Tęsinys. Skaityti pradžią

            MODERNIZMAS IR POSTMODERNIZMAS

 

            Gvildendami postmodernistinio meno genezę, vieni teoretikai pabrėžia jo aiškų opoziciškumą klasikinėms švietėjiškoms naujųjų laikų (époque moderne) meno tradicijoms, kiti – klasikiniam modernizmui, treti regi jame reakciją į komercializuotas vėlyvojo modernizmo formas. Yra ir daug kitų požiūrių 22. Pavyzdžiui, anglų postmodernistinės architektūros teoretikas C. Jencksas traktuoja postmodernizmą kaip naują stilių, keičiantį modernizmą23. Prancūzų teoretikas J.–F. Lyotard'as, pagrįstai laikydamas tokį požiūrį perdėm vulgariu, aiškina postmodernizmą kaip švietėjiškos racionalistinės Vakarų estetinės ir meninės tradicijos neigimą. „Postmodernizmas, – rašo jis, – randasi ne po modernizmo ir ne prieš jį, o slaptu pavidalu skleidžiasi modernizme.“24

            Norėdami adekvačiai suvokti radikalių poslinkių, vykstančių šiuolaikinėje kultūroje, prasmę, turime aiškintis postmodernizmo ir jo artimiausio alter ego – modernizmo santykius25. Daugumoje straipsnių, gvildenančių šią problemą, perdedamas neigiamas postmodernistų požiūris į modernizmą. Iš tikrųjų viskas yra daug painiau. Postmodernistinės generacijos menininkai, savo programiniuose pareiškimuose neigiantys modernizmo estetinius principus, kurdami vis dėlto aktyviai remiasi modernizmo ikonografija, plastiniais principais ir kitais komponentais, tiesa, maskuodami ir ištirpindami juos kitose vaizdinėse sistemose. Taikliu I. Hassano pastebėjimu modernizmas ir postmodernizmas nėra atskirti didžiąja kinų siena, kadangi „istorija rašoma ant to pačio lapo, o kultūra išlieka laidi praeičiai, dabarčiai ir ateičiai.“26

            Tokia jau likimo ironija, kad, nepaisant aistringo postmodernizmo šalininkų siekimo paneigti klasikinio modernizmo korifėjų iškeltų vertybių ir idealų sistemą, naujasis judėjimas perėmė savo pirmtako „dvilypumą“. Postmodernizme, kaip ir modernizme, ryškėja du pagrindiniai skirtingos orientacijos poliai, kurių erdvėje skleidžiasi šis daugiaveidis judėjimas. Pirmasis polius – populiarusis, arba ezoteriškai formalistinis, kuriame vyrauja susižavėjimas „idėjos“ ir formos naujumu, „koncepcijos“ savitiksliškumu. Hipertrofuotas žaismo kultas (kultūros klodais ir „tekstais“ plačiąja prasme), susijęs su formaliais ieškojimais ir pragmatiškais vartotojiškais postindustrinės visuomenės bei masinės sąmonės poreikiais. Šis linkstantis į išorinius efektus sparnas iš popkultūros perėmė meno desakralizaciją, orientaciją įmasinį meną, nemenišką, neretai šokiruojantį, kasdienišką buitinį kontekstą, dėmesį paslėptai, tamsiajai ego antrininko pusei, už klasikinės etikos, estetikos ribų esantiems nešvankiems, šokiruojantiems reiškiniams; o iš kontrkultūros – polinkį į destruktyvias akcijas, klasikinės kultūros idealų dekanonizavimą, drastišką destrukciją. Jos šalininkų kūrybą stipriai veikia „negatyviosios estetikos“, „antiestetikos“ ir dekonstruktyvizmo estetikos idėjų įtaka, jie siekia sugriauti tradicinį požiūrį į protą, humanizmą, dvasingumą, seksą ir parodyti naują realybę, atpalaiduotą nuo stereotipinių prietarų. Tai nesibaigiančio naujumo idėjos paieškos. Antrasis polius – intelektualus, humanistinis, arba ieškantis. Jo šalininkai, praradę savo pirmtakams modernistams būdingą pasaulėžiūros tragizmą, estetinėmis ir meninėmis vertybėmis siekia agresyvaus technokratizmo ir masinės kultūros terorizuojamam mąstančiam žmogui grąžinti jį priglaudžiančią etninę, nacionalinę, lokalinę tradiciją. Tik nuolatos turėdami omenyje šį principinį postmodernistinės kultūros ir meno „dvilypumą“, jo orientavimąsi į skirtingus idealus, galime suprasti ir paaiškinti daugybę postmodernizmo paradoksų.

            Skirtingai nei klasikinio modernizmo atstovai, kurie, remdamiesi pirmaprade žmogiškosios būties tragiškumo idėja, meta iššūkį nusistovėjusioms vertybėms, postmodernistinės generacijos menininkai linksta į konformizmą ir tarsi atsisako pretenzijų pertvarkyti pasaulį bei atsakomybės už savo kūrybos pasekmes. Modernistams būdingas siekimas išreikšti save, palikti kūriniuose individualybės, dramatiško dvasios klyksmo ar savito stiliaus pėdsakus, o postmodernistai, nuvertindami subjektyvųjį pradą, siekia manipuliuoti antriniais kultūros „tekstais“, „nuolaužomis“, suteikti galimybę atsiskleisti objektyviai kasdienybei, pačioms medžiagoms, jų natūralioms formoms, savybėms. Modernistai įnirtingai neigė senąjį meną, aukštino naujus estetinius, meninius idealus ir vertybes. Jų estetinėse nuostatose ir kūryboje ryškus maksimalizmas, priešprieša tradicijai, nukreiptumas į ateitį.

            Postmodernistai modernistinės sąmonės radikalizmui, išskyrus bekompromisinį racionalizuotos „logos kultūros“ su jos griežtais standartais atmetimą, priešpriešina programinį indiferentiškumą ir toleranciją. Atmesdami modernistinį principą tabula rasa, jie atsisako radikalios pasaulėžiūros ir siekia įteisinti istorinį požiūrį į praeities meną, įtraukdami ir modernizmą. Tai sąlygoja postmodernistinės pasaulėžiūros principinį pliuralizmą. Ji nepripažįsta jokių vyraujančių filosofinių, estetinių, meninių požiūrių. Umberto Eco sąmojingai pastebėjo, kad žodis „postmodernizmas“ buvo sugalvotas siekiant apibrėžti „visuotinį kultūrinį poliglotizmą“. Postmodernistinis „visaėdiškumas“ lemia ir jo eklektišką pobūdį, metastiliškumą, pasireiškiantį visų epochų ir stilių lygiateisiškumo teigimu. Iš čia kyla postmodernistiniam menui būdingas polinkis į įvairių meninių formų, stilių, idėjų, diskursų hibridizaciją.

            Postmodernizmui būdingas „retrospektyvizmas“, siekis atmesti modernizmo „internacionalinį stilių“, permąstyti istoriškai susiklosčiusios meninės kultūros daugiasluoksniškumą, panaudoti jos patirtį, nacionalinius, lokalinius „kodus“ bei „tekstus“ ir kurti ikonografiją, kuri apima anksčiau neregėtą elementų kiekį iš kitų – neeuropinių – civilizacijų bei marginalinių ir „neklasikinių“ kultūros ir meno raidos periodų.

            Palyginti su ankstesnėmis epochomis, postmodernistinis menas išauga visiškai kitoje postmodernistinės civilizacijos kultūrinėje erdvėje, „persisotinusioje“ kultūriniais simboliais, meninėmis vertybėmis, teorinėmis konstrukcijomis, kuri suteikia naujų kūrybinės fantazijos galimybių. Šiuolaikinio menininko akiratyje yra ne tik visų epochų ir civilizacijų „įsivaizduojamas meno muziejus“ (Malraux), leidžiantis kurti jau artefektų interpretacijos lygmeniu, bet ir naujausi šiuolaikinės kompiuterinės eros pasiekimai. Kuriamos iš esmės naujos „daugiaplanės“ sintetiškos meno formos, siekiama atnaujinti meninės išraiškos priemonių diapazoną, eksperimentuojama remiantis naujausiomis technologijomis, tyrinėjant dinamines, akustines medžiagų savybes, pasitelkiant fiziologinius ir percepcinius regėjimo ypatumus. Menininkai siekia atskleisti archajinių kultūros „tekstų“, žodžių, garsų pirmapradę poeziją, tamsiąją, ezoterinę, slaptąją reiškinių pusę. Rytų estetikos pavyzdžiu ieškoma „nulinio kultūros taško“, nuo kurio viskas prasideda, skelbiamas principinis kūrybos proceso „atvirumas“, – meno vartotojas suvokimo procese pats turįs pripildyti meno kūrinį individualiu turiniu. Iš čia kyla kultūrinių ženklų simboliškumo ir sąlygiškumo suabsoliutinimas, principinis reliatyvizmas, žaidimo ir spontaniško kūrybinio polėkio sureikšminimas.

            Dėl kultūros „persisotinimo“ įvairiais simboliais ir ženklais postmodernistiniame mene auga menininkų dėmesys euristiniam pradui. Čia, kaip ir taoizmo, ch'an, zen tradicijų mene, pats kūrybos procesas vertinamas labiau nei kūrybos rezultatas. Konceptualumas, aukštas teorinės refleksijos lygis, glaudus ryšys su estetika, meno teorija tampa charakteringiausiais postmodernistinio meno bruožais. Tai lemia išskirtinį menininkų dėmesį įvairioms intelektualinėms, improvizacinėms bei žaidybinėms meno formoms, konceptualios idėjos sklaidai. Todėl ezoteriniam postmodernizmui būdingas intertekstualinių struktūrų žaismas, nuolatinis balansavimas tarp fikcijos ir tikrovės, beveik patologiškas siekimas desakralizuoti ir dekanonizuoti bet kokius stereotipinius prietarus, išankstines nuostatas, amžiais nusistovėjusias vertybes, išsilaisvinti iš visų normatyvinės estetikos standartų ir „muzikuoti“ grynomis formomis, idėjomis, konceptais.

            Kita vertus, dėl totalinio susižavėjimo konceptualumu, pasak Derrida'os, kūriniai taip „apauga“ filosofiniais ir kritiniais komentarais, kad kalbėti apie meno kūrinius tradiciniu požiūriu jau nebėra prasmės. C. Butleris postmodernistinės saviraiškos formoms skirtoje esė cituoja „juodosios tapybos“(1972) autoriaus B. Lou komentarą savo kūriniams: „Niekas daugiau nebežiūri į pačią tapybą, kadangi savo dėmesį yra priversti perkelti į nupieštos idėjos suvokimą. Nuo šios akimirkos žiūrovas jau pasineria į konceptualaus meno atmosferą, ir kūryba ženklina perėjimą nuo paveikslų sienoje prie konceptualaus meno galvoje.“27 Manipuliavimas estetinėmis ir meninėmis vertybėmis, konceptais postmodernistinėje kultūroje pasiekia tokių milžiniškų mastų ir tampa tokia galinga masinės komunikacijos priemonėmis žmonių sąmonę veikiančia jėga, kad turime pripažinti, jog pildosi Kierkegaard'o ir Nietzsche's pranašystės žmogaus egzistenciją ateityje tapsiant estetiška. Iš tiesų postmodernistinio meno fikcijų sukuriama realybė daugeliui žmonių, paklūstančių masinės komunikacijos priemonių poveikiui, tampa realesnė nei tikrovė.

            Perimdami modernistinės estetikos kritinį patosą, „humanistinio“ sparno postmodernistai dažnai apeliuoja į šiuolaikinės Vakarų visuomenės, kultūros „patologiškumą“, eksploatuoja modernistų pamėgtus „krizės“, „mirties“, „nuosmukio“ ir t. t. motyvus. Liguistai reflektuodami karčią destruktyvių kontrkultūros tendencijų protrūkio patirtį, jie siekia naujai permąstyti spalvingos modernistinio meno raidos pamokas ir taikyti modernizmo pasiekimus „naujo postmodernistinio jausmingumo“ išraiškai. Šiuo aspektu žvelgdami į postmodernizmą, atrodo, galėtume sutikti su Hassanu, teigiančiu, kad postmodernizmo estetika ir menas gimsta „senųjų prarastųjų idealų griuvėsiuose“. Tačiau toks požiūris į postmodernizmą yra perdėm vienpusis, nes ignoruoja daugelio kokybiškai naujų, jau minėtųjų „neklasikinių“ kūrybos principų atsiradimą.

            Jau C. Saint–Saënsas pranašavo, kad funkcine harmonija besiremianti muzika pasmerkta pražūčiai. Grįždama prie archainių derinių ji, prancūzų kompozitoriaus nuomone, neišvengiamai pateks į Rytų muzikos sąskambių įtaką, kuri atvers naują erą muzikos istorijoje. Šios pranašystės pradėjo pildytis iškilus avangardinės muzikos lyderiams P. Bulez‘ui, J. Cagu‘ui, J. Xenakiui, L. Ferrari‘ui, D. Ligeti‘ui, kurių kūryboje ryškėjo klasikinės muzikos principų atsisakymas ir naujų meninės išraiškos priemonių ieškojimas. Tylos, intervalo, pauzės kultas postmodernistinėje muzikoje tampa ypač populiarus. Cage‘as, Ligeti‘s, Ferrari‘s, remdamiesi zen estetika, kuria „meditatyvinę tylos muziką“, netgi visai „tylinčius“ opusus, Xenakis jungia rytietiškus mikrointervalus su „tylos zonomis“. Šie kompozitoriai padaro įtaką daugybei postmodernistinės muzikos kūrinių, kuriuose svarbiausią vietą užima muzikinės kalbos „meditatyvumas“, o pagrindinėmis išraiškos priemonėmis tampa daugiareikšmiai intervalai, pauzės.

            Postmodernistinėje estetikoje ir mene savitai transformuojasi zenbuddhistinė dharmų teorija, traktuojanti žmogų supantį pasaulį kaip vientisą spontanišką būties srautą, kuriame kiekviena akimirka paklūsta nenutrūkstamos kaitos procesui. Ši teorija skatina kurti neilgalaikius, greit prarandančius savo pirmapradį pavidalą, yrančius, „kaip ir viskas šiame laikiname pasaulyje“, kūrinius. Greta nuolatinio pasaulio kintamumo idėjos, postmodernistiniame mene išskirtinis vaidmuo tenka iš I ching („Permainų knygos“) perimtai „atsitiktinumo“ teorijai, kuri postmodernistinėje estetikoje gauna principinę prasmę ir tampa konceptualiu aleotorinės muzikos, „spontaniškos tapybos“, „psichinio automatizmo“, „formos jausmo“ pagrindu. Pavyzdžiui, aleotorinės muzikos kūrėjai plačiai naudoja atsitiktines I ching heksogramų kombinacijas, pasirinkdami pagrindinę būsimo kūrinio temą, „garsų masių“ ir intervalų santykius.

            Jau penktajame dešimtmetyje tokie įtakingi modernizmo korifėjai kaip F. Picabia, A. Massonas ir pagrindinis „lyrinės abstrakcijos“ ideologas J. Mathieu, susižavėję spontaniškomis tradicinės kinų ir japonų dailės tendencijomis, stipriai paveikė „veiksmo tapybos“ ir „abstraktaus ekspresionizmo“ (J. Pollockas, M. Rothko, A. Gorky‘s, A. Wolsas, A. Tapiesas, W. de Kooningas, C. Stillas) šalininkus. Tačiau dar stipresnis poveikis jaučiamas įvairioms neoekspresionistinėms ir naujosios abstrakcijos kryptims, susiformavusioms kaip reakcija į poparto „daiktiškumą“ („transavangardas“, „naujieji laukiniai“, „naujoji konfigūracija", „spontaniškoji tapyba“, „kaligrafizmas“, „postmeninė abstrakcija“). Didėjantis dėmesys spontaniškoms saviraiškos formoms skatina naujosios dailininkų kartos susidomėjimą intuityvistinėmis spontaniškomis Tolimųjų Rytų tradicinės tapybos ir kaligrafijos mokyklomis (wenjenhua, zenga, haiga, bujinga). Jos paveikė daugelį H. Hartungo, P. Sulages‘o, F. Kline‘o sekėjų.

            Iš Tolimųjų Rytų estetinių teorijų postmodernistai perėmė „nieko“, „tuštumos“, „pirmapradės tylos“, „pauzės“, „neužpildytos tuščios erdvės“ pozityvią interpretaciją, tikrojo grožio ir tiesos principinio neišreiškiamumo idėjas. Jos tiesiogiai siejasi su vėlyvojo Heideggerio mintimis, kad „tylėjimas yra savotiška į įžanga kalbai“, o „niekas – kūrybos pradžia“, su Sartre‘o požiūriu į tuštumą kaip į „būties nebūtį“, „gryną“ egzistenciją, „nieką“,gyvenimo pilnatvės ir įvairovės šaltinį. Tylos, pauzės muzikoje ir teatriniame mene akimirkas, neužpildytas erdves tapyboje postmodernistai skelbia estetine prasme svarbiausiais meno kūrimo elementais, potencialiai jungiančiais savyje visą pasaulio ir žmogiškosios patirties įvairovę. Jie ne tik suvokė, bet ir sugebėjo savo kūriniuose efektingai panaudoti emocinę tylumos, pauzės, tuštumos poveikio galią, jų sugebėjimą sukurti ypatingą meditacinę atmosferą.

            Vaizduojamojoje dailėje ryškėja sąmoningas menininkų atsisakymas nuo siužetinių kolizijų, spalvų, vaizdinio turtingumo, antraeilių detalių ir dėmesio koncentravimas tik į kelias pabrėžtinai lakoniškas linijines, tonalines ar plastines struktūras. Minimalistinės tendencijos aiškiai pastebimos zen kaligrafijos veikiamoje Newmano, Rothko „kontempliatyviojoje“, arba „meditatyvinėje“, tapyboje, milžiniškos apimties Kline'o paveiksluose, kuriuose, kaip ir zen meistrų darbuose, efektingai panaudojama kaligrafiškos tapymo manieros principai, plačios tuštumos, vadinamosios „nematerialaus tapybinio jausmingumo“ zonos.

            Skulptūroje ir architektūroje asketiškos estetikos įtaka reiškiasi menininkų potraukiu natūralioms medžiagoms, faktūroms, struktūroms, spalvoms, neperkrautai detalėmis funkcionaliai erdvei. Pastatų interjeras ir eksterjeras yra glaudžiai susiję, architektai neretai – pavyzdžiui, Pompidou centro pastate Paryžiuje, – sąmoningai „apnuogina“ pastato konstrukciją, liftus, eskalatorius, įvairias funkcines arterijas. Postmodernistinės architektūros pastatai, kaip ir Tolimųjų Rytų architektūrinėje estetikoje, rūpestingai įkomponuojami į landšaftą ir architektūrinį kontekstą.

            Orientalistinės estetikos principų poveikis stipriai jaučiamas ir konceptualiajame mene, kurio šalininkai remiasi zen estetika, traktuojančia individualų aš ir patį meninės kūrybos objektą kaip iliuzinį reiškinį. Iš čia kyla konceptualiojo meno ideologo J. Kosutho kvietimas naujai pažvelgti į patį kūrybos procesą ir meno kūrinį. Remdamiesi zen idėjomis apie mus supančių daiktų nerealumą, konceptualistai, pavyzdžiui, garsus korėjiečių kilmės kompozitorius, instaliacijų autorius ir videoarto pradininkas Name Jun Paik, teigia, kad menininko kūrybinė dvasia reiškiasi ne realių meninių objektų, o „grynų idėjų“ arba „koncepcijų“ kūrimu. Tai sąlygoja išskirtinį konceptualistų dėmesį meninio sumanymo formavimosi procesui, išreikštam jų kūriniuose įvairiomis ženklinėmis ar vaizdinių sistemomis. Taigi, Rytų estetinės idėjos čia susipina su poststruktūralistinės estetikos principais.

            Svarbi vieta tenka palimpsesto krypčiai, kurios pavadinimas kilo iš senų išblukusių rankraščių, antrą kartą panaudotų rašymui, pavadinimo, šios krypties šalininkai ant šiek tiek nuplauto seno meno kūrinio rašto sluoksnio kloja naujus tapybinius sluoksnius, ženklus, išgaudami skirtingų „tekstų“, kultūros klodų, tradicijų sąveiką. Taip išreiškiama postmodernistinė meno kūrinio daugiasluoksniškumo ir nuolatinės praeities, dabarties ir ateities sąveikos idėja, kuri realizuojama cituojant, kartojant tekstus, jų pėdsakus, simbolius, ženklus. Palimpsesto principą iki tikro meno aukštumų iškėlė žymus vokiečių dailininkas A. Kieferis – jis dažnai remiasi Rytų kaligrafijos principais, panaudoja įvairius biblinių tekstų fragmentus, pasitelkia sudėtingiausias natūralias medžiagas, kad autentiškiau perteiktų praeities kultūros „tekstų“ daugiasluoksniškumą.

            Ypatingą populiarumą postmodernistiniame mene įgauna iš Tolimųjų Rytų estetikos perimtas non–finito, tai yra estetinės užuominos, neišsakymo principas. Jis skelbia, kad bet koks išbaigtumas pažeidžia natūralią gyvenimiškųjų procesų tėkmę ir todėl asocijuojasi su sąstingiu, mirtimi. Jo dėka kyla atviro diskurso, neišsakymo, estetinės užuominos, nuolatinio žaismo simbolinėmis prasmėmis, ženklais aukštinimas, vengimas vienareikšmių atsakymų. Akcentuojama intuicijos ir improvizacijos svarba. Postmodernistai siekia perimti tradicinius rytietiškos meditacijos metodus, padedančius menininkui organiškai įsitraukti į kūrybos procesą ir efektingai panaudoti savo kūrybines galias.

            Postmodernizme atgimsta modernistinei sąmonei būdingas polinkis į groteską, ironiją, savęs parodijavimą. Tačiau postmodernistiniam groteskui svetimi modernistų pamėgti klounados, bufonados (P. Picasso, E. Heckelis), išorinio pasaulio absurdiškumo ir žmogaus būties tragizmo, žmogaus nesugebėjimo surasti savo vietą pasaulyje motyvai (F. Kafka, J. Joyce'as, E. Kirchneris, Ch. Soutine'as).

            Postmodernistai dažniausiai abstrahuojasi, nusišalina nuo groteskiškos situacijos, vaizduoja ją ne „iš vidaus“, o iš pašalinio stebėtojo pozicijų, paversdami pačią situaciją ir joje veikiančius herojus, antiherojus, intelektualines struktūras, citatas postmodernistinių manipuliacijų objektu (J. L. Borgesas, U. Eco, J. Faulzas). Postmodernistinis groteskas yra daugiaprasmis, šokiruojantis, bauginantis, jame nuolatos juntamas iššūkis stereotipams, natūraliems normos ir anormos santykiams. Tai šizofreniškas sujauktų estetinių vertybių pasaulis, kupinas dviprasmybių, arogancijos, nuolatinio savęs parodijavimo. Jame išnyksta tradicinis etinių kategorijų poliariškumas, distancija tarp fikcijos ir tikrovės, sapno ir realybės. Tai puikiai išreikšta garsiojoje Chuang–tzu alegorijoje apie žmogų, susapnavusį, kad jis yra drugelis, ir vėliau jau nebežinantį, ar jis yra drugelis, kuris susapnavo, kad yra žmogus, ar atvirkščiai.

            Postmodernistiniame groteske keistai susipina ironiškas kaukių maskaradas ir savyje užgniaužto juoko destruktyvi galia. Tai ne kvatojantis, „išsikraunantis“ F. Rabelais groteskas, o „užsisklendęs savyje“, apnuodijantis žmogų ir jį supantį pasaulį. Jam vienodai būdingas agresyvus nihilizmas, apoloniškas sąmonės skaidrumas ir visiškas jo paralyžius. Pastarosios, mano nuomone, simptomiškiausios, postmodernistinio grotesko formos klasikinis pavyzdys yra S. Becketto pjesė „Belaukiant Godo“. Jos herojai, dvasinio paralyžiaus aukos, nepajėgia mąstyti, imtis atsakomybės, jie nežino kur eiti, nedrįsta pajudėti iš vietos, nes laukia nurodymų iš viršaus.

            Atmesdami internacionalinį modernizmo stilių, jam būdingą kosmopolitizmą, humanistinės orientacijos postmodernistai atsisuka į užmirštas lokalines, marginalines, nacionalines, etnines tradicijas. Postmodernistinė estetika, naujai pažvelgusi į etninės kultūros vaidmenį didžiosiose Rytų tradicinėse civilizacijose, reabilitavo etninės kultūros savitumo svarbą. Pripažįstama, kad būtent ji skatina giliuosius kultūros procesus, daro įtaką autentiškos meno kultūros sklaidai.

            Etninė tradicija yra tai, kas perduodama. Ji yra stabili nuolatinėje gyvenimo metamorfozių stichijoje. Visų permainų permaina –nekintanti savo amžinu kintamumu. Ji yra gaivus autentiškų vertybių šaltinis. Kita vertus, etninė tradicija yra ta terpė, kuri, nuolatos atsinaujindama, virsta prasminga menine realybe. Ji yra praeities kultūrinių ir dvasinių sanklodų reflektavimo sfera dabartyje ir nuolatos suteikia impulsų gyvybingai kultūros ir meno raidai. Orientavimasis į seniau sukurtas vertybes, kultūros tekstus, diskursus, temas, leitmotyvus atskleidžia menininkui ir ateities erdvę. Taigi etninės tradicijos sąvoka organiškai apima stabilumą ir nuolatinę vertybių kaitą. Pagaliau etninė tradicija – tai gelminė, nepaprastai svarbi ezoterinė postmodernistinių meninių diskursų sritis.

 
________________________

22. Apie modernizmo ir postmodernizmo santykius žr.: Romanticism, Modernism, Postmodernism (ed. Garvin H. R.). – Lewisburg: Bucknell UP, 1980; Theories of Modernity and Postmodernity (ed. Turner B. S.). – London, 1990; Postmodernism. A Reader (ed. Docherty T.). – New York: Columbia UP, 1993; Giddens A. Modernism and postmodernism // New German Critique. – N. 22 (1981). – P. 15–18; Greenberg C. Modern and postmodern // Arts Magazine. –N. 54 (1980). – P. 64–66; Nägele R. Modernism and postmodernism: The margins of articulation // Studies in Twentieth–Century Literature. – N. 5 (1980). – P–5–25; Schulte–Sasse J. Modernity and modernism, postmodernity and postmodernism: Framing the issue // Cultural Critique. – N. 5 (1987). – P. 5–22.

23. Jencks C. The Language of Post–Modern Architecture. – London, 1980; Jencks C. What is Postmodernism. – London, 1986; Jencks C. Postmodernism. – London, 1987.

24. Lyotard J.–F. Postmoderne expligué aux enfants. – Paris, 1986. Citatos tekstas yra knygos viršelyje.

25. Žr.: Bertens H. The postmodern Weltanschauung and its relation with modernism // Approaching Postmodernism. – Amsterdam–Philadelphia, 1986. –P. 9–51; Hassan I. The Dismemberment of Orpheus. 2nd edn. – Madison, 1982.

26. Hassan I. The Dismemberment of Orpheus. – P. 264.

27. Butler C. After the Wake: An essay an the contemporary avant–garde. – Oxford, 1980. – P. 64.

 

Miestelėnai: Miestas ir postmodernioji kultūra: Kultūrologinis almanachas. – Vilnius: Taura, 1995.

 
Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1