***
tėvyne
tėvyne
tėvyne
romus gyvulėli
žodynų
gena tave
namo
kas vakarą
aklas piemuo
Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.
Paskutinė vakarienė
Lauždamas duoną gūdžiai raudosi
vakaro burės skaisčiai raudonos
vėjas it aklo daina
pirštai ant stalo
grafika
gotika
kelias kaip smuikas
imkite
grokite
vėtrungių aimaną
Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.
Nostalgiškas
išvažiuot kur ruduo kur spalvotuose
lapų žemėlapiuos sudegė mano keliai kur
gilu kur kas rytą apsipila prakaitu šaltu
klevai ir voratinklių gūžtoje noksta
rami nebūties valanda
Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.
Autsaiderių rojus
I.
bitės tebeneša medų
į ištuštėjusius viešnamius
musės pavargę nuo orgijų
miega orkestro duobėj
apšvitinti nevilčia viešpačiai
brenda kazarmų koridoriais
kiemsargis uždega šviesą
niekas nepaaiškėja
bitės atėjus vakarui
gelia į grindinio akmenį
miršta savęs neatminę
viešpačiai brenda aklyn
II.
kiemsargis sapnuoja bites
bitės sapne reiškia gaisrą
viešpatie kaip reikėtų gaisro
šnabžda ryte
pagiringa kiemsargio sąmonė
dieve kaip gaisro reikėtų
toms
suvytusių lapų pusnims
šiugždantiems
bergždžių atsiminimų pusnynams
kalendorių lapeliams
nuo pirmadienio iki pirmadienio
nuo avanso iki algos
traškančiam
dokumentų popieriui
riebaluotoms kupiūroms
nuo algos iki avanso
nuo avanso iki algos
išgeltusioms nuotraukoms
cigarečių pakeliams ir
laikraščiams dieve kaip
gaisro reikėtų ne-
užgesinamo ne-
užgesi-
namo
III.
gaisrininkus po darbo
myluoja moterys vėsios
moterų kūnais srūva
drungnas glamonių vanduo
moterims reikia gaisro
geismo aistros katarsio
gaisrininkams po darbo
norisi šalto alaus
IV.
gastronominis laikas:
penkiolika valandų trylika minučių:
poetas eina į gėrimų krautuvę
ir perka butelį vyno
lygiai šešioliktą valandą
poetas įpusėja butelį
ir paima popieriaus lapą:
popieriaus lape
sugalvoja save;
poetą, geriantį vyną
sugalvoja savo mylimąją
nuogą priešais didelį veidrodį
žiūrinčią į savo senstantį kūną:
krūtys šlaunys liemuo
kaip kariauna
kuri niekad nebeis į mūšį
paskui sugalvoja luošą balandį ir poeto
laišką mylimajai kurį
neša balandis snape viršum miesto
kol jį pašauna
neišgalvotas berni(kštis
p.s.
kiemsargis randa negyvą balandį
ir kruviną popieriaus skiautę
berniūkštis padega lapų krūvą
ir gaisrininkai palieka
miegančias moteris
p.p.s.
poetas išgeria butelį
ir užrašo ant transparanto:
alkoholis
proletarą
bukina
alkoholis
poetą
galanda
V.
vyrai sapnuoja moteris
moterys sapnuoja abortus
poetas sapnuoja metaforą:
šitas miestas panašus į...
- o šiukšlynų katės lošia pokerį iš silkių galvų
o impotentas mėnulis spokso pro langą į besimylinčius
o išgąsdintas vaikas prabunda ir verkia į tylą
o išprotėjus lakštingala priemiestį suokia į tuštumą
tūkstantis žadintuvo injekcijų
prikelia miestą naujam somnanbuliškam šokiui
ir tūkstantis pagiriotų kiemsargių
valo išpuvusius miesto dantis
VI.
miestas klaidus kaip miegas
smilkstantis virš akiduobių
vėjas ridena skiemenis
tarsi negyvas bites
balso ašmenys trupa į akmenį
žvilgsny skleidžiasi nuovargio gėlės
brendame sapno koridoriais
gesindami žodžių žvakes
Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.
Gott ist tod
maži žmogeliai
eina ratu
mušdami didelį būgną
kai apsisuka galvos
žmogeliai krenta
į juodo neono duobę
jie sklaidosi bet neišnyksta
nes materija yra amžina
Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.
Du natiurmortai su mėnuliu
I.
parėjau namo:
kieme
gulėjo kruvinas
negyvas mėnulis
pasilenkus ties juo
raudojo mano motina
tarsi raudotų manęs
II.
šveitri delčia
nukerta mano galvą
ji krenta
ant sidabrinio padėklo
režisierius nuleidžia uždangą
ir padega dekoracijas
aptaškytas krauju
Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.