|
<< Atgal
V. NABOKOVO LOLITA NE
PLAGIATAS
Stingdo mintis, kad svarbus dvidešimtojo amžiaus
literatūros kūrinys rusų emigranto Vladimiro Nabokovo romanas Lolita
vagystė. Remdamasis latvių literatūrine spauda, A. Valionis Metų antrame
numeryje taip informavo:
Sensaciją sukėlė Vokietijoje rastas rašytojo
Heinzo von Lichbergo romano Lolita rankraštis, parašytas 1916 metais. Vokiečių
autoriaus kūrinys beveik identiškas 1955-ųjų rudenį pasirodžiusiai rusų rašytojo
V. Nabokovo Lolitai.
Gyvendamas arčiau minėtos sensacijos
pirminių šaltinių, noriu pratęsti kalbą apie jos atsiradimą. Lygiai taip pat ir apie
bešlovę baigtį.
Žarijos įpūtimo vieta 2004 metų pavasarinė
Leipcigo knygų mugė. Ne vien ši knygų prekybos vieta stengiasi kuo nors ypatingu
atkreipti į save dėmesį. Panašiais atvejais pasiseka net į literatūros istoriją
įsirašyti. Šį kartą puikią galimybę pamėtėjo Frankfurto dienraštis FAZ.
Jame kritikas ir germanistas Michaelis Maaras (nurodydamas ir savo informatorių
Rainerį Schellingą) paviešino, kad garsioji V. Nabokovo Lolita turi už save
keturiasdešimčia metų vyresnę seserį. Esą tai užmiršto žurnalisto ir
rašytojo Heinzo von Lichbergo (18911951) novelė Lolita. Ne romanas! Tai
aštuoniolikos puslapių prozos kūrinėlis, dienos šviesą išvydęs 1916 m.
Atspausdintas Groteskų rinkinyje. Taigi vyresnioji Lolita ne koksai nors
paslaptingas rankraštis.
Prie sensacijos veiksmingumo prisidėjo ir
dienraštyje FAZ pridurta aplinkybė, kad emigrantas V. Nabokovas net 15 metų su
vyresniosios Lolitos autoriumi gyveno viename mieste (Berlyne).
Be galo miela pasirodė ši žinia ne vienam
žiniasklaidos atstovui. Gal nė vienos Lolitos neskaičiusiam. Skubėjimas leido ne
visai tiksliai informuoti. Štai citata iš Pietų Vokietijos stambaus dienraščio
SZ: V. Nabokovas ir Heinzas von Lichbergas Berlyne kartu gyveno...
Užtat netrukus pasigirdo ir vokiečių literatūros
kritikos sunkioji artilerija. Po ranka 2004-ųjų balandžio 22 d. savaitraštis Die
Zeit. Puslapis skirtas pasaulinei literatūrai. Išsamus straipsnis apie seseris
dvynukes (Die doppelte Lolita). Jis turi ir paantraštę: Garsusis Vladimiro
Nabokovo romanas nei plagiatas, nei nesąmoningas Heinzo von Lichbergo novelės
Lolita pamėgdžiojimas (Nachahmung).
Sužinome, kad abu kūriniai labai skiriasi. V.
Nabokovo romane Lolita Haze vienuolikmetė. Taigi vaikas. Heinzo von Lichbergo ispanė
Lolita Ancosta (spėjama: 15-18 metų) subrendusi mergina. Ji dirba tėvui
priklausančiame uostamiesčio pensione. Patsai gimdytojas skatina dukterį moteriškais
kerais vilioti svečius, jogei ilgiau pas juos gyventų. Šitaip į vyresniosios
Lolitos glėbį patenka ir pagrindinis novelės veikėjas. Jam nereikia pirma vesti
motiną, kad priartėtų dar ir prie atžalos...
O dėl dviejų rašytojų gyvenimo tuo pačiu
laiku! tuometinėje keturių milijonų gyventojų Vokietijos sostinėje? Svarbi
aplinkybė, kad V. Nabokovas tuomet gyveno labai uždarai. Gausių rusų emigrantų
inteligentų gete. Jis taip ir nepamėgo Vokietijos. Beveik nemokėjo vokiečių
kalbos (prisipažinimai memuarų knygoje Prabilk, Atmintie!).
Bulvariniai rašeivos sulipdė ir kelias
Lolitos plagiato galimybių versijas. Štai viena jų: skurstantis rusas važiuoja
tramvajumi. Jis pamato vyriškį su ypatingomis menininko akimis... Užkalbina.
Susipažįsta. Pasikeičia kūriniais...
Visgi lieka tikimybė, kad novelė Lolita
galėjo patekti į būsimojo romano Lolita kūrėjo rankas. Gal padėjo vokiečių
kalbą mokėjusi, labai nuoširdžiai vyrui talkinusi V. Nabokovo žmona? Pagaliau ir
silpnai kalbą įvaldęs žmogus galėtų perskaityti tokį trumpą kūrinį. Tarkime,
rašytojo pasąmonėje išliko ir mergaitės vardas, ir novelės turinys. Ir subruzdėjusi
mintis: Parašyčiau geriau!.. Po keturių dešimtmečių tai ir tampa kūnu.
Beveik vienu balsu tariama kritikų išvada: jei
rašytojams atimtume impulso teisę šį tą skolintis iš kitų rašto šaltinių,
liesa pasidarytų literatūra. Juk didįjį J. W. Goethe sukurti Faustą paakino
paprastas liaudžiai skirtas leidinėlis iš 1587 metų. Th. Mannas, parašęs romaną
Daktaras Faustas, jau rėmėsi daugeliu pirmtakų... Gi pasirodžius šio rašytojo
Užburtam kalnui stropuoliai aptiko, kad jau 1907 m. Johannesas Uhtenwoldtas
publikavo knygą Apie ligonius ir sveikuosius šveicarų Davose. Į panašų
priekaištą būsimasis Nobelio premijos laureatas atsakė: Nesistengiu būti
atradėjas. Kaip rašytojas privalau iš mane sudominusios medžiagos šį tą
padaryti...
Galėtume paklausti, kamgi naudinga 2004-ųjų
pavasarinės Leipcigo knygų mugės sensacija? Nebent vyresniosios Lolitos
kūrėjas Heinzas von Lichbergas (jo tikroji pavardė Heinz von Eschwege)
apsidžiaugtų. Jei dar gyventų. Beje, ta proga tapo žinomi ir kai kurie šio žmogaus
gyvenimo faktai. Jis parašė knygą apie pirmąjį orlaivio cepelino skrydį per
Atlantą. Buvo Berlyno radijo reporteris, vedė reportažą 1933 m. sausio 30-osios
vakarą, kai rinkimus laimėjęs A. Hitleris savo šalininkus pašaukė į triumfo žygį
per Brandenburgo vartus.
Praėjusių metų Leipcigo knygų mugė dėl
Lolitos bylos ilgai savęs nevargino. Į pabaigą sensacija jau buvo
užmiršta.
L. STEPANAUSKAS
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|