trecias_frontas_nr_4       „Trečią Frontą“ įkūrė ir leidžia jaunųjų rašytojų aktyvistų kolektyvas, kuris savyje jungia visą pažangiąją jaunųjų rašytojų kartą. „Trečiame Fronte“ bendradarbiauja: A. Biliūnas, K. Boruta, J. Būtėnas, Butkų Juzė, P. Cvirka, P. Čiurlys, Pr. Daugnora, V. Drazdauskas, E. Erika, K. Jakubėnas, K. Korsakas – J. Radžvilas, K. Lino, V. Montvila, Pr. Morkūnas, A. Ragaila, Br. Raila, J. Šimkus, A. Venclova ir kiti.„Trečią Fontą“ redaguoja Ant. Venclova.

      


       

       Linards Laicens

       VIENS NAKTĮ BELDĖSI

       

       Viens naktį beldėsi prie savo durų.

       Prie durų nusiminęs ir beveik pamišęs

       Viens naktį beldėsi.

       Tylėjo lubų spyriai ir snaudė sargai,

       Mėnesienoj ant grindų molėtų

       Kryžiavos lango štangos ir tuščias visiškai dangus

       Pro geležis buvo matyti,

       Kai naktį beldėsi prie savo durų:

       „Gelbėkite, mane nušaus!“

       Ir beldė dar stipriau ir verkti ėmė.

       „Tau nėra dar sprendimo. Ko krioki!“

       Pasakė sargas, atėjęs ties juodom durim.

       „Ašai bijau, eik čia, pasikalbėsim!“

       Ir nuolat beldėsi prie savo durų

       Ir nuolat ant grindų kryžiavos lango štangos.

       Kažkur toli koridoriuos žingsniai dunksėjo

       Ir varstėsi vartai, ir šauksmas,

       Tarytumei komanda, tarytum prakeikimas —

       Ir šūviai —

       Kai naktį beldėsi prie savo durų.

       

 

       Andrejs Kurcijs

       POETAS

       

       Aš taip pat darbininkas:

       Kasuos savoj širdy

       Giliau,

       Tik giliau,

       Matot, jau daugelis metų.

       Žvarbiai pučia vėjai iš gilumų,

       Smarkiai veržiasi dujos.

       Jūs šaukiat:

       Persikas jis per žemę kiaurai!

       Ne per žemę, o per širdį tiktai —

       Ir žinau aš viską,

       Žinau, kad gyvybės tikrojo žodžio

       Nemoka ištart  nei dievai, nei dangus.

       Tik sapnų kliedesy,

       Tik kankinančiam alky, ir darbe, ir skausmuos

       Jį krūtinė išugdo,

       Išrėkia jį gerklės ir ištaria burnos,

       Pasaulio darbininkų burnos,

       Ir išverkia poeto širdis,

       Kuris numiršta, kad pasakytų jum viską...

       Jūs tylit —

       Šaukit: Jis gyvena!

       

 

       Apsesdels

       NA, GERAI

       

       na, gerai! —:

       aš skelbiu žmogų,

       — „kur yra jis, kada jis bus?

       ironiškai jūs klausiat,

       gal būt, už šimto, už tūkstančio gal metų,

       kai net tavęs jau nebebus!“ —

       na, gerai! — aš skelbiu,

       bet šiandien jau myliu ir neapkenčiu tatai, kas yra,

       ir laukiu, kad bus,

       vis vien, ar rytoj

       ar už šimto bei tūkstančio metų,

       aš laukiu, kas bus, ir — sulauksiu,

       bet šiandien jau myliu ir neapkenčiu to, kas yra,

       ir skelbiu aš  ž m o g ų.

       

       Vertė K. Korsakas

       

        ___________________      

       Kalba autentiška
       Trečias frontas Nr. 4. Rašytojų aktyvistų kolektyvo literatūros gazieta. – Kaunas, 1931 m. vasaris