Raimondas KanÄas. Antano GustaiÄio 100-metis (2007) Spausdinti Email

 

antanas gustaitis

Antanas Gustaitis – poetas, dramaturgas, KlaipÄ—dos radiofono vadovas, kurio 100-Ä…sias gimimo metines šiemet mini klaipÄ—dieÄiai ir prisimena jo darbus mieste prie jÅ«ros.

 
ReikÄ—jo radijo stoties
 

1923 metais Lietuva atgavo KlaipÄ—dos kraštÄ…, kuris, remiantis tarptautiniais aktais, įgavo krašto autonominį statusÄ…. TaÄiau nuo pat krašto prijungimo prie Lietuvos savo teises reiškÄ— jÄ—gos, remiamos Vokietijos, organizuodavusios antilietuviškÄ… ir antivalstybinÄ™ veiklÄ…. Iškilo bÅ«tinybÄ— imtis radikalių priemonių šiems išpuoliams atremti.

Kova už valstybingumÄ…, tautiškumÄ…, lietuvybÄ™ buvo įnirtinga. Dar 1922 metais choras „Aida“ pastatÄ— Miko Petrausko operetÄ™ „Consilium facultatis“, tapusiÄ… pirmuoju lietuvių muzikų sukurtu spektakliu. 1923 metais kompozitorius Stasys Šimkus įsteigÄ— KlaipÄ—dos konservatorijÄ…. 1935 metais Šiaulių teatro aktorių trupÄ— buvo perkelta į KlaipÄ—dÄ…, o tais paÄiais metais buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas.

KlaipÄ—dieÄiai domÄ—josi ir Kauno radiofono veikla bei puoselÄ—jo viltį, kad ir uostamiestyje bÅ«tų pastatyta radijo stotis, kuri pagyvintų politinį ir kultÅ«rinį gyvenimÄ…. 1927 metais KlaipÄ—dos konservatorijos direktorius S.Šimkus sukvietÄ— vietos įstaigų atstovų ir ekspertų pasitarimÄ…, kuriame buvo konstatuota, kad pajÅ«riui reikalinga radijo stotis.

 
KlaipÄ—doje – radiofonas
 

Radiofono įkÅ«rimo klausimas pradÄ—tas sprÄ™sti 1935 metais, kai buvo paskirtos lÄ—šos. Pašto valdyba buvo įpareigota rÅ«pintis radijo stoties pastatymu, todÄ—l nedelsdama pradÄ—jo vesti derybas su įvairiomis firmomis. Buvo pasirinktas Latvijos valstybinis elektrotechnikos fabrikas (VEF). Radijo stotį pagal inžinieriaus Klaudijaus Duž-Dušausko projektÄ… buvo nusprÄ™sta statyti už miesto, žemÄ—je, kuri priklausÄ— ŽemÄ—s Å«kio bankui.

KlaipÄ—doje, nutarus kurti radiofonÄ…, reikÄ—jo radijo stoties vadovo. 1936 metais Stasys Blinstrubas buvo paskirtas jos viršininku, rÅ«pinosi antenos pertvarka, kuri jos skleidžiamus signalus turÄ—jo nukreipti į žemynÄ…, t.y. į DidžiÄ…jÄ… LietuvÄ…. Kovo 11-Ä…jÄ… latvių ir lietuvių specialistai pradÄ—jo bandymus. Stiebus stoÄiai pastatÄ— Paštų valdyba. Mikrofonas ir studija buvo KlaipÄ—dos pašto rÅ«muose. Stoties pastatymas, studijos įrengimas, kiti darbai kainavo daugiau nei pusÄ™ milijono litų.

KlaipÄ—dos radiofono transliacijos oficialiai pradÄ—tos 1936 metų gegužės 28-Ä…jÄ…. Anot Juozo Zykaus, kartu su latviais montavusio įrenginius, didžiÄ…jÄ… dalį klaipÄ—dieÄių programos sudarÄ— Kauno valstybinio radiofono reguliariai transliuojama programa. „Lietuvos aidas“ rašÄ—, kad KlaipÄ—dos radijo stotis oficialiai buvo atidaryta tik 1936 m. rugsÄ—jo 14-Ä…jÄ…. Atidarymo ir pašventinimo iškilmÄ—s buvo transliuojamos per Kauno ir KlaipÄ—dos radijo stotis.

 
Pareigoms tiko
 

A. Gustaitis – suvalkietis, gimÄ™s 1907 m. kovo 12-Ä…jÄ…, 1927 metais baigÄ— MarijampolÄ—s mokytojų seminarijÄ…, 1928-1932 metais Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių literatÅ«rÄ…, germanistikÄ…, pedagogikÄ… ir iki 1936 metų dalyvavo įžymaus literatÅ«ros ir teatro kritiko, dramaturgo Balio Sruogos teatro seminare, studijavo teatro menÄ… ir dramaturgijÄ…. 1934-1936 metais A. Gustaitis dÄ—stÄ— vokieÄių ir lietuvių kalbas Aukštadvario progimnazijoje. Lietuvos pašto valdybos vadovai jį Äia surado ir pasiÅ«lÄ— vykti į besi-kuriantį KlaipÄ—dos radiofonÄ… bei jam vadovauti.

Specialistų komisija patikrino A. GustaiÄio žinias ir konstatavo, kad šis „kalbamoms“ pareigoms tinka. Jo balsas, nors tembro atžvilgiu nebuvo labai turtingas, skaitÄ— taisyklingai. Be to, jis gerai mokÄ—jo vokieÄių kalbÄ….

Pašto valdybos nutarimu, A. Gustaitis nuo 1936 metų balandžio 1 dienos buvo paskirtas ValstybÄ—s radiofono KlaipÄ—dos programų skyriaus vedÄ—ju. Jis priklausÄ— dviems to meto žinyboms: pašto valdybai, kuri mokÄ—jo atlyginimÄ…, ir ValstybÄ—s radiofonui, su kuriuo reikÄ—jo derinti programų turinį.

 
Derino interesus
 

Subtilaus humoro jausmo, šmaikštaus žodžio meistras, kompetentingas, energingas, tik kÄ… trisdešimtmetį perkopÄ™s žmogus, ne „šišioniškis“ (stengtasi išvengti galimų konfliktinių situacijų – aut. past.) A. Gustaitis labai aktyviai įsijungÄ— į jam patikÄ—tÄ… darbÄ…: savo veiklÄ… derino su KlaipÄ—dos krašto gubernatÅ«ra, visuomeninÄ—mis, religinÄ—mis ir politinÄ—mis organizacijomis. Jau po kelių mÄ—nesių paaiškÄ—jo, kad dÄ—l A. GustaiÄio kandidatÅ«ros į KlaipÄ—dos radiofono vadovo postÄ… neapsirikta. Jis puikiai derino lietuvių ir vokieÄių interesus, įtvirtino lietuviškos programos pozicijas.

KlaipÄ—dos radiofone buvo sukurta specifinÄ— KlaipÄ—dos krašto gyventojų tautinius bei religinius poreikius tenkinanti programų struktÅ«ra. Buvo transliuojama vietos informacija, KlaipÄ—dos krašto jaunimo valandÄ—lÄ—s, krašto organizacijų suvažiavimai, pamaldos lietuvių ir vokieÄių kalbomis, įvairios paskaitos, vietos spaudos apžvalgos. MuzikinÄ—se radiofono programose buvo viešinama KlaipÄ—dos konservatorijos veikla.

KÅ«rybiniam darbui Radiofono vadovas sutelkÄ— pajÄ—gų bendradarbių bei talkininkų bÅ«rį: A. BrakÄ…, V. BakÅ«nÄ…, M. Geležinį, J. KaÄinskÄ…, S. SodeikÄ…, M. Purvinį, dr. J. RemeikÄ…, J. Stikliorių, M. Šležą, B. ÄŒesnį, P. AndriušÄ¯, S. Dagį, V. SidzikauskÄ….

 
NutraukÄ— naciai
 

Ilgokai A. Gustaitis programas rengÄ— vienas. VÄ—liau informacijas vokieÄių kalba pradÄ—jo skaityti vietinis pedagogas Povilas Lokys. A. Gustaitis buvo vienintelis etatinis Radiofono darbuotojas. Tik po pusÄ—s metų, nuo gruodžio 1 dienos pranešÄ—ju pradÄ—jo dirbti poetas Henrikas Radauskas (oficialiai – antros eilÄ—s techniku ), kurį Radiofono vadovas pasikvietÄ— iš Kauno. Beveik po pusantrų metų, nuo 1938 metų gegužės 1 dienos iki pat KlaipÄ—dos okupacijos – 1939 metų kovo 22 dienos, Radiofono studijoje klaipÄ—diškiai girdÄ—jo režisieriaus ir vertÄ—jo, tuometinio KlaipÄ—dos teatro aktoriaus Juozo Grybausko balsÄ….

KlaipÄ—dos radiofono laidos greitai susilaukÄ— palankaus klausytojų dÄ—mesio ne tik Mažojoje Lietuvoje, bet ir Žemaitijoje, kituose Lietuvos regionuose. TaÄiau kasdien politinÄ— situacija darÄ—si vis grÄ—smingesnÄ—. 1939 metų kovo 22 dienos rytmetį į RadiofonÄ… įsiveržę vokieÄių kariškiai ir vietiniai naciai nutraukÄ— programos transliacijÄ…. Tarnautojai buvo pašalinti, ir Radiofonas perÄ—jo vokieÄių žinion.

 
MirÄ— Bostone
 

A. Gustaitis lietuvių kultÅ«ros ir literatÅ«ros kontekste yra svari figÅ«ra – kaip humoristinÄ—s, satyrinÄ—s poezijos autorius, vienas pirmųjų lietuvių rašytojų, kÅ«rusių lietuviškÄ… radiofoninÄ™ dramaturgijÄ…. Pirmajam Lietuvos marioneÄių (lÄ—lių) teatrui, vadovaujamam dailininko Stasio Ušinskio, jis parašÄ— pjesÄ™ „Silvestras DÅ«delÄ—“, penkių veiksmų komedijÄ… „SloguÄiai“ (provincijos valdininkijos gyvenimas), pastatytÄ… ValstybÄ—s teatro KlaipÄ—dos skyriuje 1937 metų kovo 26 dienÄ… (rež. R. JukneviÄius, dail. V.Palaima, komp. J. KaÄinskas).

A.Gustaitis buvo aktyvus leidinių „7 meno dienos“, „Lietuvos žinios“, „KÅ«ryba“, klaipÄ—dieÄių „Vakarų“, „Keleivio“ bendradarbis.

Jis – vienintelis lietuvių rašytojas, kuriam teko dirbti trijuose Lietuvos radiofonuose. Svarbiausias iš šių darbų, be abejo, – kÅ«rybinÄ— ir organizacinÄ— veikla KlaipÄ—dos radiofone. Po uostamiesÄio aneksijos jis vadovavo Kauno radiofono informacijos tarnybai, 1939 metais buvo paskirtas Vilniaus radiofono vadovu, 1940-1941 metais vadovavo Vilniaus dramos teatrui, o vÄ—liau vÄ—l grįžo į Kauno radiofonÄ….

Artinantis Antrojo pasaulinio karo frontui A.Gustaitis pasitraukÄ— į VokietijÄ…. 1949 metais atvyko į JAV ir apsistojo Bostone. Tiek Vokietijoje, tiek JAV jis buvo aktyvus literatÅ«ros vakarų dalyvis, kartu su žymiais lietuvių kultÅ«ros veikÄ—jais Bernardu Brazdžioniu, Pulgiu Andriušiu, Henriku KaÄinsku, Stasiu Santvaru važinÄ—jo po lietuvių gyvenamÄ…sias vietoves Amerikoje ir Kanadoje. Gyvendamas JAV išleido keletÄ… humoristinių eilÄ—rašÄių knygų, paliko pluoštÄ… prisiminimų apie lietuvių rašytojus. Poetas dramaturgas A.Gustaitis mirÄ— 1990 metų gegužės 19 dienÄ… Bostone.

 

KlaipÄ—da, Gintaro lašai, 2009 06 27

Â