Įžanga – 1994 m. pasirodęs jaunųjų kūrybos almanachas, kurio autoriai poezijoje ieškojo avangardinių alternatyvų, naujų raiškos formų ir gana netikėtų kalbėjimo būdų.  Almanacho pratarmėje rašoma: „Gal dar anksti tarti, kad šiuo almanachu debiutuoja nauja poetų grupė. Mes neskelbiame jokių programų, o kiekvieno mūsų eiles skaityti ir vertinti prašome skyrium. Šia knyga, beje, pratęsiame ir seną jaunųjų kūrybos almanachų leidimo tradiciją. „Prašau žodžio“, „Pavasario balsai“, „Ošia atžalynas“ – kas dar pamena apie septyniasdešimtuosius metus išėjusias knygeles? Savo praeitimi esame panašūs į jų autorius...“. Anot Valdemaro Kukulo, „Įžanga“ buvo nelyg antrosios bangos avangardo sambūris, kultūriškai nuosaikesnis, ne toks deklaratyvus ir negatyvus, jo viešos kolektyvinės akcijos buvo daugiau eksperimentavimas, o ne provokavimas. „Svetimi“ savo poetinio srauto produkciją pateikė kaip poezijos veiksmo, lemtingo judesio ženklą, o „Įžanga“ tiesiog nusakė savo vietą literatūrinio gyvenimo panoramoje”. Šio sambūrio poetus – Donatą Apanavičių, Tomą S. Butkų, Mantą Gimžauską (1976-2007), Darių Jakulevičių, Laurą Kalinauskaitę, Mindaugą Kvietkauską, Renetą Radavičiūtę, Antaną Šimkų ir Mindaugą Valiuką – jungė bendros nonkonformizmo, alternatyviojo meno paieškos, moderniosios lietuvių poezijos tradicijų kritika. Vėliau iš jaunatviškos saviraiškos išsivystė pakankamai skirtingos buvusių narių laikysenos – nuo alternatyvaus andergraundo iki pakankamai akademinės raiškos. Svarbiausia šio sambūrio kolektyvinės veiklos forma tapo poetinės akcijos, performansai ir hepeningai (pvz., almanacho pristatymo metu Vilniaus rašytojų klube jų vietą prie mikrofonų užėmė specialiai tam pakviesta krišnaistų grupė, kuri ėmė giedoti mantras). Deja, „Įžanga“ (kaip literatūrinis sambūris) gyvavo gana trumpą laiką. Nepaskelbę jokios bendros programos ir norėję, kad juos „skaitytų ir vertintų skyrium“, įžangiečiai netrukus išsiskirstė kas sau ir ėmė kurti atskirai. Kiek ilgėliau truko kūrybinė Manto Gimžausko-Šamano ir Tomo Slombo-Butkaus kūrybinė draugystė, kurią 2007 m. nutraukė tragiška Šamano mirtis.

 ĮŽANGIEČIŲ KŪRYBA
Donaldas Apanavičius
Tomas S. Butkus
Mantas Gimžauskas
Renata Radavičiūtė
Antanas Šimkus
Mindaugas Valiukas

 APIE ĮŽANGIEČIUS IR JŲ KŪRYBĄ
Kornelijus Platelis. Eksperimentų mados (2006)
„Vario burnos“ yra taip, kad galėtų jų ir nebūti? (Tomo S. Butkaus interviu, 2003)
Marius Burokas. Capillata (Tomas S. Butkus. Generuotos kalbos mutacija, 2003)
Gabrielė Labanauskaitė. Ko norėtųsi paklausti generuotos kalbos mutacijos (Tomas S. Butkus. Generuotos kalbos mutacija, 2003)
In memoriam Mantas Šamanas Gimžauskas (2007)
Castor&Pollux. Dar kartą ugnis į štabus! (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Aleksandra Fomina. Kasdienybė kaip vaivorykštė (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Aušra Kaziliūnaitė. Šis tas apie ledlaužį (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Brigita Speičytė. Misija: „ŠamanasTM“ (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Castor&Pollux. Ugnis į štabus! (Mantas Gimžauskas. (vardas, pavardė) darbai, 1998)
Darius Pocevičius. Literatūra apie makulatūrą (Mindaugas Kvietkauskas. Vilniaus literatūrų kontrapunktai, 2007)
Mindaugas Valiukas: atėjęs – pamatęs – (ne?)nugalėjęs (interviu, 2008)
Aušra Martišiūtė. Flirtas su absurdu (Mindaugas Valiukas. Kreatyvo mirtis, 2006)
Sondra Simanaitienė. Kas pučia per Mindaugo Valiuko haiku langelį (Mindaugas Valiukas. Dambrelis, 2006)
Tomas Staniulis. Slaptasis lietuviško haiku meistras (Mindaugas Valiukas. Dambrelis, 2006)
Interviu: Mindaugas Valiukas keramiką keičia į vinis (2004)
Sondra Simanaitienė. Žiaurūs ir nekalti M. Valiuko žaidimai (Mindaugas Valiukas. Vogta vinis, 2003)
Ignas Kazakevičius. Labas, knygos trubadūrės! („Vario burnos“, 2005)
Linas Kanaras. Istorija vardu vario („Vario burnų“ dešimtmetis, 2003)
Sondra Simanaitienė. Keturi Slombo sparnai („Vario burnų“ dešimtmetis, 2003)
„Vario burnos“. Idėjų dirbtuvės 1992-2002 m.

JAUNŲJŲ POETŲ KŪRYBOS ALMANACHAS „ĮŽANGA“
Sudarė M. Kvietkauskas. Vilnius, 1994.