|
<< Atgal
I n m e m o r i a m
IŠĖJO VIDURY DARBŲ
Nadija Neporožnia
1948. IX. 92004. XI. 27
Senokai bebuvau gavęs kokį raginamąjį
elektroninį Nadijos laišką. Pagalvodavau: gal vėl Ukrainoj, gal tenai vėl neliauja
susitikinėti su filologais, rašytojais, poetais, ir kada pagaliau bus sustota, kada
pagaliau ukrainiečių poezijos antologijai, Nadijos konstruojamai ir vis
perkonstruojamai, bus nubrėžta galutinė riba: iki čia, ir nė žingsnelio toliau?..
Tačiau atėjo žinia: sunki liga pakirto Nadiją
Neporožnią humanitarinių mokslų daktarę, Ukrainos nacionalinės rašytojų
sąjungos ir Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių PEN centro narę, Pasaulio
ukrainistų asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininkę.
N. Neporožnia gimė Jahotyno miestelyje netoli
Kijevo, Ukrainoje. Studijavo ukrainiečių kalbą ir literatūrą Kijevo universitete (nuo
1966 m.), čekų kalbą (nuo 1967 m.); lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus
universitete (19691971 m.). Kijevo universiteto aspirantūroje studijavo serbų ir
kroatų kalbas (nuo 1971-ųjų, disertacija 1977 m.). Taigi Nadija, gerai mokėdama
lietuvių kalbą ir daugelį slavų kalbų, toli gražu nepasitenkindama vien specifiniais
kalbos dalykais, uoliai darbavosi daugelyje sričių: kaip filologė, kalbotyrininkė,
istorikė, užtat ji žinoma daugelyje šalių kaip įvairių mokslo darbų, tyrimų,
straipsnių (taip pat ir apie Lietuvos ir Ukrainos bei kitų aplinkinių kraštų
istorinius-kultūrinius santykius) autorė. Begaliniai, gyvi, kartais sunkiai suvaldomi
interesai. Vos mintis blykst ir dirbama užsidegus, kibiai tan darban telkiami
padėjėjai, palaikytojai, bendražygiai. Ir pati Nadija nepamainoma pagalbininkė ne
vienam ukrainiečių, kroatų, serbų poezijos vertėjui lietuviui, daugeliu atvejų
tų vertimų įkvėpėja. Ir pats jos esu ne kartą paniukintas, prigriebtas, ir man ne
kartą padėta: balsu rodyta eilėraščio originalo skambesys, aiškinta galimi
įvairiopi kontekstai. Be Nadijos, neišsemiamos slavų (ir mūsų) kultūrų bei jų
kalbų istorijų enciklopedijos, be Nadijos, tarkim, verčiant senuosius slaviškus
LDK poetinius tekstus nė iš vietos... Mūsų literatūros ryšių ir su Ukraina, ir
su Kroatija mezgėja, gyvintoja, palaikytoja. Ne tik organizatorė, kartais ir pati
imdavusis plunksnos versti... į lietuvių kalbą. Jau nekalbant apie mūsų literatūros
vertimus į savo gimtąją ukrainiečių. Čia ir V. Mykolaičio-Putino Altorių
šešėly, ir atskiromis knygomis išleisti L. Jacinevičiaus ir R. Granausko prozos
vertimai, ir Ukrainos periodikoje skelbti A. Vienuolio, P. Cvirkos, J. Grušo, J.
Baltušio apsakymai.
N. Neporožnia, nuo 1991 m. gyvendama Lietuvoje,
Vilniaus padagoginiame universitete dėstė baltų ir slavų mitologiją, 19951998 m.
darbavosi Vilniaus universitete. Yra dirbusi Tautinių mažumų ir išeivijos departamente
ir kitur. Organizaciniu, vertimų ir kitokiu kūrybiniu darbu ji prisidėjo rengiant
Brastos bažnytinės unijos 400-mečio paminėjimą. Jos darbų publikuota Lietuvos
Katalikų Mokslo Akademijos leidiniuose.
Lietuvos ukrainiečiai Nadiją prisimins ir kaip
aktyviai dalyvavusią kuriant Lietuvoje jų visuomenines organizacijas, taip pat ir
Lietuvos ukrainiečių (ukrainų) kultūros centrą (buvo jo pirmininkė). Jos pastangomis
Vilniuje įamžintas Taraso Ševčenkos vardas, įsteigtas Taraso Ševčenkos fondas.
Nadija dirbo ir Vilniaus ukrainiečių sekmadieninėje mokykloje. Buvo Švenčiausiosios
Trejybės (graikų apeigų katalikų) bažnyčios parapijietė, gynė šios bažnyčios
teises Lietuvoje. Tai vis daugiau jos tautiečiams žinomi faktai, tačiau mūsų Nadijos
portretui ir jie būtini. Lietuvos ukrainiečiams ji liks žmogus, daug nusipelnęs ugdant
jų tautinę savimonę, saugant jų kalbą, kultūrą, tradicijas, padedant geriau
susišnekėti, susiprasti su mumis, lietuviais.
Nadija Neporožnia paliko sūnų Olesį, dukrą
Jaroslavą, vaikaitį Severiną bei artimuosius Ukrainoje.
VLADAS BRAZIŪNAS
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|