| Henrikas Radauskas. EilÄ—raÅ¡Äiai iÅ¡ rinkinio „ŽAIBAI IR VÄ–JAI“ (1965) |
 |
 |
|
MIRTIES ANGELAS  Jisai ateina per granito kiemÄ…, Juoduos sparnuos pražilÄ™ plunksnos žiba. Paglosto medį, vandenį ir katÄ™, Ä® dienÄ… kaip į veidrodį pažiÅ«ri.  Ir klanas dreba, nors nutilo vÄ—jas, Ir katinas nuo slenksÄio puola orÄ… Kaip pelÄ™. Medžio kraujas ima stingti, Diena dÄ—mÄ—m rudoj žolÄ—j pabyra.  Naujagimiu pravirksta ąžuolinÄ—s Å imtmetÄ—s durys. Pro geltonÄ… rÅ«kÄ… Ligonio akys mato: laumÄ—s juosta KvatojanÄiom papÅ«gom byra žemÄ—n.  Gyviesiems laikrodis skaiÄiuoja laikÄ…, Ir voras tinklÄ… tarp žvaigždžių kabina, O angelas, į židinį įėjÄ™s, Pavirsta dÅ«mais, pelenais, žarijom.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  ANGELAS IR GAIDYS  Kaip raidÄ— S iÅ¡pÅ«sdamas krÅ«tinÄ™, Jis Å¡aukia, atsistojÄ™s ant žvaigždÄ—s, Kad, auÅ¡tant rytui, kovÄ… paskutinÄ™ PrieÅ¡ žiaurų velniÄ… angelas laimÄ—s.  Jau tviska pievos ir laukai sudrÄ—kÄ™, Nuo skardžio krenta velnias žmogžudys, Ir angelas, iÅ¡kÄ—lÄ™s kardÄ…, rÄ—kia, Ir gieda himnÄ… degantis gaidys.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  PAVASARIS arba VIVALDI  FioletinÄ—s kekÄ—s balandžių Ties nuÅ¡vitusiu marmuru kabo. Horizontai pavasarį Å¡venÄia, Ir platanai pakyla iÅ¡ kapo.  Baltos kregždÄ—s pro debesį krinta, Ir liepsnosvaidis orÄ… suskaldÄ—, Kur sidabro audros labirinte Groja smuikais ir fleitom Vivaldi.  Largo liÅ«desio potvyniu liejas Per Italijos lygumÄ… plaÄiÄ…, Ir laimingu žingsniu, kaip Å¡okÄ—jas, BÄ—ga dangiÅ¡kais sodais vivace.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  PARKO RUDUO  Žiaurus savižudis ruduo Pravirkdo statulas taurias, Ir teka aÅ¡arų vanduo Ä® juodo marmuro taures.  O tu kaip aidas gyveni, Kaip balsas, plaukiantis toli, Tau atsispindi vandeny Sraigių procesija tyli.  PamÄ—lynavÄ™s nuo Å¡alÄio tolis, Kaip mirÄ™s lapas nuraudÄ™s molis.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  MUGÄ–  Velnių veidais balionai per linksmÄ… dangų Äiuožia, Klarnetas imituoja ÄigoniÅ¡kus gaidžius. IÅ¡gerk ugnies Ä…sotį, nuskink vaÅ¡kinÄ™ rožę, Griebk už plaukų žirafÄ…, ir Å¡okit per medžius.  Galingos rankos suka planetų karuselÄ™, VaivorykÅ¡tÄ™ pralaužia arkliai ir neregiai. MamytÄ— pirko gÄ—lÄ™, tÄ—velis pirko lÄ—lÄ™, Gondolos pasikÄ—lÄ—, ir nulÄ—kÄ— drugiai.  Laimingos, storos bobos jums kepa riebiÄ… žuvį, SpindÄ—t varinei vielai prekymety smagu. Pažink arabų meilÄ™, slidžiausiÄ… jos liežuvį, Laikyk pagonÄ™ Å¡irdį kaip velniÄ… už ragų.  Mieguistas mugÄ—s dievas į krÅ«mus saulÄ™ tempia, Jai sunkiÄ… galvÄ… skelia vieninteliu smÅ«giu, OrkestrÄ… suvynioja, gesina karÅ¡tÄ… lempÄ…, Ä®duoda miestÄ… valdžiai venerų ir vagių.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  KARÅ TA DIENA  Dangų rėžia kiparisas plonas, Ir karÅ¡tos dienos odekolonas Liejasi peizažui ant žaizdų. Å velnios adatos subado Å¡irdį, Alpdama ji Å¡ypsosi ir girdi Savo riksmÄ… ir negali mirti, Kaip negalim mirti aÅ¡ ir tu.  Girdi: paukÅ¡tis metalinis gieda Stiklo medy, vario vaisiai rieda, Virpa prieÅ¡mirtiniam svaiguly. Ä® auksinÄ™ seno fauno pÄ—dÄ… Plaukia muzika tyli. Susiliejus stiklo medy su nematomais žiedais, Tau nerÅ«pi, ar rytojus beateis.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  PO RUDENS MEDŽIU  Dvi medžio Å¡akos atsargiai, kaip rankos, Prie Å¡ono mieganÄiam pastatÄ— lyrÄ…. Ties juo bedugnÄ—m lÄ—kÄ— PaukÅ¡Äių Takas, DundÄ—jo didelis varinis skliautas, O jis miegojo po rudens medžiu.  Jis Ä—jo plyÅ¡tanÄiais sapnų kanalais, Sapnavo tylÄ…, virstanÄiÄ… į liepsnÄ…, Sapnavo liepsnÄ…, Å¡liaužianÄiÄ… per laukÄ…, GeltonÄ…, žiauriÄ…, bailiÄ…, kaip kareivis. Liepsna, pasiekus vandenį, pavirto Žuvim ir žaisdama iÅ¡tirpo jÅ«roj.  Naktis prabilo debesio balsu, Ir lyra kaip sirena uždainavo: Ruduo ateina oru ir žeme, Rubinų ir topazų sÅ«kuriai Užkloja tyliai miegantį, kuris Laimingas guli, nugalÄ—jÄ™s LaikÄ….  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  SEKMADIENIS  PrieÅ¡ dvideÅ¡imt metų mirusiam kambary SenÄ—s Å¡eÅ¡Ä—lis žiovauja, suka tuÅ¡ÄiÄ… Kavos malÅ«nÄ—lį, laikrodis rodo sekmadienį, GegutÄ— nutilo, sveÄiÄ… nudÅ«rÄ— smuklÄ—j.  Mieganti moteris skaito apdegusiÄ… knygÄ…: "BaisiÄ… istorijÄ… demono Belphegoro". Jos delnuose nutrÅ«kÄ™ Saturno linijos. Dvigubos sienos pripiltos dukatų ir kaulų.  Laiptais iÅ¡ rÅ«sio atbÄ—ga anemiÅ¡kas balsas, ŽvakÄ—m ir aÅ¡arom laÅ¡anti koloratÅ«ra. Siena suplyÅ¡ta, krenta guminÄ— mergaitÄ—, KruvinÄ… Å¡irdį iÅ¡neÅ¡a smuikai į sodÄ….  Milžinas klevas kvatodamas beldžia į rausvÄ… KarstÄ…, iÅ¡puoÅ¡tÄ… fleitom ir fioritÅ«rom. "Poveri fiori". Užnuodytos alpsta žibuoklÄ—s. Balso Å¡eÅ¡Ä—lis nubÄ—ga į dingusį namÄ….  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  GARBÄ–  Nesibijokite grįžimo Metalais mintanÄios garbÄ—s: Kas plieno trapiÄ… Å¡irdį žino, PrieÅ¡ jokį kardÄ… nedrebÄ—s. GarbÄ— apako ir užkimo Prie imperatoriaus duobÄ—s.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  BLONDINIŲ GATVÄ–  Blondinių gatvÄ—n draudžiama įeiti Gyviesiems. Vandenilio peroksidas, LaÅ¡Ä—damas iÅ¡ debesio į žemÄ™, Auksuoja mieganÄių mergaiÄių plaukus.  TuÅ¡Äiom akim pavargusios gražuolÄ—s Nueina rudenÄ—janÄia alÄ—ja. Joms nuo peÄių auksinÄ—s upÄ—s teka, Joms medžiai Å¡lama apie ProzerpinÄ…, Ir pragaro valdovÄ—s obuoliai Pro jas nurieda į geltonÄ… dienÄ….  Jos, nematydamos viena kitos, Prieina ligi geležinių vartų, Kur vagonÄ—lių kimios dÅ«dos groja " Senus galantus purpurinÄ—m kaukÄ—m".  Sugrįžusios į kambarius neramios, Jos mato veidrodyje rausvÄ… naktį Ir, guldamos ant giedanÄių grindų, Už sienų girdi Å¡lamesį ir juokÄ….  Nuo lengvo vÄ—jo atsidaro durys, Ir, didelius sparnus palikÄ™ gatvÄ—j, Ä® kambarius įeina angelai, Å ypsodami po sidabrinÄ—m kaukÄ—m.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  SKULPTORIUS LIPDO CENTAURUS  Jie mums kaip avį gyrÄ— dvasiÄ…, Kad ji Å¡velni, kad ji Å¡viesi, JÄ… glostÄ— Å¡iltÄ… ir nedrÄ…siÄ…, O ji kaip pantera drÄ…si  PadangÄ—j suposi ir nÄ—rÄ— Pro klaikiai klykianÄias Å¡akas, PabaidÄ— vandenį ir žvÄ—rį Ir jauno skulptoriaus rankas:  NubÄ—go juokdamies centaurai Per giriÄ…, kupinÄ… kvapų. O girioj augo tamsÅ«s laurai Ir kantriai laukÄ— jo kapų.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  MŪZA  SiuvÄ—ja mÅ«za iÅ¡ Denis paveikslo Ant suolo deda siuvinį, pakyla, Nueina vasaros tuÅ¡Äia gatve, Pageltusia tartum kinieÄio veidas. Marga suknelÄ— ima lipti laiptais, Ir jai po kojom ąžuolinis balsas Skanduoja jambais bÄ—ganÄius žodžius.  Ji pro sunkias užmigusias duris Praeina tartum vÄ—jas ir iÅ¡ karto Kaip statula iÅ¡auga kambary. PamatÄ™ aklÄ… akmeninį veidÄ…, Vaikai sucypÄ™ pradeda blaÅ¡kytis, Bet ji pro langÄ… iÅ¡meta vaikus Ir pelargonijÄ… ir kanarÄ—lÄ™, Ir kÅ«dikiai, plasnodami sparnais, Kaip angelai į aikÅ¡tÄ™ nusileidžia. GÄ—lÄ— pragysta gatvÄ—j paukÅ¡teliu, Ir kanarÄ—lÄ— pradeda žydÄ—ti SkaisÄiu geltonu žiedu. O akmuo Paduoda vyrui stilių ir lentelÄ™ Ir ima neskubÄ—damas diktuoti.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  VIDUDIENIS  Jisai, suÅ¡ukÄ™s, kad neturi sielos, IÅ¡ kreivo bokÅ¡to Ä—mÄ— kristi žemÄ—n. Po juo blizgÄ—jo ežerai monetom Ir žolÄ—s mito pieno burbulais.  Džiaugsmingai rÄ—kÄ— lekiantis Å¡eÅ¡Ä—lis. Jo riksmo negirdÄ—jo žilas oras. Karaliaus Å¡unys vijo linksmÄ… briedį, Raudoni sodai springo obuoliais.  Bekojis angelas italas Å¡liaužė, NaÅ¡laiÄiams vilkdamas didžiulį maiÅ¡Ä… Metalo paukÅ¡Äių. Ajerų Å¡eÅ¡Ä—liai Gražuolei kriauklei sakÄ— paupy: "KodÄ—l tu lÅ«pas ir akis slepi?"  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  FESTIVALIS  Purpuriniai iÅ¡siskleidÄ— metai - Sidabrinių erdvių augalai. Advokatai ir akrobatai SkraidÄ— ore kaip angelai.  Dingo kÅ«no svoris ir tÅ«ris, GelmÄ—je prabilo prasmÄ—. Daktarai utriusque juris Deklamavo Saint Mallarmé.  Velnio galiai pavedÄ™ sielÄ… (Ji liepsnoj kaip gÄ—lÄ— iÅ¡siskleis), Akrobatai skrido per vielÄ…, Žongliruodami rutuliais.  Purpuriniai baigiasi metai, AkmenÄ—ja diena Å¡velni. Advokatai ir akrobatai Per pasaulį eina liÅ«dni.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  GAISRAS  Naktis į žemÄ™ Å¡oko nuo debesio, GeltonÄ… laukÄ… metÄ— į ežerÄ… Ir galvas rÄ—kianÄių Å¡eÅ¡Ä—lių PapuoÅ¡Ä— gaisro rausvais vainikais.  AtÄ—jus rytui, ramios vaivorykÅ¡tÄ—s Ä® žemÄ™ rÄ—mÄ— žydinÄias kopÄ—Äias, ŽadÄ—damos juodiems kaimieÄiams LengvÄ… kelionÄ™ į margÄ… dangų.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  PRADŽIA  PamatÄ™s Å¡okantį AdomÄ…, Jis trypÄ— žemÄ™ tris naktis, Žinodamas, kad per SodomÄ… Dangus į pragarus nukris.  Jisai sukÅ«rÄ— kÅ«nÄ… Ievai Ir medžiui, stovinÄiam kukliai. Pragydo pievos ir papieviai, Prabilo jauÄiai ir arkliai.  Kvatojo Abeliai ir Kainai, Jiems buvo baisiai nuostabu, PradÄ—jus kilti kÅ«nų kainai, PradÄ—jus dvasiai krist žaibu.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  VAKARO STEBUKLAS  Mane nuliÅ«dino ta rudenio diena: BeprasmiÅ¡ki darbai artojo ir kirtÄ—jo r juodo traukinio mechaniÅ¡ka daina, TaÄiau į vakarÄ… stebuklas priartÄ—jo, -  Vanduo apsirengÄ— melodija kuklia, Pabudusi Å¡viesa į Å¡altÄ… srovÄ™ metÄ—s, Å velnių atodÅ«sių Å¡ilkiniam patale BuÄiavo angelo krÅ«tis nepilnametÄ—s.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  GRAŽI DIENA  Apelsinai ir glicinijos, SaulÄ—s aÅ¡aros - citrinos. BegalybÄ—s tyros linijos, AmžinybÄ—s dainos grynos.  Senas molis miega plytose, Geria vandenį mirtis, Ir per linksmÄ… žolÄ™ ritasi Dievo didelÄ— Å¡irdis.  PamiÅ¡kÄ—j Å¡eÅ¡Ä—liai jodami Tyliai kalba su savim. JÅ«roj debesys žvejodami Džiaugias Å¡okanÄia žuvim.  Danguje Å¡venta Liukrecija Kelia taurÄ™ rausvo vyno, Ir pagoniÅ¡ka Venecija Laukia pranaÅ¡o - delfino.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  FILIDA IR FLORA  MergaitÄ—s Filida ir Flora akim kaip polipai Slidžiom ir saldžiom nuskendusios stovi ir Å¡ypso DÄ—mÄ—toj Å¡viesoj, kur juodumas nutaÅ¡kÄ— mÄ—lynÄ™, Drumstam katile, kurio vengia žuvys ir žolÄ—s.  RodyklÄ—s, prapjovÄ™ vidunaktį, austrÄ—ms parodo Užmigusį laikÄ…, negyvÄ… NeptÅ«no senatvÄ™. IÅ¡ deganÄio laivo dainuodamas girtas jÅ«reivis Svyruodamas eina jÅ«ros dugnu, o gražuolÄ—s Polipais akių ir lÅ«pų medÅ«zomis kvieÄia Atplaukti į guolį, iÅ¡klotÄ… rausvais embrionais, Jų buvusių meilių negalinÄiais gimti paminklais.  MergaitÄ—s kaip motinos Å¡velniai jÅ«reivį paguldo, O jojo vÄ—lÄ—, plaukdama tarp koralų ir krabų, Nustebusi girdi Å¡altų embrionų choralÄ…: "Non simt formae virginum, sed formae divinae Et respondent facie luci matutinae".  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  PAGROBIMAS  Jis pagriebÄ— popierius, Å¡ovÄ—, užšoko ant dviraÄio, Nuo kojų numuÅ¡damas neregį muzikantÄ…. Sirenų liežuviai nutįso riksmu lig akiraÄio. Pabiro pieÅ¡tukai. Grobikas iÅ¡lipo į krantÄ….  TarnaitÄ— pas poniÄ… įbÄ—go, nualpusiÄ… rado jÄ…. Grobikas nuo bokÅ¡to nuÅ¡oko, jo salto mortalÄ™ ParodÄ— Å¡viesa ir paleido per eterį radio, Å altais hieroglifais užraÅ¡Ä— italas Montale.  Ji pjovÄ—si venas, netekus poemų ir akcijų. as mÄ—tÄ— pavÄ—jui per kalnus grobikas drÄ…sus. Policija Å¡audÄ— į debesis, krÅ«mus akacijų, Ir Å¡unys kvatodami gaudÄ— Å¡viesas ir garsus.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965.
  JŪROS AUDRA  Audra atbÄ—ga, griÅ«va krantas, BenamÄ—, didelÄ— daina. Dainuoja Lekiantis Olandas, Ir skÄ™sta raudanti diena.  Per veidÄ… uolai ima lietis Vėžiai ir bangos Å¡imtmetinÄ—s, Ir Å¡aukia verkianÄios lesbietÄ—s, Kad grįžtų mirusios undinÄ—s.  Henrikas Radauskas. Žaibai ir vÄ—jai: eilÄ—raÅ¡Äiai. – Chicago: V. Saulius, 1965. |
