| Jonas Mekas. EilÄ—raÅ¡Äiai iÅ¡ rinkinio „GÄ–LIŲ KALBÄ–JIMAS“ (1961) |
 |
 |
|
Â
  ***  saugot  rankas,  Dabar nieko jau  Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.    ***  Naktis buvo su vÄ—ju,  Bet rytÄ…, kai atidariau duris –
Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.    ***  girdÄ—jome,  Ir naktis riÅ¡Ä— ir jungÄ—,  O kai dar toliau  O lietus krito ant molų,  Tegu lyja lietus,  Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.    ***  ir akmenį,  Dabar aÅ¡ nežinau,  O gal buvo viskas  Ar nebuvo viskas  dabar aÅ¡ nežinau,  žemÄ—s kvepalai,  ir muzika  O raiÅ¡Äiai, kurie riÅ¡Ä—  Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.    ***  ir tako lapai  Mes Ä—jome susiÄ—mÄ™  taÄiau neįžiÅ«rÄ—jome  Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.    ***  Ir tuoj  Turguje jis liejos  ir turgaus moteris  krito jis ir liejos  plakdamas ir kirsdamas  Bet žmonÄ—s parke,  vieni, susimÄ…stÄ™  Jie taip sÄ—dÄ—jo  Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.    ***  Klausiausi, kaip Å¡iureno  O kiemuose, o skardžiuose  Bet man, nežinau kodÄ—l,  Žinau – vÄ—jas  lietum praÄ—jo,  Nes meilÄ— yra kaip vÄ—jas,  Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.    *** KAI pamaÄiau tave – suabejojau: tikÄ—t ar netikÄ—ti.  ŽiÅ«rÄ—jau aÅ¡, o visa Ä—mÄ— virpÄ—ti man nuo varsų, ir nežinojau: ar tik akyse taip pasirodÄ—, ar – tu.  TulpÄ— gražiau nežydi ir nei lelijų liepsnų laÅ¡eliai –  plaukai, ir akys, ir lÅ«pos. Mano žodžiai sutrupo kristalu.  Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.    *** MELSVAM virpÄ—jime iÅ¡geso snaigÄ—s. Dabar – apsvaigÄ™s aÅ¡ nuo žydÄ—jimo.  KiekvienÄ… lapÄ…, taurelÄ™ giliÄ…, saulÄ— pripylÄ— spalvų ir kvapo.  Bet nei lelijos, nei mirtų kekÄ—s, gražiai nusvirÄ™,  nebus kaip jos akys: nei tokios mÄ—lynos, nei tokios tyros.  Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.    *** TADA, apsvaigÄ™s vasara, laimingas aÅ¡ žiÅ«rÄ—jau, kaip laisvai tekÄ—jo vÄ—juj pÅ«kiniai debesys.  Dabar – ruduo. Dangau, kaip greitai visa tai praÄ—jo.  Keletas prisiminimų, ir tik dvi akys, kaip karolÄ—liai.  PaežerÄ— pilna auksinio liÅ«desio, lietaus ir vÄ—jo.  Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.    *** ŽINAU, nueisi, kaip nuÄ—jo lietus ir vÄ—jas topolių blakstienom, ir liksiu vÄ—l svyruoklis aÅ¡ ir vienas.  TodÄ—l geriu iÅ¡troÅ¡kÄ™s tavo akis ir žodžius.  Taip topoliai geria lietų ir vÄ—jÄ… sidabro lÅ«pom.  Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.    *** MANO rankos lietÄ—, kaip du gintaro nutekinimus, tavo rieÅ¡us,  ir akių žiedynai, kaip lÅ«pos, iÅ¡siskleidÄ— ir vÄ—lei užsidarÄ—.  Dabar aÅ¡ klupau tavo prisiminimÄ… apkabinÄ™s, kaip vaikas ratlankį, ir vienas žodžiais Å¡nekinu.  Rožės užveria paslaptį.  Mekas, Jonas. GÄ—lių kalbÄ—jimas: EilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: Lietuvos studentų santara, 1961.
|
