tekstai.lt
  • abc
  • tekstai
  • žurnalas "Metai"
  • tekstai apie tekstus
  • versti tekstai
  • vaizdo tekstai
  • garso tekstai
  • fototekstai
  • literatūriniai sąjūdžiai
  • literatūros srovės
  • literatūrinės kartos
  • antologijos
  • tekstų nuorodos
  • tekstai.lt iki 2008 m.
Tweets by @tekstaiLT

autoriai

Viktorija Daujotytė Regimantas Tamošaitis Renata Šerelytė Castor&Pollux Vytautas Kubilius Gintaras Beresnevičius Marius Burokas Kęstutis Navakas Jūratė Sprindytė Vladas Braziūnas Sigitas Geda Laura Sintija Černiauskaitė Danielius Mušinskas Tomas Venclova Aidas Marčėnas Giedrė Kazlauskaitė Jurgis Kunčinas Kazys Boruta Valdemaras Kukulas Eugenijus Ališanka
  • tekstai.lt
  • literatūros srovės

Pirmieji modernistai

Pirmieji_lietuviu_modernistaiPIRMIEJI MODERNISTAI – tai XIX a. pabaigoje gimę bei XX a. pradžioje subrendę lietuvių rašytojai, kurie atsisakė tradicinės realizmo bei idealistinės literatūros normų ir pradėjo eiti modernių saviraiškos priemonių keliu. Didysis tokios saviraiškos ideologas, kūrėjas, kurį galima pavadinti lietuviškuoju Lautreamont‘u, buvo Juozapas Albinas Herbačiauskas.  Anot literatūros tyrinėtojo Ramučio Karmalavičiaus, šis poetinės prozos meistras pirmasis suabejojo konservatyvios Maironio-Jakšto kartos įtvirtintais estetiniais akademinio grožio principais, supriešindamas juos su metafizinės žodžio sintezės ir vidinio kalbos muzikalumo idėja. Jis atmetė konvencinį menininko vaidmens tautinėje bendruomenėje supratimą, protegavo demonizmą, okultinį atvirumą sau, pasauliui ir transcendencijai, lietuvių meninę refleksiją pastūmėjo siurrealistinės formos laisvės, haliucinacinės vaizduotės, dvasios neurozės link. Modernizmo teoretikė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė savo knygoje „Lietuvoje“ (1910) išreiškė mintį, kad literatūra jokiu būdu nėra tikrovės imitacija ir rašytojas neturi siekti natūralumo iliuzijos. Tokiu būdu rašytojai ėmė kalbėti apie kūrėją ir žmogų ne kaip apie aiškų ir socialiai determinuotą personą, o kaip apie beribę paslaptį, kurioje veši daugiasluoksnė psichika, vidinės prieštaros ir emocinių impulsų maišatis. Vienaip ar kitaip tokio pobūdžio kūrybines tendencijas perteikė ir kiti kūrėjai – poetai Zigmas Gėlė, Adomas Lastas, Kleopas Jurgelionis, prozininkai Ignas Šeinius, Julijonas Lindė-Dobilas, Kazys Puida ir kt. 1915 m. išleistas žurnalas „Pirmasai baras“ paženklino, kad modernizmas lietuvių literatūroje tapo gana svariu reiškiniu. Vis dėlto jame netrūko ir senųjų idealistinių bei neoromantinių atributų, dėl kurių šis novatoriškas judėjimas neapsibrėžė aiškia ir išskirtine trajektorija.

APIE PIRMUOSIUS MODERNISTUS IR JŲ KŪRYBĄ
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. Tolyn nuo Maironio! (1982) (1)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. Tolyn nuo Maironio! (1982) (2)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. Tolyn nuo Maironio! (1982) (3)
Albertas Zalatorius. Estetinės sąmonės lūžis XX a. pradžioje (1994)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys (1996)
Janina Žėkaitė. Pirmasai baras (2002)
Giedrius Viliūnas. Modernizmo ištakos (2003)
Aušra Martišiūtė. Literatūros modernėjimo procesai XX a. pirmoje pusėje (2004)
Mindaugas Kvietkauskas. Literatūrinio modernizmo preliudai XIX-XX amžių sandūros Vilniuje (2006)
Jovita Jankauskienė. Maišto kultūra Kauno literatų bohemiškosios savimonės kontekste 1919–1940 m. (2012)

JUOZAPAS ALBINAS HERBAČIAUSKAS (1876-1944)
Juozapas Albinas Herbačiauskas. MEILĖ IR MOTERIS (1925)
Juozapas Albinas Herbačiauskas. XIII KAPINYNŲ SIMPONIJA (1992) 1
Juozapas Albinas Herbačiauskas. XIII KAPINYNŲ SIMPONIJA (1992) 2
Juozapas Herbačiauskas. Paskutinis pamokslas pavasaringai Juozo Tumo atminčiai
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Juozapas Albinas Herbačiauskas (1996)
Janina Žėkaitė. Iššūkis tradicijai. Juozapas Albinas Herbačiauskas (2002)
Eugenija Vaitkevičiūtė. J. A. Herbačiausko kūryba ir asmenybė XX a. pradžios literatūrologiniame-kultūrologiniame kontekste (2003)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Dvi vienos epochos išraiškos: Stanislawas Przybyszewskis, Juozapas Albinas Herbačiauskas (2005)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „Kas tiki tauta...“ Juozapui Albinui Herbačiauskui – 130 (2006)
Vaiva Narušienė. Juozapo Albino Herbačiausko ruduo (2006)
Manfredas Žvirgždas. „Tai pati audringoji vienatvė...“ (Eugenija Vaitkevičiūtė. Žinomas nežinomas Juozapas Albinas Herbačiauskas, 2007)
Vaiva Narušienė. Herbačiauskiada (2008)
Juozapas Albinas Herbačiauskas: paribio asmenybė (2008)

ZIGMAS GĖLĖ (1894-1912)
Zigmas Gėlė. Biografija (Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI, 1921)
Zigmas Gėlė. Poezija (Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI, 1921)
Zigmas Gėlė. Eilėraščiai iš rinktinės „GĖLYNAS“ (1979) (1)
Zigmas Gėlė. Eilėraščiai iš rinktinės „GĖLYNAS“ (1979) (2)
Regina Mikštytė. Zigmas Gėlė (1979)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Zigmas Gėlė (1996)
Vytautas Kirkutis. „Ateik bangosna užmaršties…“ (apie Zigmą Gėlę, 2002)
Bronius Prėskienis. Šilti žodžiai apie poetą Z. Gėlę-Gaidamavičių (2003)

ADOMAS LASTAS (1887-1961)
Adomas Lastas. Autobiografija (Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI, 1936)
Adomas Lastas. Poezija (Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI, 1936)
Adomas Lastas. Eilėraščiai iš „Poezijos rinktinės“ (1986)
Atidengta memorialinė lenta Adomui Lastui (1970)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Adomas Lastas (1996)

KLEOPAS JURGELIONIS (1886-1963)
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Kalėdų Kaukė (Kleopas Jurgelionis). Biografija
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Kalėdų Kaukė (Kleopas Jurgelionis). Poezija
Kleopas Jurgelionis. Eilėraščiai iš rinktinės „GLŪDI LIŪDI" (1971) (1)
Kleopas Jurgelionis. Eilėraščiai iš rinktinės „GLŪDI LIŪDI" (1971) (2)
Kleopas Jurgelionis. Pasaka „UŽDRAUSTAS GEISMAS“ (1971) (1)
Kleopas Jurgelionis. Pasaka „UŽDRAUSTAS GEISMAS“ (1971) (2)
Aurelija Rabačiauskaitė. Kleopas Jurgelionis (1971)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Kleopas Jurgelionis (1996)

SOFIJA KYMANTAITĖ-ČIURLIONIENĖ (
1886–1958)
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. ATSIBUDAU NETIKĖTAI... (1908)
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. JŪRA (1908)
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. NEŽINAU, KAS TU ESI... (1908)
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. GIRIA ŽALIOJI (1915–1945)
Mykolas Vaitkus. Europietė žemaitė. Mirus Sofijai Čiurlionienei (1959) (1)
Mykolas Vaitkus. Europietė žemaitė. Mirus Sofijai Čiurlionienei (1959) (2)
Mykolas Vaitkus. Europietė žemaitė. Mirus Sofijai Čiurlionienei (1959) (3)
Ramutis Karmalavičius. Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės kūrybos ir idealų takais (1986)
Goda Volbikaitė. Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę prisimenant (2006)
Eglė Kačkutė. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė Ženevoje (2009)
Jonas Bruveris. MKČ laiškas (2013)

KAZYS PUIDA (1883-1945)
Kazys Puida. Ištrauka iš apysakos „ŽEMĖS GIESMĖ“ (1911)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Kazys Puida (1996)
Nijolė Raižytė. Rašytojui ir vertėjui Kaziui Puidai – 120 (2003)
Knyga apie pirmąją lietuvių rašytojų šeimą (Dviese literatūros sūpuoklėse: Kazys Puida ir Vaidilutė, 2003)
Vytautas Kubilius. Kazys Puida – rašytojas ir žurnalistas (2005)
Albinas Vaičiūnas. Kultūros riteris (Kazys Puida, 2013)

JULIJONAS LINDĖ-DOBILAS (1872-1934)
Bronys Raila. Ar dobilas peržydėjo? (apie Julijoną Lindę-Dobilą, 1960)
Juozas Masilionis. Šimtas metų Lindei-Dobilui (1972)
Juozas Stonys. Dobilo „Blūdas”. Skirtingos psichologizmo tendencijos (1979)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Julijonas Lindė-Dobilas (1996)
Giedrė Šmitienė. Tapatybės išgyvenimas: Jolijono Lindės-Dobilo „Blūdo“ analizė (2006)
Vanda Zaborskaitė. Kas yra Julijonas Lindė-Dobilas? (2009)
Almantas Samalavičius. Kultūros kritika tarpukario Lietuvoje: Julijonas Lindė-Dobilas (2008)

IGNAS ŠEINIUS (1889-1959)
Ignas Šeinius. KUPRELIS: Vienos pavasario dienos pasaka (1913)
Bronys Raila. Šeinius gyvenimo verpetuose (apie Igną Šeinių, 1959)
Pranas Naujokaitis. Igno Šeiniaus pomirtinė knyga (Ignas Šeinius. Vyskupas ir velnias, 1959)
Andrius Sietynas. Ignas Šeinius (1889–1959)
Juozas Stonys. Šeinius. Intymaus psichologizmo poetika (1979)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Ignas Šeinius (1996)
Irvis Šeinius. Ignas Šeinius – diplomatas (2000)
Sigutė Radzevičienė. Žanro poetikos bruožai Igno Šeiniaus švediškuose romanuose (2001)
Sigutė Radzevičienė. Igno Šeiniaus švediškoji kūryba: estetikos genezė (2003)
Nijolė Raižytė. Paroda „Ignas Šeinius – lietuvių ir švedų rašytojas“ (2009)
  • Salomėja Nėris. Eilėraščiai iš rinkinio „Diemedžiu žydėsiu“ (1938)
  • Salomėja Nėris. Eilėraščiai iš rinkinio „Prie didelio kelio“ (1994)
  • Salomėja Nėris. Eilėraščiai iš rinkinio „Anksti rytą“ (1927)
  • Henrikas Radauskas. Eilėraščiai iš rinkinio „FONTANAS“ (1935)
  • Kazys Binkis. Eilėraščių rinkinys „100 pavasarių“ (1923)

Aukštyn

© 2021 tekstai.lt