Parvažiavau į kaimą vasarą, –
kaip šiandien atmenu ir rūką tą, –
sesuo nebenulaiko ašarų,
sako, tur brolis sukatą.
Liga pagraužė jį kaip viksvą,
žalia kirmėlė akim sidabro, –
tuoj, rodos, paluš ar palinks va
kaip kedras kalne Taboro.
Išvažiavau atgal į miestą,
sakau, dainoj paklosiu liūdesį. –
Ir lyg suklydusios avies tos
ieškau kažko aludėse.
Užmiršiu eiles, nerašysiu,
pargrįšiu namo, kam čia žudęsis, –
vagas už brolį suguldysiu
arimuos užarsiu liūdesį.
_________________
Kalba autentiška
Trečias frontas Nr. 3. Rašytojų aktyvistų kolektyvo literatūros gazieta. – Kaunas, 1930 m. spalis