Stanisław Jerzy Lec. Nesušukuotos mintys Spausdinti Email

 

Stanislaw Lec      StanisÅ‚awas Jerzy Lecas (tikr. Tusch-Letz, 1909–1966) – žydų kilmÄ—s lenkų poetas, satyrikas. 1927–1933 m. studijavo polonistikÄ… ir teisÄ™ Lvovo Jono Kazimiero universitete. Nuo 1934 m. gyveno Varšuvoje. 1941–1943 m. nacių kalintas Ternopolio koncentracijos lageryje, iš kurio pabÄ—gÄ™s slapstÄ—si, vÄ—liau dalyvavo pasipriešinimo sÄ…jÅ«dyje, kovojo Liaudies armijos gretose. 1946–1950 m. buvo Lenkijos misijos okupuotoje Vienoje spaudos atašÄ—. Paskui emigravo į Izraelį, 1952 m. grįžo. Išleido nemažai filosofine refleksija paženklintų poezijos rinkinių („Spalvos“ („Barwy“, 1933), „Karo lauko bloknotas“ („Notatnik polowy“, 1946), „JeruzalÄ—s rankraštis“ („RÄ™kopis Jerozolimski”, 1956), „Abeliui ir Kainui“ („Do Abla i Kaina”, 1961) ir kt.). Kaip rašytojas labiausiai išgarsÄ—jo aforizmų ir sentencijų ciklu „Nesušukuotos mintys“ („MyÅ›li nieuczesane”, 1957) ir „Naujosios nesušukuotos mintys“ („MyÅ›li nieuczesane nowe”, 1964), kurioms bÅ«dingi sÄ…mojingi sugretinimai, filosofinis skepticizmas, paradoksai, netikÄ—tos įžvalgos, kalambÅ«rai ir juodasis humoras.

 
 

Pakaruoklio namuose nekalbama apie virvÄ™. O budelio?

*

Pats kartÄ… maÄiau stebuklÄ…. Tai nutiko tuomet, kai buvo apsieita be stebuklų.

*

Per procesus burtininkÄ—s prisipažindavo bendravusios su velniu. Kraujas verda mÅ«sų gyslose! Kaip buvo galima jas versti tai sakyti, juk velnias neegzistuoja! Bet mÅ«sų proto balsas šaukia: Netiesa, netiesa, netiesa! Velnias egzistuoja, anuomet jis buvo inkvizitorius.

*

Versdami paminklus, saugokite pjedestalus. Visad gali praversti.

*

Prisikelti iš mirusiųjų gali tik lavonai. Gyviesiems sunkiau.

*

Viskas, žmogau, tavo rankose, todėl plauk jas kuo dažniau.

*

Net ir Pranašo barzdÄ… galima nuskusti!

*

Per akistatą lavonas savo žudiko neatpažino.

*

„JauÄiu, kaip man auga sparnai!“ – tarÄ— pelÄ—. Na ir kas iš to, pone šikšnosparni?

*

O gal Dievas lėmė man būti ateistu?

*

Ir ant sosto prasitrina kelnÄ—s.

*

Nors karvei ir kakavos duosi, bet pieno neišmelši.

*

Apie jį kalba: „Tai – liÅ«tas!“ Na ir kas, dykumos tai nÄ—ra. Geriau jį atiduoti į cirkÄ… ar į zoologijos sodÄ…. Arba iškamšÄ… padarius – į muziejų.

*

Kaip blusos mintys šokinÄ—ja nuo žmogaus prie žmogaus. Bet kanda ne visiems.

*

Žinau, iš kur legenda apie žydų turtus. Žydai moka už viskÄ….

*

Satyrikai, atsargiau su kÅ«rybingom idÄ—jom! 1931 m. R. Clairo1 filme „Tegyvuoja laisvÄ—“ vienos iš ironiškų dainelių priedainis skambÄ—jo taip: „Le travail c‘est la liberté“2, o 1940-aisiais ant Osvencimo vartų pasirodÄ— užrašas: „Arbeit macht frei!“3

*

– Pagrasinsiu jam tik pirštu, – tarÄ— jis, dÄ—damas pirštÄ… ant nuleistuko.

*

Ak, jei atpirkimo ožį būtų galima melžti!

*

Vertikalė su horizontale sudaro kryžių.

*

Negaliu piktintis išgirdÄ™s Herostrato4 vardÄ…, kol nemaÄiau ArtemidÄ—s šventyklos Efese.

*

Vieni gyvena trumpiau, užtat valgo ilgiau.

*

SaulÄ—, įspindusi pro kamaros langelį, ant grindų meta grotų šešÄ—lį. Tuose langeliuose kaliniai gali sudarinÄ—ti kryžiažodžius. Kryžiažodžių galimybÄ—s priklauso nuo grotų skaiÄiaus.

*

Pragare velnias yra teigiamas asmuo.

 
*

Jis primena utÄ—lÄ™ ant plikÄ—s. Kiek spindesio aplink – o vis tiek utÄ—lÄ—!

Viską dera paaukoti žmogui. Tik ne kitus žmones.

*

Nebūk snobas. Niekad nemeluok, kai tiesa geriau apsimoka.

*

– Iš vieno kryžiaus galima sukalti dvejas kartuves, – paniekinamai tarÄ— profesionalas.

*

Jei savo žudikus turÄ—Äiau sutikti aname pasaulyje, tai verÄiau man gyventi su jais šiame.

*

Laužai neišsklaido tamsos.

*

IdÄ—jÄ… galima dogmarinti iki galo.

*

Jei du priešai turi bendrÄ… priešininkÄ…, jie vienas kito nekenÄia dar aršiau. Mat kiekvienas jų nori vienas įveikti savo priešininkÄ….

*

Net stiklinÄ— akis mato savo aklumÄ….

*

Ecce homo – homini lupus est5.

*

Gyventi yra labai nesveika. Kas gyvena, miršta.

*

Jis? Enciklopedinio neišmanymo žmogus.

*

Ar nuogos moterys protingos?

*

Visad guodžiuosi mintim, jog žvaigždÄ—s, skÄ™stanÄios vandeny, yra negyvenamos.

*

Tas purvinas vanduo buvo sniegu. Apėjau jį kupinas pagarbos.

*

Salto morale6 yra kur kas pavojingesnis už salto mortale.

*

Ant jo krinta įtarimo šešÄ—lis, o jis jame slepiasi.

*

Kvailystė nuo mąstymo neatleidžia.

*

– Neerzinkit liÅ«to!

– KodÄ—l? – paklausiau prižiÅ«rÄ—tojo.

– Nes triedžia, – atsakÄ— jis.

*

„Karalius nuogas“, bet po prašmatniais drabužiais.

*

Duodu jums karÄių piliulių, aplietų cukriniu glajumi. PiliulÄ—s nekenksmingos, nuodai tik saldÄ—sy.

*

Kartais velnias mane gundo įtikėti Dievą.

*

Laikas daro savo. O tu, žmogau?

*

Mąstymui reikia smegenų, nekalbant jau apie žmogų.

*

Niekas nenori mielių skonio tešloj, nors jÄ… tik mielÄ—s ir iškÄ—lÄ—.

*

Baisus yra PrometÄ—jų pyktis. Kas gi jus Ä—da? – paklausiau kartÄ…. Erelis, ponai poetai, erelis, atsakÄ— jie.

*

Dramaturgas: sielos pilvakalbys.

*

Iš rojaus buvo išvytas tik Adomas su Ieva. Tai kaip tuomet į laisvÄ™ ištrÅ«ko liÅ«tai, ereliai, beždžionÄ—s, blusos ir kiti? O kaip – obuoliai?

*

Nerašyk Credo ant tvoros!

*

LengvabÅ«diškumas pražudo. Kitus.

*

Ryla sumala bet kuriÄ… melodijÄ….

*

Ir Einsteino valandÄ… išmušÄ— vietinis laikrodis.

*

Kartais medžiai taip išauga, jog vaisiai krinta ant kaimynų galvų.

*

Galima pakeisti tikÄ—jimÄ… nepakeitus Dievo. Ir atvirkšÄiai.

*

ManÄ™s klausi, kaip grojo tas virtuozas. Jo atlikimas buvo žmogiškas: jis suklydo.

*

Už kiekvienÄ… lavonÄ… mirÄiai dedam pliusÄ… – kapinių kryželį.

*

Kai kurie žmonės žiūri savo akimis nelyg pro kameros akutę.

*

Žaizdos surandėja, bet randai auga drauge su mumis.

*

Buvo ir tokių kankinių, kurie ėjo kryžių keliais atgalios.

*
NeÄepsÄ—ti akimis!
*

Ant žirafos kaklo blusa įtiki nemirtingumu.

*

Iš kur vÄ—jas žino, kur link pÅ«sti?

*

Ar žuvys, pralendanÄios pro tinklo akis, kenÄia nuo nevisavertiškumo komplekso?

*

Įvykdė nusikaltimą: nužudė žmogų. Savyje.

*

Blaivyklų reiktų ir apsvaigusiems nuo laimės žmonėms.

*

Perspektyva – koks saldus žodis: matyti, kokie priešai maži!

*

Eik savęsp nepasibeldęs.

*

Nori paslÄ—pti veidÄ… – išeik nuogas.

*

NevaikšÄiok išvažinÄ—tais keliais, nes paslysi.

*

Mąstymo spragą tikrove užlopyti sunku.

*

Basas po rožes nepavaikšÄiosi.

*

E pur si muove!7 – įtūžęs po egzekucijos sušuko budelis.

*

Ir sąžinės balsas patiria mutaciją.

*

Ar žinot, kur visada galima rasti viltį? Pragaro prieangy po užrašu Lasciate ogni speranza!8

*

Daugiausia formų turi abstrakcija.

*

Ir tramdomieji marškiniai privalo atitikti pamišimo dydį.

*

VÄ—jai sukeiÄia kelio ženklus.

*

Priešpaskutinis Mohikanas dažnai nužudo paskutinį MohikanÄ…, kad juo taptų.

*

Gyvenimas žmonėms atima per daug laiko.

*

Laiko dvasia gÄ…sdina net ateistus.

*

Visi dievai buvo nemirtingi.

*

Kas neturi sąžinės, turi tai kompensuoti jos trūkumu.

*

Ne vienas nulis manosi esÄ…s elipsÄ—, kuria sukasi pasaulis.

*

IdÄ—jų mÅ«šyje žūsta žmonÄ—s.

*

Kas iš jÅ«sų be nuodÄ—mÄ—s, tegu pirmas sviedžia akmenį. SpÄ…stai. Tuomet jau nebus be nuodÄ—mÄ—s.

*

KodÄ—l rašau tuos trumpus aforizmus? Nes man trÅ«ksta žodžių!

*

Pasakyk, su kuo miegi, ir pasakysiu, apie kÄ… sapnuoji.

*

Jis slėpėsi už liežuvio, kurį rodė pasauliui.

*

Iš svajonių košÄ—s neišvirsi? KodÄ—l gi, reikia tik kruopų ir druskos.

*

Visad bijojau neužtaisytų šautuvų. Jų buožėmis daužomos galvos.

*

Tai, ko negali įsivaizduoti, dažnai gali nusipirkti.

*

Daugelis mano draugų pasidarÄ— mano priešai, daugelis mano priešÅ³ pasidarÄ— draugais, taÄiau tik abejingieji liko man ištikimi.

*

Leiskit ir akliesiems pažaisti gūžynių!

*

Kai nepuÄia jokie vÄ—jai ir vÄ—trungÄ— ant stogo turi charakterį.

*

PergalÄ—s vaisius? Alksnio grÅ«šios.

*

Uždėk kepurę, ir pagausi vagį!

*

Ne iš kiekvieno kiaušinio išsirita Kolumbas.

*

Keista, kad taip sunku sukelti aidÄ… tušÄiose galvose.

*

– Tai tik meteoras, – paniekinamai pasakÄ— žvakÄ—.

*

Nusikaltimai neapmokestinami.

*

Gaidys gieda ir tą rytą, kurį atsidurs sriuboje.

*

Ar aš tikintis? Vienas Dievas težino.

*

Ar tarp žmogėdrų pasitaiko vegetarų?

*

Puritonams verÄiau nešioti du figos lapelius ant akių.

*

Ä®vairios mintys ateina į galvÄ…. Kai kurios net ir išeina.

*

Įdomu, ar koks žvėrelis, žvelgdamas į mus, galvoja: Ecce homo!9

*

Nuo vaisingos autoriaus minties dažnai persileidžia kritikai.

*

SuglebÄ™s šauktukas virsta klaustuku.

*

Paminklas gali bÅ«ti puikiausias saulÄ—s laikrodis. Net vÄ—liau, kai jo nebÄ—r, žinai, kokia išmušÄ— valanda.

*

Ir siela kartais turi laikytis dietos.

*

Reikia nuolat pradÄ—ti nuo pabaigos.

*

Neklausk Dievo kelio į dangų, nes nurodys tau patį sunkiausią.

*

Mūsų požiūriai sutampa. Klausimas tik, kuris kurį užkloja.

*

Atsargiai! MÅ«sų niekinamas beraštis gali sudÄ—ti taškus ant i.

*

Taupyk žodį! Bet kuris tavo žodis gali būti paskutinis.

*

Suprantame viskÄ…, todÄ—l negalima suprasti nieko.

*

Galima apsispjauti nepravÄ—rus burnos.

*

Kaip išversti atodÅ«sius į svetimÄ… kalbÄ…?

*

Ne kiekvienam gyvenimas tinka prie veido.

*

Trogloditas nebuvo trogloditas. Tais laikais jis atitiko anuometinės civilizacijos lygį.

*

Tikiu, kad nustebtum, jei karvÄ— staiga prašnektų angliškai. Bet patikÄ—k manimi, po dešimto karto tau bÅ«tų jos gaila, kad ji kalba be Oksfordo akcento. Beje, jeigu žinotum, koks jis yra.

*

Savo gyvenimo kely sutikau žmonių, kuriuos taip pat buvau pratęs sutikti kažkur kitur.

*

JuokitÄ—s iki ašarų! Optimistams ir pesimistams.

*

Tarnų pirštai palieka šeimininkų atspaudus.

*

Kas šlubuoja – eina.

*

MaÄiau žmogų, pilstantį iš tušÄio į kiaurÄ…. Paklausiau, kam jis tai daro. – Esu šiuolaikinÄ— klepsidra.

*

BerašÄiai turi diktuoti.

*

Poetas X visad joja ant gero žirgo, bent niekad – ant Pegaso.

*

Daugelis mėgino sukurti filosofinį akmenį stingdydami mintį.

*

Kai kuriems žodynams trūksta garbės žodžio.

*

Kai miražas paaiškÄ—ja esÄ…s tikrovÄ—, reikalaukite kompensacijos.

 
*

Ech, grybų medžioklė su varovais!

*

Kada pats tikslas pasiekÄ— tikslÄ…?

*

Ar žmogėdra turi teisę kalbėti suvalgytųjų vardu?

*

Eik šalin, ŠÄ—tone! ŠÄ—tonienÄ— pas mane.

*

Ar švarios rankos turÄ—tų bÅ«ti ilgesnÄ—s?

*

Et, kad žinoÄiau privatų Viešpaties Dievo adresÄ….

*

KalbÄ—k protingai, priešas klausosi.

*

Reikalaujame aštuonių mÄ…stymo valandų dienos!

 
_____________________________

1 René Clairas (1898–1981) – prancÅ«zų filmų režisierius, prodiuseris. (ÄŒia ir toliau – vert. past.)

2 Darbas – tai laisvÄ— (pranc.).

3 Darbas išlaisvina (vok.).

4 Herostratas (HrostratoV) – graikas, kai norÄ—jo išgarsÄ—ti, 356 m. pr. Kr. sudegino vienÄ… iš septynių pasaulio stebuklų – ArtemidÄ—s šventyklÄ… Efese.

5 Štai žmogus – žmogui vilkas (lot.).

6 Moralinis šuolis (lot.).

7 O visgi jis dar juda (it.). Aliuzija į italų mokslininkui G. Galileo‘ui priskiriamÄ… frazÄ™ „O vis dÄ—lto ji sukasi.“

8 ÄŒionai įžengÄ™s, viltį mesk į šalį (it.).

9 Štai žmogus! (Lot.)

 

Versta iš: S. J. Lec. Mysli nieuczesane. Kraków: Wydawnictwo Literackie, 1968 

Iš lenkų k. vertÄ— Linas Rybelis

 

Lietuvos rašytojų sÄ…jungos mÄ—nraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 5 (gegužė) Â