Man begurkšnojant arbatą, į skaipą įsivaro kažkoks Lukas M., prašydamasis į kontaktus. Galvoju, nu maža ką. Gal koks Miknevičius? Pasirodo, visai ne Miknevičius, nes sėdi ir nė mykt. Palaukiau biški. Pagooglinau. Ir ištryniau. Man patinka patylėti, bet ne su visais. Kaip ir kalbėti.

Tai ta proga apie Miknevičių. Prieš 4 metus, sėdėdama mokytnamio salėje, kūriau parodiją jo „Ars poeticai“.Šiaip tokiais niekais neužsiimu – tiesiog reikėjo nuleisti garą. Labai nervinausi, kaip ir prieš visus skaitymus. O čia dar nebuvau tikra, ar skaityti reikės. Bet reikėjo.

Lukas Miknevičius. Ars poetica

sugalvoju kokį durną sakinį
paskui dar kelis durnesnius
pridedu
žiūriu jau ir eilėraštis
tada nešu kokiai mergaitei
aišku velniams jai tas mano
eilėraštis
bet va paskaito sako:
gražu
taip ir atsiranda kontaktas
paskui galvoju:
o šūdą ji supranta
užsimaunu kelnes ir išeinu
visas piktas
toks tas mano poezijos menas
viskas vardan kontakto


ir mano variantas:

Ars poetica vulgaris

/Lukui Miknevičiui, no offence/

sugalvojo kokį durną sakinį
paskui dar kelis durnesnius pridėjo

štai ir visa ars poetica

nunešė vienai mergaitei
mergaitė sakė: TAIP!
ir dar: koks trumpas, Lukai,

tavo eilėraštis.

supyko poetas.
neša dabar visoms,
jėga įbruka —

o kontakto kaip nėra, taip nėra.

Vonioje, vonioje.blogspot.com, 2008-07-23