|
<< Atgal
ŽEMĖS DIEVŲ PUOTA
DRUSKININKUOSE
Šiemetinis tarptautinis literatūros festivalis
Poetinis Druskininkų ruduo'2005 surengtas jau šešioliktąjį kartą. Surinkus
mažiau lėšų, PDR taryba nutarė iš visų, įskaitant PDR valdybos pirmininką, rinkti
20 Lt dalyvio (pagalvės) mokestį. Nuo mokesčio atleisti tik užsienio ir kviestiniai
svečiai. Tai, ko gero, ir buvo pagrindinė festivalio naujiena. Visa kita (planuoti
renginiai) nedaug tesiskyrė nuo kiekvienais metais vykdomo plano: keletas poezijos
vakarų (įskaitant ir jaunųjų poezijos skaitymus), per metus išėjusių knygų
pristatymas, kameriniai ir naktiniai skaitymai, užsienio svečių kūrybos pristatymas
Vilniuje ir vakaras Užupio kavinėje.
Festivalį pradėjo spalio 12 d. (trečiadienį)
Amerikos centre vykęs trijų amerikiečių poečių (Patricijos Goodrich, Rebeccos
Seiferle ir J. C. Todd) vakaras. Kiti du įžanginiai Poetinio Druskininkų rudens
renginiai vyko spalio 13 d. (ketvirtadienį) Rašytojų klube: popietė su vokiečių
poetu Marceliu Beyeriu ir jaunųjų poezijos skaitymai, suorganizuoti Agnės
Žagrakalytės.
Spalio 14 d. (penktadienį) ne vienas šiemetinio
Poetinio Druskininkų rudens dalyvis iš pat ankstaus ryto išskubėjo Rašytojų klubo
link (nuo jo 8.30 val. turėjo pajudėti autobusas). Nors dėl gausiai vėluojančiųjų
išvykti pavyko vos 9 valandą, Druskininkai buvo pasiekti itin punktualiai lygiai
vienuoliktą.
Pirmoji staigmena Tomo S. Butkaus surengtas
performansas (baigiamoji PDR almanacho gamybos stadija). Norintieji galėjo kartone
nusipiešti tam tikrą formą (žvaigždės, rankos, paukščio...), ją išpjauti, o
likusį kartono gabalą pridėję prie almanacho viršelio, užpurškę klijų ir
apibarstę neaiškios kilmės žolelėmis, susikurti savo skonį atitinkantį leidinio
viršelį.
Pakėlus PDR vėliavą, prasidėjo kasmetinė
diskusija, į kurią buvo pakviesti ir literatūros kritikai, ir poetai. Keturių su
stichijomis susijusių festivalių ciklą vainikavo žemės tema. Žemė stichijų
kontekste pirmiausia suvokiama kaip materija, kaip apčiuopiamas daiktų ir kūnų
pasaulis. Materialumo, kūniškumo dominantė poezijos skaitytojus skatina gilintis į
laiko ir erdvės kategorijas. Remiantis fenomenologija, galima būtų klausti, kaip
daiktiškoje, kūniškoje būtyje skleidžiasi universali žmogiškoji patirtis? Koks
žemės prasmių laukas brėžiamas šiandieninėje lietuvių poezijoje? Kaip lietuvių
poezija vystosi, keičiasi? Kiek žemė susijusi su mentalitetu ar pasaulėjauta? Šiuos
klausimus mėginta aktualizuoti diskusijos pradžioje. Iš literatūros kritikų pasisakė
Elena Baliutytė, Audinga Peluritytė, Nida Gaidauskienė. Pasak A. Peluritytės, XX a.
lietuvių poezijoje galima regėti tai didėjančią, tai slopstančią žemės reikšmių
energiją, pasikartojantį rugio ir miežio virtimą duona ir alumi, o kūno ir kraujo
motina ir tėvyne. Ir šiuolaikinėje, ir klasikinėje lietuvių poezijoje ašis ta pati
žemė, tie patys ir transformacijos orientyrai. Literatūros kritikės teigimu,
sąvoka tėvas ženklina katastrofomis ir sielvartu nuspalvinto pasaulėvaizdžio
užribį (tėvas tai svetimasis). Žemės misterijai paklūsta ir klasikinė V.
Mykolaičio-Putino, ir šiandieninė K. Platelio poezija. A. Peluritytė iškėlė
europietiškosios maišto ir transcendencijos sąsajos atgarsius lietuvių poezijoje,
motinos metakultūrinės epistemos dominavimą. Kaip teigia literatūros kritikė,
šiandieninė lietuvių literatūra skęsta nuobodulio ir dažnai pasitaikančių ekscesų
liūne, pamirštama transcendencijos patirtis.
Viešnia iš Klaipėdos N. Gaidauskienė kalbą
pradėjo nuo pirmųjų mąstytojų (Talio, Anaksimeno, Herakleito), kurie iš stichijų
žemės apskritai neišskyrė. Pranešime apžvelgtas gausus būrys poetų: S. Geda,
Liūnė Sutema, V. Braziūnas, N. Miliauskaitė, B. Mar (Marcinkevičiūtė), M. Burokas,
E. Ališanka, S. Parulskis, A. A. Jonynas ir kiti.
Poetams diskusijoje atstovavo Donatas Petrošius,
Dovilė Zelčiūtė (ji eseistiškai pateikė žemės kaip kasdienybės kūno problemą),
jaunas poetas Emilis Milkevičius, perskaitęs pranešimą Žemėlapis kaip ikona, ir
toli siekiančios išvados, kurias galėjau padaryti tik aš. Didelės apimties tekstą
E. Milkevičius pradėjo taip: Jei jau mano namų darbu tapo žemės tema, o aš turiu
ją transformuoti į aktualaus dalyko alegoriją, tebūnie mano alegorinis tekstas ne
žemės masė ar teritorija, bet teritorijos grafinis atkartojimas ant popieriaus lapo
žemėlapis su savo meridianais ir lygiagretėmis, su formaliais ženklais, žyminčiais
gigantišką kalną ar nulaužtą medį. Jaunojo kūrėjo pranešime būta įdomių,
netikėtų įžvalgų: Kiekvienas tekstas <...> yra žemėlapis; kaip toks jis
yra transparentiškas (perregimas), pro jį prasišviečia tikrovė; tekstui
imanentiškos, t. y. jo pagrindu sudaromos, ištaros turi steigiančią galią, taigi
autentišką teksto skaitymą būtinu būdu lydi nuostaba, keliama referento daiktiško
švytėjimo patirties.
Konferenciją užbaigė Mykolo Katkaus svarstymai,
išprovokavę tarti keletą žodžių ir nemažą būrį gana pasyvių klausytojų.
Esminė diskusijos bėda struktūros trūkumas.
Literatūrologinės žinios, kritiniai komentarai supinami su eseistiniais svarstymais.
Liko neaiški literatūros kritikų vieta.
Vis dėlto Druskininkuose turėjo ką veikti ne tik
poetai, bet ir literatūros kritikai komisija, sudaryta iš penkių asmenų (Marijaus
Šidlausko, N. Gaidauskienės, A. Peluritytės, Virginijaus Gasiliūno ir Karolio Baublio)
gavo pluoštą anoniminiam konkursui skirtų eilėraščių, iš kurių teko rinkti
labiausiai pavykusius.
Netrukus atėjo laikas ir Poezijos vakarui, kurio
metu pristatyti į PDR almanachą patekusių autorių tekstai. Vedėjai Olita
Dautartaitė ir Leszekas Engelkingas į sceną kvietė ir lietuvių, ir užsienio
šalių autorius. Pirmasis Marcelis Beyeris (Drezdene gyvenantis vokiečių poetas,
prozininkas, eseistas, vertėjas) perskaitė eilėraščius Glaistas
(Kitt), Kaliningrado viešbutis (Hotel Kaliningrad) ir kitus. Po jo
sekė Anneke Brassinga iš Nyderlandų, Patricija Goodrich iš JAV, itin šiltai sutiktas
latvis Peters Bruveris. Iš lietuvių autorių savo kūrybą skaitė Tautvyda
Marcinkevičiūtė, Kęstutis Navakas, Donatas Petrošius, Patricija Šmit.
Lietingą penktadienį užbaigė laisvas
pasisėdėjimas kavinėje Širdelė.
Šeštadienio renginius pradėjo poeto, aktoriaus ir
režisieriaus Alvydo Šlepiko surengta poetinė misterija Ugnies, vandens, oro ir
žemės ginčas, vykusi Dainavos pirtyje. Po pietų (14 val.) vyko tradicinis per
metus išėjusių knygų pristatymas, o 16 val. susirinkusieji stebėjo kamerinius
lietuvių poezijos skaitymus. Svarbiausias renginys iškilmingas baigiamasis poezijos
vakaras, kurio metu įteikiama Jotvingių premija, paskelbiami konkursų laureatai.
Šiemet daugiausia kūrinių buvo pateikta vieno anoniminio eilėraščio konkursui, per
pusę mažiau daiktiškiausio eilėraščio konkursui ir vos keletas tekstų
nerimtajam konkursui (jo tema trąšumas). Laureatus paskelbė V. Gasiliūnas. Vieno
anoniminio eilėraščių konkurso laureatai: pirmoji vieta atiteko Andrejui
Chadanovičiui už eilėraštį kelyje (iš baltarusių kalbos vertė V.
Braziūnas), antroji Gintarui Grajauskui už Triumfatorių, trečioji
Dovilei Zelčiūtei už Svajones, ketvirtąją vietą komisija, norėdama kiek
pažaisti, atidavė Artūrui Valioniui už Kalbą / Pasakytą 2005-ųjų spalį
Druskininkuose / Atsiimant III premiją / Už nepasirašytą eilėraštį, galiausiai
penktoji vieta anglui Brianui Johnstone'ui (jo eil. Žmogus, dainavęs vynui,
vertėjas Kornelijus Platelis). Daiktiškiausio eilėraščio laureatai: pirmoji vieta
atiteko Sonatai Paliulytei už Natiurmortą (šiai autorei paskirta ir premija už
poetinį debiutą), antroji Patricijai Goodrich už eilėraštį Kavinė baras
/ Meno kava (vertėja iš anglų kalbos ta pati S. Paliulytė), trečioji vieta
paskirta Jolantai Sereikaitei už Prekybos aikštes. Atskirai paskelbtas ir
trąšiausio eilėraščio laureatas. Juo tapo V. Braziūnas už Semiotinę skrynelę
trąšai pagauti. V. Braziūnas kartu su A. A. Jonynu paskelbė šiemetinį Jotvingių
premijos laureatą apdovanojimą nuspręsta paskirti Tomui Venclovai už
eilėraščių rinkinį Sankirta.
Šeštadienio renginius užbaigė naktiniai
skaitymai, vaidinimai ir šokiai centro Dainava restorane Nakviša. O
sekmadienis... Kad ir kaip gaila, poetams teko palikti Druskininkus ir sugrįžti į
Vilnių. Puota kartu su žemės dievais ėmė artėti pabaigos link.
Kaip ir kiekvienais metais PDR užbaigė du renginiai
sekmadieninis užsienio svečių poezijos vakaras ir spalio 17-ąją (pirmadienį)
vykę neformalūs poezijos skaitymai Užupio kavinėje.
K. BAUBLYS
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|