keturi_vejai       Prie keturvėjininkų „prilipdavo“ įvairūs asmenys. Vieni jiems patiems „būdavo malonūs ir naudingi dėl savo dvasinių savybių“, kiti, sakykim, Kauno apskrities viršininkas Pranas Morkus – tiesiog naudingi.

       Architektas Vladas Dubeneckis ir režisierius Borisas Dauguvietis priklausė prie maloniųjų. V. Dubeneckis – Petrapilio meno akademijos auklėtinis, eruditas provincialiame Kaune, suprantama, „smilko“. „Nuolatos buvo pilnas keisčiausių idėjų ir sumanymų. <...> vieną kartą jis mums pareiškė, kad turi surinkęs keturių dešimtų romanų temas ir pavadinimus. <...> tais laikais jau gyveno atsiminimais, greičiausia maža beskaitė. <...> Dubeneckis tik retkarčiais keturvėjininkų tarpe pasirodydavo. Užtat Dauguvietis ilgus metus bendravo su visais keturiavėjininkais ir ypatingai su Binkiu. Teatralas iki gilumos dūšios, nuolatos būdavo paskendęs vaidyboje. Jis vis svajodavo, kad kada nors pats parašys savo originalų veikalą. <...> jo ambicija toliau nesiekdavo, kaip tik atvaizduoti savo santykius su moterimis. <...> girdi, norįs padaryti scenos veikalą vardu –
„Septynios moterys ir aš“ (1).

      
V. Galdikas – „ištikimas keturvėjininkų simpatikas daugelį metų“ (2). Nupiešė „Keturių vėjų pranašui“ viršelį. Labai mėgo smarkesnius keturvėjininkų išsireiškimus – tokius kaip: „blauzdos kaip burokai“, „mano dalgio rankavėtas / suspaustas sąvaržos ir / kietas“ (J. Žlabio-Žengės), „šiąnakt calūnus tau atsagstysiu“, „geriau būtų kokį kaliošą, / negu tave, išvalkiota telyčia“ (T. Tilvyčio) ir panašius.

       Dažnas „paldienykų“ svečias būdavo aktorius Stasys Pilka, mėgstamas „gausių“ draugų ir „visokios rūšies“ pažįstamų „dėl jo nuolatinio optimistinio ir pastovaus humoro, dėl jo šilto ir draugiško būdo“. „Pilka Kaune turėjo bene geriausią meno ir literatūros, o ypatingai teatro klausimais, biblioteką“, kuri
„ne taip sau dulkėjo lentynose ar spintose, bet buvo perskaityta ir net kartais pastudijuota“ (3).

       „Paldienykuos“ dalyvauti „būtinai panoro“ ir Kauno apskrities viršininkas P. Morkus, žavėjęsis, „kaip ir daugelis to meto viršininkų“, poeto laurais. (Eilėraščius taip pat rašė Juozas Mikuckis – Kauno komendantas ir Zubrickas-Turčinskis – Valstybės kontrolierius.) P. Morkus į „paldienykus“ pateko „per Binkio nuolaidumą“; „vis rengėsi ir neprisirengė išleisti savo knygutę, kurią buvo suprojektavęs pavadinti „Mostai“. Jis, vargšas, pats nežinojo, kaip būdingas jam tasai pavadinimas. Mostai ir tiek...“ Pirmame „Keturių vėjų“ numery išspausdinta matyt, autoriui pradžiuginti keletas jo eilėraščių: „Jaunatvės siutyba“ („Ūžkit, vyrai, siuskit, bobos“ ir t. t.) ir „Berno kerštas“.

       Į „paldienykus“ labai norėjo patekti ir Liudas Gira, Binkio kaimynas, tik K. Binkis jo „neįsileido“. J. Petrėnas buvo nuolaidesnis, sakydavo, „dul dul dūdelė“ „nepajėgs nieko pikta padaryti“. L. Girą protegavo, matyt, dėl to, kad šis rūpinosi jo paleidimu iš karo tarnybos –
„darė vizitus“ krašto apsaugos ministrui (4). J. Petrėnas, dėkingas L. Girai už šias pastangas, įteikė jam pirmą „Keturių vėjų“ numerį su dedikacija (5). Kolegiškai, kaip žurnalistai, bendradarbiavo jiedu su L. Gira ir vėliau, o K. Binkis, vargo metais Vilniuje tvarkęs asmeninį L.Giros archyvą, pažinęs jį iš dienoraščių, užrašų knygučių kaip itin netvarkingą, smulkų, be polėkio, vaizduotės ir be ypatingų moralinių įsipareigojimų asmenį, tiesiog negalėjo L. Giros pakęsti.

       Keturvėjininkams taip pat simpatizavo ir „senelis“ Vaižgantas. „Tumas-Vaižgantas buvo su mumis. Net pagarsėjusiam „Keturių vėjų“ teisme jis neatsistojo kaltintojų pusėje, pasilikdamas tik šio teismo referentu. <...> Jeigu Mickevičiaus slėnyje Tumas išeidavo su breviorium, turėdamas kunigišką tikslą pasimelsti ir kartu pakvėpuoti grynu oru, tai mus pamatęs Tumas breviorių pasikiša, būdavo, po pažastim, užmiršta savo poterius ir pradeda ilgą pašnekesį. Taip vieną kartą Tumas, vos pasisveikinęs, nusispjovė: – Eikit jūs peklon. Per jus nukentėjau. O buvo taip, kad „Keturi vėjai“ išleido vieno savo ištikimųjų dalyvių Salio Šemerio poezijos knygutę vardu „Granata krūtinėje“. Tumas paskaitė ir sau artimame laikraštyje parašė recenziją, kiek autorių pabardamas, bet ir palankiai jį paskatindamas, nepiktžodžiaudamas. Tumas-Vaižgantas: – Užeinu pas Jakštą-Dambrauską. Žiūriu, nesisveikina, visas įširdęs, net kalbėt su manim nenori. Aš klausiu: – Broli Aleksandrai, kas pasidarė? O jis man tiesiai: – Broli Juozapai, tu iš proto išsikraustei. Aš jį klausiu: – Ką gi aš pikto padariau? O jis šaukia: – Nugi pagalvok, kunigas esi, tai kaip tu palankią recenziją galėjai parašyt apie futuristą Šemerį? Aš dar norėjau aiškintis, o Jakštas atkerta, jeigu pats nesupranti, klaupkis prieš Dievo Motiną, melskis, ji tau pasakys. Čia Tumas trumpai patyli, o paskui saviškai greitakalbiškai pastebi: – Klaupiaus, meldžiaus ir nieko nepasakė“.

       „Granata krūtinėj“, išleista autoriaus lėšomis ir J. Petrėno pastangomis 1924 m. spalio mėnesį, buvo pirma fiktyvios „Keturių vėjų“ leidyklos knyga; sukėlusi negirdėtą iki tol Lietuvoje ažiotažą, ji buvo puiki reklama keturvėjininkams. Oficiozas „Lietuva“ (rugsėjo 27) „Granatą krūtinėj“ išvadino literatūros šiukšlėmis, chaosu, beprotišku vaizdu, paleistuve, purvu, melu, smarve, šuns lakalu, prostitučių „nastolnaja knyga“, psichine patikrintina nesveikata; autorius esąs klejojantis, trūksta jam šulo, esąs genijaus maniakas; tame rinkinyje nerasi žmoniškų cituotinų vietų, pakenčiamų minčių. Išmintingesni į sensaciją reagavo santūriai. Jurgis Baltrušaitis, pavyzdžiui, autoriui sakęs: „Jūs rašot zdorovo i serdito“. Vaižgantas (kunigas!) knygą netgi pagyrė:
„Iš Salio Šemerio, jei jis nusiims blozno peruką, galima daug ko rimta laukti“ (6). (Vaižgantas S. Šemerį mėgo už jo drovų būdą, sveiką gyvenseną: nerūkė, beveik negėrė alkoholio, nesilankydavo Konrado kavinėje, nes ten nuolat „būdavo prirūkyta“; tarp keturvėjininkų buvo „lyg tas Vydūno komedijos „Jonuks, mergų bijąs!“).

       Vaižgantas straipsnyje „Literatūrinio teismo dėlei“ „Keturis vėjus“ kvietė „rimtai“ pasiaiškinti – atsakyti į visus pateiktus klausimus
(keturvėjininkų išėjimas iš salės teisme (7) jį užgavo). „Į tas ir panašias paklausas „Keturi vėjai“ turėtų rimtai ir daiktiškai atsakyti; neprisimesdami „jurodivymi“, nepasiųsdami rimtųjų savo oponentų į Čipurino kabaretą (8) (Petrėnas Bičiūną), jei nori, kad naujas menas sparčiai pažengtų Lietuvoje, nors Italijoje ir Rusijoje jis bankrutųoja“. „Keturi vėjai“ atsakė – „daiktiškai“ – į visus eksperto Tumo pateiktus klausimus. Pavyzdžiui: „Ar bolševikų proletkultas tinka šių dienų lietuviui ir Lietuvai?“ – „Ne, netinka“; „Ar tikrai menas nėra reikalingas grožio ir tiesos? “ – „Menas turi savąjį grožį ir savąją tiesą“; „Ar įkvėpimą, tą „seną menininkams kenksmingą prietarą, atstos geležinė valia išmokti valdyti žodį ir iš to susidarys tikrasis menas, geresnis už senąjį, įkvėptinį?“ – „Vienu įkvėpimu jau dabar niekas nebesiverčia. Ateity tuo mažiau jo reikės“ (9).

       Dešinieji – Vaižgantas, A. Jakštas, V. Blčiūnas, J. Grinius, V. Gustainis – keturvėjininkus laikė proletkulto tarnais, bolševizmo apaštalais. Pavyzdžiui, V. Gustainis, „Lietuvos“ publicistas,
„įžiūrėjo „Keturių vėjų“ pavojų ne tik „menui ir grožiui“, bet pačiai mūsų konstitucijos numatytai socialinei santvarkai“ (10). (Atrodo, nesuprato juokų. Į keturvėjininkų šūkį – „Visa literatūros valdžia „Keturių vėjų“ taryboms!“ – adekvačiai sureagavo „jaunuolių kuopa“ iš provincijos: „Sudarėm „Keturių vėjų“ Tarybą. Laukiam instrukcijų, su kuo grumtis“ (11).) Keturvėjininkai, kaip visi avangardistai, buvo kairieji, tačiau su „proletkulto“ atstovais neturėjo nieko bendro. Atsiribojo tiek nuo kairės, tiek nuo dešinės – ideologiškai angažuotų stovyklų. „Kibirkštis“ pagerbė, – referuojama antram „Keturių vėjų“ numery, – „Keturis vėjus“ net penketu straipsnių ir smulkmenomis. Rašė ten M. Beržas ir kiti medžiai... Visi šie augmenijos atstovai nieku nesiskiria nuo [„Lietuvos“] žmonių... Ypač praloto A. Jakšto meno principai veik visai supuola su komunistiniais. Jakštas turi dievą – Mickevičius Kapsukas turi ne mažesnį. Jie abu baisiai tikinti žmonės. Jakštas turi savo parapijonis, Kapsukas turi savo. Ir jie abu savo parapijonims sako: mūsų dievas yra absoliutine grožybė – ir kas ne jo šlovei – tai tas ne menas. Nesvarbu forma – svarbu daugiau „minčių prakilniųjų“. <...> Lietuvos jakštų čiulbėjimas įstabiai harmonizuoja su komunistinių beržų ošimu. Lietuviškos davatkos, ar jos vadintų save komunistinėmis ar katalikiškomis, ar jos sėdėtų Kaune ar Maskvoj – visur vienodos“ (12). Keturvėjininkų laikysena buvo neaiški ir priešingai stovyklai – kairiesiems:. „Ar jie kairieji, ar buržuaziniai rašytojai, ar jie paprasti kasdieniški miesčionys, ar miesčioniškos dvasios priešai – argi jie pagaliau žino patys. <...> Jokios aiškesnės vedamosios minties“ (13),– rašė anuomet laiške K. Borutai bandęs prie keturvėjininkų pritapti (dalyvavo viename jų literatūros vakare), bet neradęs jokios bendros kalbos A. Venclova. Būsimieji trečiafrontininkai taip pat norėjo kokiu nors būdu pasireikšti ir maištauti, bet nelabai žinbjo kaip; jie net nesuprato radikalios „Keturių vėjų“ kovos su dekadentizmu, simbolizmu ir romantizmu; buvo įsteigę leidyklą „kokčiu“ keturvėjininkams vardu „Žalia vėtra“. Kas tai per „Žalia vėtra“? Ar ne geriau būtų „Mėlynas dvelkimas“? – klausė A. Venclovos K. Binkis (14)

       Svarbus tarpukario kultūros bruožas – teatrališkumas. Surežisuoti vieši menininkų, inteligentų ir mokslininkų disputai modernizmo, romantizmo, spaudos, madų bei kitomis temomis – vadinamieji „teismai“ – tarpukario Lietuvoje buvo įprasti kultūrinio gyvenimo renginiai. „Keturių vėjų“ teismas Universiteto rūmų didžiojoje salėje – bene pirmoji tokio pobūdžio akcija. Teismą organizavo Literatų sekcija. Keletas ano įsimintino vakaro paliudijimų:

         Prisirinko studentų pilna salė (nežiūrint, kad įėjimas buvo apmokamas), apsėdo ne tik suolus, bet ir langus, pristojo praėjimuose, o kurie netilpo į salę, susikimšo koridoriuje prie atvirųdurų. Tie, kurie netilpo ir koridoriuje prie durų, susigrūdo ant laiptų.

         Ant salės pakylos už vidurinio stalo susėdo teismas – pirmininkas, profesorius Mykolas Biržiška ir nariai: docentas Vladas Dubas ir docentas Pranas Augustaitis.

         Iš teismo stalo galo atsisėdo teismo ekspertas, docentas Juozas Tumas-Vaižgantas.

         Iš vienos pusės prie paruošto stalo susėdo kaltintojas Henrikas Blazas, o iš kitos pusės gynėjai Petras Juodelis ir Juozas Baldauskas su pundu knygų bei žurnalų.

         Studentams Blazui ir Baldauskui pondievas nepagailėjo iškalbingumo dovanos <...> ir iš abiejų burnų biro žodžiai, kaip nuo atvirkščios šiupelės žirniai.

         Štai keturvėjininkų priešaky įžengia Kazys Binkis. Savo paniurusį žvilgsnį nežymiai nukreipia į prisikimšusią ir šurmuliuojančią salę, į jaunus veidus, lyg didžiuodamasis, kad per penkerius metus išleisti vos trys „Keturių vėjų“ numeriai ir kvieslys, o kiek turi... pritarėjų. Lyg jausdamas savo didelį svorį šiame literatūriniame sąjūdyje, vis dėlto galvos aukščiau nepakėlęs, atsisėda į nurodytą vietą.

         Paskui Binkį žengia Petrėnas-Tarulis, aukščiau galvą pakėlęs, rimtai, išdidžiai ir karingai nusiteikęs.

         Už Petrėno-Tarulio girdisi kariškas žingsnis, su pentinų džerškesiu įšvytuoja raudonos kelnės ir trumpas husariškas frenčius, o iš jo iškilusi husarų karininko Žlabio (literatūroje žinomo Juozo Žengės) galva. Tartum pajutęs studenčių stiprius žvilgsnius, Juozas Žlabys-Žengė nedrąsiai akimis [apžvelgė] labai gausią auditoriją ir, kaip pridera išsilavinusiam ir kultūringam karininkui, oriai atsisėdo greta kitų keturvėjininkų.

         Teofilio Tilvyčio ne tik galva pakilus į viršų, bet ir plaukų garbanos, o lūpose nežymi ironiška šypsena tartum sakyte sako: „Kas jūs prieš mane? Kiekvieną sąmojingais žodžiais galiu sutaršytii. Juk aš „Trijų grenadierių“ knygos autorius.

       (Tilvytį tuo laiku besimokančios jaunuomenės tarpe išpopuliarino jo parašyta trumpa parodijų knygutė „Trys grenadieriai“ apie J. A. Herbačiauską, F. Kiršą ir J. Tysliavą.)

       Nei A. Šimėnas, nei kiti keturvėjininkai, dalyvavę tą vakarą literatūros teisme, kažkodėl neatkreipė mano dėmesio.

       Po eksperto Tumo-Vaižganto, kaltintojo Blazo bei gynėjų Juodelio ir Baldausko kalbų išdidžiai pakilo Petrėnas-Tarulis, kaip „Keturių vėjų“ įgaliotinis, ir, užengęs ant pakylos, šone teismo atsistojęs, beveik su ironija puolė profesorius literatus, po to įmantriais žodžiais malė visus, kurie drįso šioje salėje ar anksčiau spaudoje pasisakyti prieš „Keturis vėjus“.

       Petrėnas-Tarulis, parodęs ranka į salės perpildymą jaunuomene, išdidžiai užakcentavo, kad niekas negali neigti „Keturių vėjų“ įtakos naujame, gaiviame lietuvių literatūros sąjūdyje. Baigdamas kalbą, pakeltu balsu prašė teisti, apkaltinti, pasmerkti...

       Taręs „Mes baigiam savo kaltinamųjų žodį šauksmu: Lai gyvuoja jūsų smerkiami vis dėlto daugiau ir daugiau mylimi Keturi vėjai!“, Petrėnas-Tarulis demonstratyviai pasisuko ir išėjo iš salės, o paskui jį ir visi pakilę
keturvėjininkai“ (15).

       Buvęs tą vakarą salėje Jonas Šimkus dienoraštyje (1927. XII. 10) užrašė:

       Vakare buvau ,,4 vėjų“ teisme universiteto salėj. Gana įdomu. Kaltino studentas Blazas ir gynė Juodelis ir dar vienas. Salė buvo pilnutėlė. Vis tik nors gana daug ir neblogai kalbėjo jauninkiai, bet būtų buvę įdomu, kad senesnieji: Dubas, Biržiška, Sruoga, Tumas būtų kalbėję. Paskiau Tarulis už kaltinamuosius atsakė. Atsakė išdidžiai ir pasitikinčiai. Nuo kalčių neatsižadėjo ir toliau. Ir pasigyrė savo atliktais darbais (16).

       Pats J. Petrėnas-Tarulis, kalboje laidojant J. Tysliavą, prisiminė:

       Teismas buvo savotiškas, nes jo pareigūnai susipainiojo, gynėjas mus kaltino, o prokuroras mėgino šiaip taip teisinti (17).

       Ekspertas doc. J. Tumas:

       ...vėjavaikis Petrėnas nebežinojo, katrieji jį labiau kaltino, katrieji teisino: prokuroras Blazas daugiur įrodinėjo „Keturių vėjų“ gerumus, o advokatas Baldauskas „Keturius vėjus“ smerkė, kam neparodo idėjingumo.

       Teisėjais buvo tyčia parinkti docentai Dubas ir Augustaitis: jie lietuvių literatūra neužsiima ir niekados nėra pareiškę savo nusistatymo už ar prieš kurį jos
dalyką (18).

       Keturvėjininkų literatūros vakarai vykdavo sausakimšose salėse, užtrukdavo iki vidurnakčio ir baigdavosi ovacijomis. J. Petrėnas kalbėdavo apie naująjį meną, K. Binkis jį papildydavo ir vesdavo vakarą. Į auditorijos klausimus, kišenėje žodžio neieškodamas, atsakinėdavo daugiausia J. Petrėnas. A. Miškinis prisimena: „1927 metų rudenį buvo „Keturių vėjų“ literatūros vakaras. Augustinas Gricius skaitė apysakos ištrauką, kaip šiandien atsimenu, apie medkirtį Bertašių („Bertašiaus dienos“). Mes, jaunikliai, paklausėme tada vieną „Keturių vėjų“ aktyvistų Petrėną-Tarulį: – Kaip čia dabar išeina, kur Griciaus futurizmas? Į klausimą atsakyti, matyt, buvo nelengva. Atsakinėjo išsisukinėdamas: – Na gal čia nei marinetiško, nei majakovskiško futurizmo nė nėra. Bet yra, kaip pastebėjote, naujumas. Nėra to praskiesto peizažo, nėra saldumynų... Va, ateina Bertašius – tėpt, tėpt kirviu, ir iš karto išeina kūryba“ (19). Keturvėjininkai su auditorija bendraudavo ir poeziją skaitydavo kitaip nei Lietuvoje buvo įprasta. B. Raila apie J. Žlabio „Baltąją litaniją“, skaitomą A. Rimydžio: „Ne deklamavo pakeltu balsu, kaip mes gimnazijose buvome mokomi, bet ramiai, kažkaip nerūpestingai kalbėjo. <...> Tatai klausyti man tada buvo kažkas nauja, labai neįprasta, įspūdinga. Dėl to, kad tai buvo dar Maironio klasikinės patriotinės tematikos laikais“ (20). Poeziją dažniausiai skaitydavo A. Rimydis ir T. Tilvytis (kaip geriausi, artistiškiausi scenoje), kartais – aktoriai (K. Dineika, S. Pilka, A. Vanagaitis). Labai įtaigiai savo eiles deklamuodavo J. Tysliava.
       Po triukšmingos, aktyvios „Keturių vėjų“ veiklos literatūros vakarai ir „teismai“ Lietuvoje tapo įprastu reiškiniu: „Kai „4 vėjai“ praskyrė kelią, na ir pasipylė literatūros vakarai. Studentai, buhalteriai, korporantai, liaudininkai, krikščionys demokratai –
visi <...> ruošia literatūros vakarus“ (21). Tačiau keturvėjininkų triumfo pakartoti niekam iš jų nepavyko. 1929 m. kovo 3 d. toje pačioje Universiteto salėje, kurioje daugiau nei prieš metus buvo „teisiami“ „Keturi vėjai“, romantizmo teismą inscenizavo būsimoji trečiafrontininkų grupė: „...viskas buvo sujaukta į vieną krūvą – ir XIX a. literatūriniai sąjūdžiai, ir mūsų laikų grafomanų poezija, ir Vinco Krėvės istoriniai veikalai, ir Maironio epigonai, vėl mėginą dainuoti, kas jau seniai išdainuota. Ginčai išėjo labai palaidi, jų objektas buvo neapibrėžtas ir nelabai aiškus. Kiekvienas dėstė, kas jam atėjo į galvą arba, geriau sakant, kas kokių buvo nusistatymų“. Tumas-Vaižgantas, gerai užkandęs „Božegraikoj“ (22), „jaunikliams“ pareiškė: „Organizacija prasta, panie... Ir kaip tu tą romantizmą pasmerksi, kad jis, panie, visur reikalingas...“ (23)

       J. Petrėno kaip ir K. Binkio galvoje nuolat gimdavo įvairios idėjos, projektai, kurių tiek vienas, tiek kitas tik mažą dalį įgyvendindavo. Dar 1924 m. vasarį J. Petrėnas siūlė L. Girai prisidėti prie jo ir pašto tarnautojo Balčiūno steigiamo radijo kooperatyvo: „Buvo pas mane Petrėnas su oro pašto [tarnautoju] Balčiūnu <...>. Su keista, man visai netikėta propozicija prisidėti prie jų steigiamo radiokooperatyvo. Kad ėmė viens per kitą kalbėti apie radio ateitį, naudingumą ir t. t. Nori sudaryt b-vę, gauti monopolį, statyti radio stotį ir t. t. Aš galėsiąs būti naudingas savo vardu, savo plunksna ir t. t., ir t. t. Iš tikrųjų, rado ką! Žinoma, pasakiau nei šį, nei tą: padėsiu kuo galėsiu, jei galėsiu“ (24). Šis ambicingas „radio“ projektas jaunuoliui be visuomeninės padėties ir kapitalo tuomet buvo, suprantama, utopinis. Radijo stotis – brezentu dengta palapinė Ąžuolyno kalne – atsirado po trejų metų. 1926 m. gruodžio 9 d. keturvėjininkai K. Binkis, J. Petrėnas, T. Tilvytis, J. Žlabys-Žengė kartu su draugais aktoriais, B. Dauguviečiu ir K. Dineika dalyvavo ką tik pradėjusios veikti radijo stoties pirmojoje literatūrinėje programoje – „Poezo – koncerte“ (25), kurio buvo galima klausytis per Lietuvos radijo imtuvus. Euforija buvo beveik tokia pati kaip 1922 m. vasario 16 d., išėjus į Kauno gatves su „Pranašu“. „Tenai pakalnėje pasilieka Kaunas su savo biurgerio skrandžiu ir siela ir su visa biurgeriška nuotaika ir su visais kitais biurgerio atributais. Kai atsimeni ir palygini – tegu juos dievai gelbsti. O čia ant kalno revoliucija, pergalė, laimė, žinia, mintys, meilė visai Lietuvai ir visam pasauliui“ (26), – prisiminė aną dieną J. Žlabys-Žengė. Binkis į klausytojus kreipėsi ekspromtu: „Tegyvuoja radijo imtuvai ir paleistuvai!“ Po trumpos jo prakalbos J. Petrėnas kalbėjo apie „naująjį meną“, drauge pasidžiaugdamas ir technikos naujove:

         Alio! Gerbiami radio klausytojai. Turiu garbės pirmas iš čia kalbėti apie meną.

         Radio atėjo į mūsų gyvenimą ir stebuklingu būdu jį keičia. Radio nepaprastai griežtai puolė mūsų senojo gyvenimo formas. Daug ką, kas praeityje mums buvo būtinai reikalinga, radio atmes, panaikins. Radio daro kitonišką, šimtą kartų įdomesnį gyvenimą! Radio stebuklai vos užuomazgoje. Mūsų ateitis, mes tikim, pilna radio – nelauktų įdomybių. Radio – grynai šio amžiaus padarinys. Radio – nauja epocha žmonių gyvenime.

         Todėl suprantama, kad „Keturi vėjai“ – moderniųjų literatų grupė, pirmieji lietuvių menininkų tarpe kreipiamės prie radio, kad paskelbtume savo mintis, kad parodytume jums, tolimieji, po visas mūsų krašto vietas išsklaidyti klausytojai, savo darbų linkmę. Jums, kurie vienu kartu įvairiose tolimose vietose girdit šiuos mano žodžius, aš noriu trumpai pranešti apie naująjį meną.

         Pirmieji naujojo meno žingsniai buvo pakrikštyti futurizmu. Italijos menininkas Marinetti garsiuoju savo naujos estetikos manifestu šiam judėjimui davė pradžią. Buvo paskelbtas karas klasikams – genijams, kurie savo didybe pripildė Italijos orą, kurie savo majestotingumu slėgė gyvuosius. Vėliau gyvenantieji, Marinetti manifesto laikais, galėjo tik šildytis mirusiųjų genijų garbės spindulių atokaitoje, – juos sekti, juos pamėgdžioti ir, žinoma, niekados jų milžiniškų aukštybių nepasiekti. <...> Taip, kaip dirbo anuomet, dabar nebegalima kurti, – suprato Marinetti. Ir visu jam charakteringu griežtumu paskelbė obalsį: gyvenimas gyviesiems, bet ne mirusiems, nors jie būtų ir didi žmonės. Darykime meną atatinkantį šiems laikams. Kiekviena epocha turi palikti savo atspindį mene. Šis šauksmas taip sutapo su visų kultūringųjų žmonių nusiteikimu, kad tuojau sulaukė karšto pritarimo. Futurizmas tapo garsus. Jį pasekė visų kraštų jaunieji menininkai. Visose pasaulio vietose, pradedant Japonija, Amerika, Europos kraštais – ir Lietuvoje – rasit šio naujojo meno pasekėjų.

         Bet ar pasiliko futurizmas toks pat, koks buvo pradžioje? Ne, jis griežtai keitėsi – įvairiuose kraštuose, įvairiose sąlygose įgaudavo įvairių atspalvių. Vokiečių naujojo meno šalininkai, vadinamieji ekspresionistai, žymiai skirias nuo savo draugų Prancūzijoje, rusų futuristai visai atskirą sudaro grupę: jie pasiskelbė norį tarnauti naujam krašto šeimininkui – proletariatui.

         Nors įvairiuos kraštuos naujojo meno uždaviniai įvairiai suprantami, bet lengvai galima surasti bruožus, kurie visus naujojo meno šalininkus jungia į vieną šeimyną.

         Pirmas visų troškimas – išreikšti šių dienų epochą, parodyt atatinkamom šiems laikams priemonėm charakteringus dabarčiai bruožus. Žinoma gi, kad kiekvienas amžius turi savąją estetiką, kuri tik jam vienam pilnai suprantama. Kas vienam amžiuj yra priimta – kitam dažnai atmetama. Tai turėdami galvoje, naujojo meno šalininkai, pasiremdami šių dienų gyvenimu, stengias pakeisti estetiką, kuri mene lig šiol buvo skolinta iš praeito amžiaus. Štai kodėl juos kartais bara už estetikos neigimą; bet tai neteisinga. Jie tik mene pakartoja tai, kas yra pačiam gyvenime.

         Naujasis menas daro pastangų sukurti šių dienų stilių. Lig šiol vyravo praeitais amžiais sukurtas stilius. Visa statyba, pavyzdžiui, kvėpavo tik praeitų, senai atgyventų amžių barokais, gotika, renesansu. Tais laikais suprantami pagražinimai – portikai, kolonos – dažniausia dabarčiai nebe atitinka. Ir štai – ką gi mes matom. Žmonės, kurie neturėjo nieko bendra su „futuristais“, staiga pasinaudojo jų idėjom. Ar žinot, kad Prancūzijos pokarinės statybos žymioji dalis atliekama moderniam stiliuje? Stiliuje, kurį pasiūlė lig šiol pašiepiami futuristai. Patogumas, paprastumas, gyvenimo sąlygom tikslus pritaikymas, vengimas nebūtinai reikalingų pagražinimų – štai principai, kurie visus paviliojo. Ir kitaip, pasakysiu, negalėjo būti.

         Poezijoje naujoji srovė ėjo tais pačiais takais. Stengės naujus žodžius, lig šiol nepoetiškus, įvesti į poetinę apyvartą. <...> Ypatingai svarbu, kad jie savo veikimą surišė su nauja augančia jėga, su demokratija, su darbo žmonėmis.. Dabar pasaulį valdyt atėjo naujos pajėgos. Griuvo ir baigia griūti carų ir karalių sostai. Darbo klasė stojo į kovą su maža žmonių saujele, kuri turi paglemžus didelę dalį turtų. Praeity didponiai, turtuoliai, pagaliau miesčionys, turėjo savąjį meną. <...>

         Bendroje visų naujojo meno šalininkų šeimoje matome ir lietuvius, kurie susibūrė į „Keturių vėjų“ grupę. Mes jaučiamės tos milžiniškos šeimos nariais ir kartu su visais norime dirbti atskirų tautų sujungimo darbą. Juk naujųjų menininkų tarpe yra priimtas obalsis: pakanka skaldytis į atskiras grupeles, laikas jungtis į vieną pasaulinę šeimą. Štai kokie yra žymiausi naujojo meno bruožai. Tačiau nemanykit, kad naujajam menui galima nustatyti ilgesniam laikui maršrutą. Jis keltėsi, keičias ir galbūt ateity kitaip atrodys.

         Pabaigoje noriu visų „Keturių vėjų“ dalyvių vardu pareikšti džiaugsmą, kuris lydi šiuos pirmuosius mūsų žingsnius naujam veikime. Mes tikim, kad, užuot spausdinus savo kūrinius, ateityje galėsime stačiai jums vienu metu visiems į jūsų tolimus namus pasiųsti savo gyvą žodį. Galbūt mūsų netrukus pasirodysią „Keturi vėjai“ jau netolimoje ateityje nebereikalaus spaustuvės pagalbos.

       Šių dienų kultūra suteikė kitų tarpe ir šį stebuklą – radio!

       Tad valio radio, valio gyvas visų girdimas žodis, kuris mus visus širdis širdin
sujungia! (27)

       Po šios J. Petrėno kalbos buvo skaitomi eilėraščiai – „naujasis menas“.

       Paskutiniame, ketvirtame, numeryje keturvėjininkai gyrėsi išmokę „kultūringus“ žmones puikiai keiktis. Esą jų tikslas – iškelti sveiką „mužikišką“ instinktą ir atgaivinti tikrą lietuvišką dvasią – iš dalies pasiektas. Taip, iš dalies. 1934–1937 m. V. Krėvė (padedant B. Sruogai) išleido keturis lietuviškų patarlių ir priežodžių tomus. „Kultūringoji“ visuomenės dalis kai kuriais priežodžiais labai pasipiktino. Ypač – su žodžiu, įvardijančiu lytinį aktą. Medžiagą šiems lietuvių liaudies išminties tomams rinko V. Krėvės paprašyti Humanitarinio fakulteto studentai; pavyzdžiui, S. Nėris (tuo labai stebėjosi jos draugės), negalėjusi pakęsti riebių, lėkštų anekdotų. Nuo anų, keturvėjiškų, laikų praėjo kone ištisas amžius. Literatūrinėje kalboje šiandien, po gūdaus sovietmečio, įteisintas slengas, vartojami rusiški, angliški ir kitų kalbų keiksmažodžiai. Kalbininkai pagaliau, regis, suprato, kad beletristikoje vartotini visi žodžiai, kokiais tik yra šnekama. O vis dėlto... Priežodžiai su minėtu žodžiu neįtraukti į „Frazeologijos žodyną“, nėra šio žodžio ir „Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne“. (Bijomės savo kalbos?) Dabartiniai „akademikai“ (keturvėjininkų žargonu tariant) gėdijasi žodžio, kuris nebuvo tabu tokioms filologinio išprusimo ir kultūros figūroms kaip V Krėvė ir B. Sruoga!.

__________________ 
       1 G u d a i t i s  L .  Permainų vėjai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 192.
       2 Keturi vėjai. – Nr. 3. – P. 14.
       3 P e t r ė n a s  J .  Stasys Pilka – rašytojų draugas. – LLTI BR. – F1 5968.
       4 G i r a   L .  Dienoraščiai. – LLTI BR. – F13 1794. – L. 46.

       5 G i r a   L .  Dienoraščiai. – LLTI BR. – F13 1796. – L. 16.
       6 D o c .   J .  T u m a s .  Mūsų naujaautoriai // Lietuvis. – 1924. – Nr. 2. – P. 11.
       7 Gynybos būdą – teatrališką išėjimą iš teismo salės – „Keturių vėjų“ redaktorius pasirinko manydamas, jog nuolankumo pozicija (išklausant „akademikų“ skelbiamą nuosprendį) būtų avangardo / keturvėjininkų taikstymasis su „akademikų“ skelbiamu verdiktu – taigi pralaimėjimas. Mes nusikaltom prieš jūsų įstatymus. Mes <...> aiškiai nusimanydami, ką darom, sulaužėm, gerbiamieji akademikai, jūsų įstatymus. <...> Mes nenorėtume, kad teismas mus išteisintų <...> Mes baigiam savo kaltinamųjų žodį šauksmu: „Lai gyvuoja jūsų smerkiami ir vis dėlto daugiau ir daugiau mylimi KETURI VĖJAI!“ („Keturių vėjų teismas“ // Keturi vėjai. –Nr. 4. – P. 13). Atsakovu teismo išvakarėse J. Petrėnas siūlė būti K. Binkiui, bet jis atsisakė: „Juokingas dalykas, tu esi KV redaktorius, tu ir kalbėk“ (Juozo Petrėno laiškas Raimundui Samulevičiui. – 1978 m. balandžio 11 d. MLM 35052 ER2 1203).
       8 „Čipurino kabaretas“ – vidutiniam visuomenės sluoksniui skirta nepuošni užeiga, kurioje rinkdavosi įvairaus plauko snobai. J. Petrėnas V. Bičiūną pasiuntė į minėtą kabaretą (neaušindamas ilgai burnos) vieno literatūros diskusijų vakaro Vilkolakio klube metu.
       9 „Keturių vėjų“ dialogas su ekspertu doc. Tumu // Keturi vėjai. – Nr. 4. – P. 8–9.
       10 Savos ir svetimos sąžinės perkratinėjimas // Keturi vėjai. – Nr. 2. – P. 6.
       11 Keturi vėjai. – Nr. 4. – P. 13.
       12 Savos ir svetimos sąžinės perkratinėjimas // Keturi vėjai. – Nr. 2. – P. 6.
       13 A. Venclovos 1927 m. sausio 2 ir 22 d. laiškai K. Borutai // Literatūra ir menas. – 1974 rugpjūčio 24.
       14 V e n c l o v a  A .  Jaunystės atradimas. – Vilnius: Vaga, 1966. – P. 67.
       15 K i a u n ė  B .  Atsiminimai apie rašytojus. – LLTI BR. – F1 5806. – L. 81–83.
       16 Š i m k u s  J .  Dienoraštis. – LLTI BR. – F 57 455.
       17 Juozo Petrėno kalba, laidojant Tysliavą. – MLM R2 P32442.
       18 D o c .   J .  T u m a s .  Literatūrinio teismo dėlei // Lietuvis. – 1927. – Gruodžio 15.
       19 M i š k i n i s  A .  Rinktiniai raštai. – T3. – Vilnius: Vaga, 1996. – P. 308.
       20 R a i l a  B .  Nuo vakarykštės iki rytdienos. – Vilnius: Žurnalistika, 1996. – P. 269.
       21 Keturi vėjai. – Nr. 4. – P. 13.
       22 Ši kavinė taip vadinta dėl to, kad jos savininkas anksčiau vargonavo bažnyčioje.
       23 V e n c l o v a  A .  Jaunystės atradimas. – Vilnius: Vaga, 1966. – P. 67.
       24 G i r a   L .  Dienoraščiai. – LLTI BR. – F13 1796. – L. 36.
       25 Ž   g .  J .  „Keturi vėjai“ ties radijo magneto banga // Jaunoji Lietuva. – 1939/1940. – Nr. 1. – P. 423.
       26 Ž e n g ė  J .  Kaip „Keturi vėjai“ užėmė radijo stotį // Literatūros naujienos. – 1936. – Nr. 14–15.
       27 Keturi vėjai. – Nr. 2. – P. 8.

     „Metai“, 2004, Nr. 7

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1