis skelbiasi tos naujos poezijos pranašu.

 

Bet kadangi jis turi talentą, tai jam dekadentiškai rašyti vis del to nevyksta. Dažniausiai iš po jo plunksnos išeina visai žmoniški dalykai. Pav. kad ir jo „Vėjavaikiškas vejas“:


Vėjas atprunkščia iš Baltijos

Siusdamas, siausdamas,

Šliauždamas, lauždamas

Vejamas, gaudomas...

Ei tai valia, tai valia, tai valia.

Milionas valių.

Nesušvilps — negaliu. ­

Nei krypties, nei kelių,

Kur pasuks — te valia. (9).

 

Vėjo išdykavimas atvaizduota čia visai įmanomai.

 

Tas pat pasakytina ir apie kitą panašų eilėraštį:

 

Vasaris vėjas kamuoliais

Per mišką ritas

Varsų albumą tuoj atskleis

Gegužio rytas.

Prieš rytą miškas užverstas šešėliais.

Sumišę melsvos akvarelės

Su purvinais laužų dažais.

Aprėžtos laužytais ruožais

Neaiškios piramydos, prizmos...

Mąstai nustebęs ir grąžais: ­

Ar miškas čia, ar futūrizmas?            .

 

Kitur, k. š. „Vokiškas pavasaris“, „Duonelaitiškas“ randas lengvučio jumoro.

Vėl gi ligonio karštligėj kliedėjimai („40°C.“), atvaizduota gan realistiškai ir panašiai į tiesą. Lengvapėdiškai šaržuotas tik galas: 


Kai keturiasdešimt, tai žmogui nepaprastas ūpas. 

Žmogus nebegirdi, kad ore perkūnija.

Žmogui taip daug vidujinės potencijos,

Kad noris greičiau tik su giltine baigti konvencijas 

Ir daryti su pragaru amžiną uniją.

 

Nelinkime jos poetui. Ne be to, kad ne būtų pas Binkį ir visai nevykusių dalykų.

Čion pridera „Salem Aleikum“, „Pranašas“, o ypač „Augnelijų arija“. Ji prasideda šiaip:

 

Mūsų žemė jauna dar.

Bus ir pas mus Eldorado

Aldorijo adrijo ada.

 

Toji beprasmė „Aldorijo adrijo ada“ kitose strofose visaip ­kraipoma ir keičiama. Šitoki „arija“ tinka dainuoti nebent pa­mišėliams bei nusigėrusiems „iki velniūkščių“Be to ji ir neoriginališka, nes yra pamėgdžiojimas panašių bolševikiškos poe­zijos šedevrų.

Suglaudus visa, kas aukščiau pasakyta, gaunama išvada, kad nors Binkis ir yra prisidėjęs „Keturių vėjų“ draugijon ir bando varyti dekadentizmo vagą, bet tikru dekadentu jis nėra; jo talentas sutrauko dekadentizmo skraistę ir gamina dalykų ar­timų klasiškai poezijai, kurie miela paskaityti. Ir mums rodos, tikru dekadentu jis niekad nebus, nežiūrint visų jo simpatijų naujoviškai poezijai.

 

VI.

 

Apie A. Rimydžio „Knygą be vardo“ Vaižgantas atsiliepė labai neigiamai. Mat, jis stengės „pagauti bent vieną stiprią mintį — ir nepagavęs“. Dėliai to ir išbarė leidėją, kam imąs du litu, „nieko“ už tai neduodamas. Šitoks kritiko kietumas mums visai nesuprantamas. Nes Rimydis juk yra visai toks pat deka­dentas poetas, kaip Tysliava ar Šemerys. Ir eiliavimo maniera, ir minčių chaotiškumu ir savo didybės manija jis visai prilygsta aniem dviem mūsų dekadentizmo šulam. Jei, Vaižganto išmany­mu, tas yra užsistotinas poetas, kas turi „daug drąsos ir daug origi­nalumo“, tai tudviejų ypatybių Rimydis turi daugiau neg reikia. Jei Vaižgantui Šemerys atrodo drąsus del to, kad sušunka: „žeme, skaistėk, pasauli, būk grynas“, tai Rimydis su savo užsimanymu „pasaulį atstatyti“ yra šimtą kartų drąsesnis. Jei Šemerys yra „originalus“, del to, kad išrado „ilgesio bokštą“ su dviem iš­ties tom rankom, tai Rimydis dar originalesnis, nes yr išradęs „ilgesio blakę“ su šešiom kojom. Jei Šemerys savo ekskursijoms į poezijos sritį tur „nežebotą vėją“, tai Rimydis moka ne­prasčiau pajojėti ant savo „minties žemaituko“. O gi „ašarų kompresai“, „ateities pažas“, „laiko kepalas“, „burnos radio“ ar neužteiktinai įrodo Rimydžio „originalumą“.

 

Pramatydamas kritikų priekaištus, jaunas poetas iš anksto yr apsidraudęs ar pateikęs savo atsaką:

 

Sakot, jokia poezija,

ir — bolševikas — man nukrinta.

O aš sakau:

čia ne herezija,

čia kaip iš rašto švento.

Maironi, Jakštai, Putinai,

jei jūs poetai, ­

tai įsižiūrėję,

į kur žemė kiūtina

kitaip gyvenimą sutaksuokit!

Ir anuomet gudrus Homeras

dabar vėpsotų.

Čia ne Ilijada,

ne Odisėja.

čia XX amžiaus reforma

sėklą sėja. (13).

 

Iš tolimesnio teksto sužinom, kad autorius yra irgi ne bet kas, kad jis žinąs, „kur baigiasi darbininkas ir kur prasideda buožė“, kad „nepasirašęs“ jokių hymanso projektų, kad esąs „Vargo Mistros vaikas, klapčius, sakramentus savo rankoje laikęs, var­pinės karalius“. Prieš visus šiuos garbės titulus, kaip gi bIanksta Šemerio pasididžiavimai. Be to Rimydis tur auditorija 3.000.000 klausytojų, „čiaudąs į visokias tautų sąjungas“ ir duodąs įsakymą:

 

Žmogau,

visagalis žemės šoferi,

pasuk truputį kairėn

pasaulio profilį! (19).

 

Teranda Vaižgantas pas Šemerį ką panašu! Net ir pas Tysliavą neras.

           

Ir kas do minties gilumas: „pasuk truputį kairėn“. Ne  d e š i n ė n,    i r    n e    p e r    d a u g   k a i r ė n, tik truputį... Nebent apsnūdęs buvo Vaižgantas, jei tokią gilią mintį pražiopsojo!

Arba kuo negera, dekadentišku mastu matuojant, kad ir „Gelžkelio stotis“:

 

Gyvenimo stoty keleivių kamšatis.

Čia iškabinti tikslūs traukinių tvarkaraščiai 

Iš anksto

Į praeitį

Ir ateitį.

Kai traukinys atūžia geležiniam prakaite­ — 

Aš išeinu su vargo bagažu peronan.

Nesiskiria.

Nepasilieka tie atminimai apie duoną:

Vis kepalai ir kepalai —

Pailgi apvalaini...

Norėtumei bent duonkepį sutikti,

Bent išbučiuoti jo laimingą ainį.

O čia

Nelaukia mašinistai atminimų pabaigos:

Sušvilps,

Sustaugs,

Supūs sirenų choras...

Ir tunelin įlindęs,

Kaip į žemės ausį,

Tik pajausi

Kad dūšia simaforais jau

Žaliais ir raudonais,

Pražydus. (24).

 

„Geležinis prakaitas“ visai puikus, tik „kepalai ir kepalai“ labai primena Tysliavos „Dainą apie duoną“ ir  s e m a f o r a i  be reikalo iškreipti  į   s i m a f o r u s.

 

Yra pas Rimydį ir truputis blevizgos; nes savo eilėraštin „Nuo antros valandos iki ketvirtai“ jis yr įdėjęs ir šitokį ketureilį:

 

Ir tyloje įprakaitėjusioje

Kristus

Sako morfinistam pranašystę

Dėliai nakties praėjusios.

 

Ir kiek toliau:

 

Nagi parodyk pasą,

Dieve barzdotas (42).

 

Vadinas, visai kaip pas Tysliavą. Taigi be reikalo Vaižgantas yr nuplėšęs Rimydžiui garbę: tas poetas yra tikrų tik­riausis Tysliavos ir Šemerio brolis.

 

Pas visus tris juos tas pat juk dekadentiškumas kūrinių turiny ir formoj, tas pat anarchistiškas išdykavimas kūryboj, tas pat chuliganiškumas apsiėjime su tuo, kas kitiems brangu ir šventa. Kas yr viename jų, tas pat ir dviejuose likusiuose; skir­tumas tik laipsny. Savo esmėj jie panašūs į vienas antrą kaip lašas i lašą, taip pat ir jų kūryba. Artistiškos ir estetiškos vertės visų jų „poezija“ neturi jokios. Ji tetinka vien kaipo temai parodijoms ir satyrai. Ir ji to jau susilaukė.

 

VII.

 

Dekadentizmas mūsų poezijoj teisingu Binkio pasakymu — tai „liga chroniška“. Dar teisingiau bus pasakius — tai bjau­rus piktšašis, darkąs šventą poezijos veido grožį. Kęsti toliau toji bjaurybė nebegalima. Ji reikia būtinai pašalinti. Pirmoji priemonė tai pašiepimas. Servantes savo Don Kichotu yra sėkmingai užmušęs visus anos gadynės kvailus riteriškus romanus. Šių dienų dekadentizmas poezijoj užmušti daug sunkiau. Bet bandymų netrūksta. Pirmutinis, kuris tą sveikintiną darbą pra­dėjo, yra T i l v y t i s. Jo šiemet išleistoji „radio poema“ vardu „3 Grenadieriai“ verta kuo plačiausiai paskleisti. Ši poema susi­deda iš trijų „giesmių“: 1. Arimuos, 2. Tolyn, 3. Krakoviakas. Pirmojoj pašiepiama F. Kiršos „Suverstos vagos“, antrojoj Tys­liavos „Tolyn“, trečiojoj J. Herbačauskio poetiškoji kūryba. Kadangi naujausi J. Herbačauskio kūriniai tebeguli dar rankrašty, o F. Kirša, bent savo eilėraščių forma, nėra dekadentas, tatai mes čia duosim vien Tysliavos kūrybos parodijų. Štai pav. kaip Tilvyčio sutravestuota anksčiau minėtas Tysliavos „Mano deimantas“:

 

Helsinkio vėjau, tolyn, tolyn,

aukštyn, žemyn

rytuos, pietuos;

Helsinkio vėjuj supuos, supuos.

Helsinkio vėjau, ar tu girdėjai

Lietuvos kraštą — poetų šalį;

aš ten karalius,

Helsinkio vėjau!

 

Kiek aš dainuškų tenai pasėjau,

Kaip suvaikėjau,

Helsinkio vėjau.

Helsinkio vėjau tolyn, tolyn!..

 

Grįžtu tėvynėn

Helsinkio vėjau;

rytoj Berlynan pasižadėjau:

penkias maniškas sau įsidėjau,

Helsinkio vėjau!

Tolyn, tolyn

aukštyn, žemyn

rytuos, pietuos,

Helsinkio vėjus vejuos, vejuos...

 

Pašiepta neblogai, gaila tik kad satyros objektu pasirinkta eilėraštis šiek tiek įmanomesnis. Mums tiesiog nuostabu; kaip Tilvytis nepatėmijo sekančio eilėraščio „Horizontuos“, kurs buvo daug labiau vertas suparodijuoti.

            .

Kur kas labiau vykusi poemos, Paryžiuj travestacija. Štai keletas ištraukų iš jos:

 

Mylimoji Sena,

jei tu pažįsti kartais, Nemuną.

nuplauki greit,

praneški jam,

kad Tysliava Paryžiuje paklydo...

Kioskai,

vežikai,

chuliganai

kekšės,

Tysliava...

Ei gerbiamieji fransų žmonės,

aš didelis poet a,

esu keturių vėjų kurjeris,

esu keturių tomų autorius,

esu keturių metų vaikas...

Paryžiuj — Eifelis, taxi

Lietuva,

Tysliava.

Gal norit atestato­ —

štai spiaunu tūkstantį egzempliorių „Tolyn“,

štai mano ranka, vyrai!  

...tik duokit man duonos;

kad žinotumėt, kaip aš ją myliu

ir kokioms iliuzijomis kaišausi...

 

Satyra, pašiepimas kovoje sudekadentizmu poezijoj prie­monė nebloga. Bet vienos satyros neužtenka. Daugiau nusverti čia galėtų rimta ir griežta kritika. Deja, dekadentizmo nė vie­nas mūsų kritikas nėr ėmęs nagan kaip reikiant.

 

Tiesa, kai Šemerys: savo „Granatoj“ buvo peržengęs visas padorumo ribas ir savo „Himne mergaitei“ priėjęs šlykščiausios pornografijos, mūsų kritikai buvo sukrutę ir pasmerkę tokią iš­tvirkusią poeziją. Bet ir prieš šį teisingą pasmerkimą tuojau rados protestų ir tai net iš ten, iš kur mažiausia buvo galima tikėtis, būtent iš doc. kan. J. Tumo. Dalykas keistas, bet leng­vai išaiškinamas. Mat, pasirodė, kad Šemerys esąs universitete Tumo mylimiausis klausytojas. Pagautas tos meilės gerb. do­centas, metęs į šalį visus katalikiškos estetikos ir kritikos prin­cipus, šoko savo beniaminuko ginti (3). Tam tikslui ėmė įrodinėti, kad Šemery esama nepaprastos drąsos ir daug originalu­mo, ko „seklieji recenzentai — vaikėzai“ nepastebėję ir tinka­mai neįvertinę. Tai neteisybei atitaisyti Tumas imasi Šemerio „Granatos“ grožybes savo gilios kritikos šviesa nušviesti. Še­merio originalumui įvykdyti cituoja tarp kitko net ir tokius tei­gimus kaip­ —

 

Yr doros vainikas ir paleistuvybėj

Yr gražumo dailė ir purvuos

Rasis melo ir griežčiausioje teisybėj,..
 

apleidęs tik pamatinę Šemerio tezę:

 

Viskas čia yra reliatyvu.

 

Kaip drąsos pavyzdį, gerb. virškritikas imasi toliau analizuoti pornografiškąjį „Himną mergelei“ cituodamas šlykščiausias jo vietas. Tai padaręs, velkas filosofo togą irstato rimtai klausimą: „ar tokios raštų ištraukos tinka į chrestomatijas „V na­zidanije junošestvu“? Ir atsako: „Davatka ir šiaip jau gėdingas žmogus, tai perskaitęs, apsišlakstys švęstu vandeniu. O ir šiaip jau padarus žmogus nusispiaus“. Kan. Tumas ne davatka, taigi švęstu vandeniu nesišlaksto ir net nenusispiauja, tiktai profeso­riškai pareiškia: „Čia tegali būti klausimas, ar gašlumas išreikš­tas stipriai“. O kadangi „del to negali būti dviejų nuomonių“ tatai doc. Tumas tą stiprų gašlumo išreiškimą nė kiek nedvejo­damas skelbia „technikos žvilgsniu“ p l i u s u. Šiam savo įsiti­kinimui pateisinti jis remias šiuo „filosofišku“ argumentu: „Se­niau mergelė būdavo poezijos žiedu, dabar ji dažnai esti vy­riško gašlumo objektu. Tatai „sykį mergelė paimta nebe seno­viniu būdu, tai tam išreikšti valia imtis ir atatinkamų priemo­nių“. Šemerys „pavartojo tas priemones sąmoningai“, tatai jis ir nekaltas avinėlis. „Jis negali būti cinikas, nei turėti noro platinti cinizmą“. „Jis, kurs pasakė „žeme, skaistėk“, nėra toks, kokia jo kalba. Jei jis ir parašė gašlų „Himną mergelei“ tai nebuvo jo bloga valia, tik kilnus noras „Dievodirvoje šviežias vagas varyti“ . Vadinas, nekaltas, skaistus, kaip šv. Aloyzas ir tiek!

 

Recenzuodami aukščiau Šemerio „Granatą“ mes citatomis esam parodę, kad pornografijos esama ne tik „Himne mergelei“, bet ir „Naktibaldoj“ ir „Amen“. Taigi skaitytojai patys gali įsitikinti, kad visa doc. Tumo Šemerio apologija yra gryna sofis­tika. Iš to, kad mergelė virsta vyriškogašlumo objektu, visai neplaukia išvada, kad valia vartoti priemonės tam gašlumui stip­riai atvaizduoti. Rašto darbas yra toks pat  a c t u s   h u m a n u s, kaip ir kiti darbai, todėl ir turi būti tvarkomas moralybės dės­niais. Gašlumo klausime moralybės dėsnis trumpas: N e c   n o ­m i n e t u r   i n v o b i s. Jis suformuluotas Šv. Povilo ir randas Naujam Įstatyme. Ir mums nuostabu, kad doc. Tumas rašo taip, lyg kad būtų apie tą dėsnį nieko negirdėjęs, ar manytų jį šian­dieną jau nebeturint galios, ar pagalios laikytų poeziją dievekliu, kuriam valia ir skaistybė aukoti.

 

Meilė, užtarimas yra geras daiktas, bet be jų yra ir tiesa ir doros principai, kaipo gyvenimo reguliatoriai. Tai yra jau su­pratę senovės žmonės, iš kurių ir turime žinomą patarlę: a m i ­c u s   P l a t o,   s e d   m a g i s   a m i c a   v e r i t a s. Del atskiro žmo­gaus ir net del visos tautos nevalia tiesa paminti po kojų. Deja, Šemerio „Granatos“ klausime doc. Tumas yr pasielgęs visai atvirkščiai. Tiesa, v e r i t a s  jam  a m i c a, bet  m a g i s   a m i c u s Šemerys. Čia tiesiog kažkoks liguistas, protą aptemdąs doc. Tumo įsimylėjimas! Kiek tik teko skaityti „Granatos“ kritikų, visur teisingai buvo pažymėtos jos neigiamos ypatybės. Net ir tokia Puidienė, vadinanti save bedieve, laikė savo pareiga pa­smerkti Šemerio pornografiją. Vienas tik d o c. T u m a s,  k r i k š č i o n i s,  k a t a l i k a s,  k u n i g a s  ir  k a n a u n i n k a s yr už­sispyręs viską Šemeriui dovanoti ir, pro forma pabaręs, jį ištei­sinti ir apginti.(4) Maža to, jis Šemerį tiesiog į „pranašus“ kelia ir tai ne bet kokius, tik pačius „kilniuosius“. „Tas pranašas — ir jokiam čia pajuokimui nėra vietos“, pareiškia kategoriškai gerb. docentas. Ir kad nebūtų čia jokio abejojimo, tą „pranašo“ titulą tris syk pabrėždamas pakartoja.

 

Na, su gerb. Tumu sunkus dalykas. Seniau jis buvo pamė­gęs atskiroms literatūros sritims „karaliukus“ davinėti, taigi ne­nuostabu, kad dabar, praplėtęs savo profesiją, ima poezijai pra­našus fabrikuoti. Dėl „karaliukų“ mes neprotestavome, nes jie buvo įmanomi. Bet kad gerb. „Pragiedrulių“ autorius in poezijos pranašus bruka mums studentėlį vaikėzą su neaiškiu moraliu veidu, ir labai problematišku talentu, prieš tai laikome savo pa­reiga pakelti viešą ir griežtą protestą. Nes tas naujai nukaltas pranašas, kad ir nėr įdėjęs savo naujan „Liepsnosvaidin“ por­nografijos, bet ir nėr parodęs jokio savo talento paūgėjimo. Kaip pirmiau, taip ir čia jis yra tas pats dvasios kuprelis, todėl ir visa, kas iš po jo plunksnos išeina, turi žymių nesveikumo, kuprotumo, kreivumo ir biaurumo. Žmogus, kurs galėjo parašyti:

 

Sulūžo rykavimų kurčia sija.

Stebesių apiprunkšti vilko šuoliai išsitempę,

Ir jojo geležies šerių rūdys kraujo putom šlapinas...


yra aiškiai turįs dvasios ligą ir nieko kas harmoninga ir gražu nesugebės parašyti.

Skaitytojai, gal savy paabejos, begu reikėjo čia tiek daug rašyti apie Tumo pranašu paverstąjį Šemerį ir šio jau užmirštąją „Granatą“. Tokiems aš turiu štai ką pasakyti. Sykį parašyti žodžiai nedingsta. Jie kaip augalų sėklos skraido — v e r b a   v o l a n t. Beskraidydami jie nusileidžia žmonių galvosna ir ten paleidžia savo diegus. Juo labiau tai tinka kan. Tumo raštams. Jis pasižymi tuo, kad labai brangina kiekvieną savo parašytą žodį. Turėdamas tą gerąją ypatybę, jis stropiai rankioja savo raštus ir leidžia juos atskirais tomais. Taigi ir jo pagailėtinas straipsnis apie Šemerio „Granatą“ („Mūsų naujaautoriai“ — „Lietuvy“ 1924 m. 1 ir 2 n-riuos), patekęs jo raštų rinkinin, gali plačiai pasklisti mūsų visuomenėje. O kadangi kan. Tumą ypatingai myli jaunimas, tatai yr rimto pavojaus, kad šis Tumo išgarbintas pranašas nepatrauktų paskui save daug jaunų sekėjų ir neišmokytų juos įvairių „Himnų mergelei“ ir kitų panašių savo kūrybos gražumynų. Norėdami tai blogybei už akių užbėgti, mes ir laikėme savo pareiga demaskuoti tą naująjį pseudopranašą ir drauge nurodyti aną pagailėtiną, visuomenę biauriai klaidinantį ir todėl nedovanotiną kan. Tumo išsišokimą tame dalyke. Tan išsišokiman pastūmėjo jį ne protas, ne galva, tik jo per gera ir per minkšta širdis. Kur širdis nesikiša, ten jo sprendimas būna blai­vus ir sveikas, kaip šit A. Rimydžio kūrybos įvertinime.

 

Kaip jau aukščiau esam įrodę, Rimydis turi tiek pat talento, drąsos ir originalumo, kiek ir Šemerys; abudu juodu yra vienas antram visai lygiu dekadentu. Tuo tarpu doc. Tumas vieną iš­kelia, į padanges, o antrą nuliu laiko. Čia jau aiškiausia ne­teisybė. Nes jei Šemerys „pranašas“ tai ir visai jam lygus Rimydis reiktų pripažinti tokiu pat „pranašu“; o jei Rimydis poezijoj nulis, tai piIniausia nulis bus ir Šemerys. To reikalauja griežtoji logika ir teisybė.            .

Ir taip be abejo ir būtų buvę, jei minkšta kan. Tumo šir­dis nebūtų aptemdžius jo proto. Širdies klaidos paprastai lengviau žmonių dovanojamos. Gali būt kad ir doc. Tumui bus čia visuomenės dovanota, bet kritikos pareiga būti kietai, nežiūrėti asmenų ir neleisti, kad tiesa kieno nors, kad ir labai mylimo žmogaus, būtų žeidžiama. Tai ir buvo viena iš priežasčių, dėl kurios ir parašyta šis straipsnis.

           

VII.

 

Supažindinę skaitytoją su mūsų dekadentiškąja poezija ir jos kūrėjais, tariamės būsią ne pro šalį nurodžius dekadentiškų veikalų leidėjus.

           

Kaip jau esam minėję, prieš porą metų mūsų modernieji rašytojai buvo susispietę į „Keturių Vėjų“ leidimo draugiją. Bet toji draugija išleidus 1924 m. Šemerio „Granatą“ nutilo ir jokio tolesnio veikimo nebeparodo.

 

Jos vietą, kaipo dekadentiškos poezijos leidėjas ir skleidė­jas, yra dabar užėmęs mums arčiau nežinomas Pr. Stiklius. Jo ikšiol išleista: Tysliavos — „Nemuno rankose“, „Auksu lyta“, „Tolyn“; Binkio — „100 Pavasarių“; Šemerio — „Liepsnosvai­dis“. Tuo būdu jis yra dabar vyriausis dekadentiškos poezijos tiekėjas.

 

Sunku tikėti, kad jis tiek knygelių biltų išleidęs ir tiek kapitalo josna sukišęs vien iš didelio dekadentiškos poezijos pa­mėgimo, ar iš karšto noro dekadentiško mecenato garbę užsipelnyti. Šitokia garbė šiandiena būtų per brangi. Taigi tenka manyti, kad Pr. Stikliaus išleistieji naujoviškos poezijos eilėraš­čių rinkiniai, yra perkami ir net duoda jam ne blogo pelno.

 

O jei taip yra, tai čia tuo dalyku turėtų susidomėti tiek mūsų katalikai poetai, tiek ir katalikiškos knygų leidimo firmos. Katalikai poetai turėtų parinkti gražiausių savo poetiškų kūrinių, o katalikai leidėjai — juos dailiai išleisti. Nes ar to mes norim, ar ne, praktika parodo, kad ne viena duona gyvuoja tauta, o ypač jos jaunimas. Kad ir kažkaip poezijai nesimpatizuotumėm, nieko čia nepadarysim: jauni žmonės ieško grožio, dailės, poezijos. Musų pareiga tą jų troškimą patenkinti. Jei dabar mūs jaunimas griebias dekadentiškos poezijos erzaco ir juo gadina sau skonį, tai daugiausia dėlto, kad neranda savo tikrai katalikiškos poezijos.

 

Mūsų ateitininkams čia atsidaro plati dirva. Pasiryžę „viską atnaujinti Kristuje“, teneužmiršta atnaujint ir poezijos. Iš laiks nuo laiko „Pavasary“, „Ateity“, „Židiny“ gana gausiai pasirodančių eilėraščių, tarp kurių yra nemaža gana dailių, aišku, kad mūsų katalikiškame jaunime netrūksta ir poetiškų talentų. Bet jų kūriniai, išmėtyti po laikraščius, užsimiršta ir dingsta. Reikėtų tat, kad kas gražesniuosius dalykus krūvon surinktų ir suradęs katalikiškąjį leidėją, paleistų atskiromis knygelėmis. Tuo būdu kilni, daili, ir tikra poezija galėtų pasklisti po visą Lietuvą. Ji sužadintų ir nevieną naują katalikiškąjį talentą, paskatindama jį ieškotis naujų poezijos dirvų.

 

Tik čia tie jauni talentai tenka perspėti, kad pradėdami kurti, nesistatytų iš aukšto sau tikslo poeziją žūt būt sureligint bei sukatalikint, ir kad nemanytų turį pareigos kalbėt apie Dievą garsiais, aukštais žodžiais. Ne, to nereikia. Dievas yra Die­vas ir iš poetų jokio ypatingo savęs dievinimo nereikalauja. Užteks, jei mūsų dainiai p e r g y v e n s   D i e v ą   s a v y   ir  p a ­t y s   g y v e n s   D i e v u j e. Jiems tapus tuo būdu Dievo poe­tais, nebeteks rūpintis nei poezija dėl poezijos; nei poezija dėl publikos, bet visa jų poezija virs savaime poezija dėl Dievo. Tokios poezijos mums kaip tik šiandiena labai reikia, nes dabar­tinė nauja mūsų poezija savo nelaimei yr patekus į biaurias dekadentizmo velnio rankas. Ateitininkų uždavinys — atvaduoti ją vargšę iš tos žeminančios vergijos ir padaryti ją iš „prakeik­tos“ garbingą ir šventą. Poezija savo esmėj yra dvasios kūryba, panašiausi Dievo kūrybai, taigi ir turi kilti iš vidaus, iš žmogaus dvasios, pakilusios ir susidūrusios su aukštesniu dieviškuoju pasauliu. Poezijos uždavinys — ne pamokslai sakyti, ne moralizuoti, bet tikras grožis kurti ir per grožį vesti žmonių sielas Dievop. Poezija, tikra to žodžio prasme, turi pripildyti mus amžinojo gyvenimo ir palaimintojo Dievo regėjimo ilgesiu. Dė­liai to ne be pamato naujų filosofų (pav. Maritain'o) tikroji poe­zija gretinama su šventybe.

 

Ir iš tikrųjų, kaip šventybė yra nesutaikoma su netvarka, išdykavimu, pornografija, blevizga, melu, taip lygiai ir poezija. Šventybė, net ir didžiausio tragizmo metu, pasilieka rami, švelni, neišeinanti iš moralybės ribų, nes atsidavusi Dievo valiai, kuri viską, net ir mūsų skausmus ir nelaimes tvarko. Panašiais keliais turėtų eiti ir poezija. Jai nevalia pasiduoti išdidumui, fanaberijai, chaosui ir kitokioms pagundoms. Jos pareiga, visada, o ypač kūrimo valandoj, atsižvelgti į Dievą ir iš Jo einančias grožio ir moralybės normas. Nes jei mūsų galvos plaukai pas Dievą suskaityti, tai be abejo bus suskaitytos ir visos mūsų kū­rinių eilutės, kiek iš jų bus nesutinkančių su tomis grožio ir moralybės normomis, tiek bus dainiaus kaltintojų ne tik kritikos, bet ir Dievo akivaizdoje. Ir kaip iš šventybės žinom, kas yr nešventa, pragariška, taip ir iš tikros poezijos žinom, kas yr nepoetiška, chuliganiška. Pragariškumo žymė — tai mirties še­šėlis ir absoliuti netvarka — u m b r a   m o r t i s   e t   n u l l u s   o r d o. Taigi ir poetų veikaluose, kur tik nematyt jokios tvarkos kūri­nių formoj ir turiny, o žymu begėdiškas palaidumas, ten visa­dos galim būti tikri, kad esam susidūrę su neabejotina pseu­dopoezija, bei nuodingu poezijos erzacu. Tokią pseudopoeziją ir sudaro mūsų dekadentizmas, griežtai priešingas mūsų tautinės poezijos dvasiai.

 

[1] Su tokiu Gerb. Autoriaus dėl poezijos formos ir turinio klausimo sta­tymu ir rišimu mes sutikti negalime, R e d.

2 Čia, kaip ir dar vienur-kitur, Gerb. Autoriaus vis dėlto per aštriai išsireikšta. R e d.

3 Mums atrodo, kad doc. J. Tumas vadovavosi rimtesniais sumetimais. R e d.

4 Literatūros ginčuose priekaištai a d   h o m i n e m neįtikina. R e d.

 

22.IX.26. Kaune.

 

„Židinys“, 1926 IV

Kalba autentiška

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1